Žurnalistas ir kelionių mylėtojas Orijus Gasanovas paskutinės kelionės metu apvogtas Londone. Į Didžiosios Britanijos sostinę istorijų laidai apie emigrantus filmuoti vykęs vyras neteko brangios filmavimo technikos.
„Toks gana keistas dalykas: išvengiau vagysčių pavojingiausiose šalyse, kur visi gąsdino, išvengiau kišenvagių Barselonoje (kas retam pavyksta), neužkliuvau blogiukams Rio De Žaneire, Johanesburge ir Nairobyje. Bet Londone nudegiau, skaudus ir liūdnas pirmas kartas“, – pasakojo žurnalistas.
„Pabandžiau paskaičiuoti, kad tai buvo maždaug 35 mano kartas Londone. Lankiausi jame daugiau kartų nei Alytuje ar Marijampolėje. Ir jau tokia tradicija patapo, kad kiekvienais metais prieš prasidedant televizijos sezonui keliauju čia ieškoti naujų emigrantų istorijų. Tik šįkart Londonas buvo kitoks. Mus apvogė, ir stipriai“, – pradeda pasakojimą keliautojas.
„Praėjusią savaitę, po paskutinio savo kelionės interviu su pašnekovu, nuėjome valgyti japoniškų ramenų į populiarią vietą „Bone Daddies“. Pačiame centre, penki žingsniai nuo pagrindinės Oxford Street gatvės. Buvo vakaras, prietema. Gavome staliuką lauke, ant James Street šaligatvio. Skaniai vakarieniavome. Staiga prie stalelio šalia prisėdo padusęs vyresnio amžiaus vyras, susilenkęs, lyg labai pavargęs.
Pagalvojau: maisto kurjeris, vargšas, turbūt dviratį mynė ir dabar vos pasėdėti gali. Vis dėlto oro temperatūra tą vakarą buvo apie 30 karščio. Pasirodo, nebuvo jis perkaitęs ir nebuvo tai maisto kurjeris. O pasilenkęs sėdėjo, nes tuo metu iš po mūsų staliuko link savęs traukė didžiulę kuprinę. Su visa filmavimo technika, su apšvietimo ir garso įrašymo aparatais, su kameros ir šviesos stovais. O skaudžiausia – su visa daug dienų filmuota medžiaga. Kuprinės svoris didžiulis, pati kuprinė – nemenko dydžio.
Bet tam šūdžiui pavyko. Jis ištraukė ją, sėkmingai pasišalino iš „Bone Daddies“ ir dingo naktyje. Tik maždaug po 20 minučių pastebėjome, kad po mano, operatoriaus ir pašnekovo kojomis nieko nėra. Brangios technikos ir visko, ką nufilmavome. Visų intervių naujajam sezonui.
Kitą rytą turėjome skristi toliau, filmuoti kitose šalyse, bet neišskridome. Pasilikome Londone, o tada – vėl viskas iš naujo. Dar vis negaliu patikėti, kad tai padarėme. Apkeliavome antrą kartą tuos pačius lietuvius, antrą kartą kalbėjomės, keliaudamas atradau dar ir naujų istorijų.
Keistas buvo šitas kartas Londone. Koronavirusas ir jos padariniai, nenusakomas liūdesys dėl vagystės ir kažkas panašaus į filmą „Švilpiko diena“, kai kasdien kartojasi tas pats veiksmas. Tikrai savotiška patirtis – tų pačių žmonių tose pačiose vietose klausinėti apie tą patį. Bet mums pavyko. Ačiū kiekvienam kalbėjusiam, gelbėjusiam, prisidėjusiam, guodusiam, ieškojusiam vagies. Ačiū, Anglijos lietuviai, jūs labai geri žmonės. Gyvenkite saugiai.
Nemeluosiu, buvo gera šiandien sugrįžti namo“ – dalinasi spalvinga patirtimi Orijus.
