Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad įtampa migracijos klausimais didėja. Vis dėlto šalies vadovas pažymi, kad valdžia su tuo turėtų kovoti tiesiogiai, o ne pasinaudodama „kiaulės galvomis ar kažkuo kitu“.
„Na, kad įtampa nedidėja, tai būtų turbūt tiesiog naivu teigti. Taip, įtampa didėja. Tik klausimas, kas ta įtampa pasinaudojo: ar tikrai tie, kurie jaučia įtampą, ar tie, kurie stovi šalia ir mato, kad yra sauso šieno kupetėlė ir labai geras laikas uždegti degtuką ir į ją mesti. Tai šiuo metu tikrai institucijos tarnybos dirba tam, kad duotų aiškius atsakymus“, – interviu LNK televizijai teigė prezidentas.
„Aš tik noriu kreiptis į Lietuvos žmones, kad Lietuva yra iš tikrųjų toks Dievo kampelis Europoje, kuris tikrai dar gyvena santykinio ramumo ir santykinės, sakyčiau, valdomos rizikos sąlygomis. Jeigu mes norime, kad tarp tų geopolitinių iššūkių, kuriuos mes turime, atsirastų dar ir kitokio pobūdžio (iššūkių – ELTA), susijusių su Artimaisiais Rytais. Taip, mes galime neišmintingai daryti ir mėginti siūbuoti tą laivelį, bet Lietuva pasižymėjo visą laiką kaip šalis, kurioje taikiai sugyveno įvairios religijos, įvairios kultūros. Norėtųsi, kad taip ir liktų“, – tęsė šalies vadovas.
G. Nausėdos teigimu, valdžia turėtų imtis visų įmanomų priemonių siekiant, kad migracija Lietuvoje netaptų nevaldoma.
„O valdžia privalo daryti viską, kad migracija nebūtų nevaldoma. Ir migracijos klausimas yra aktualus, aš to neneigiu, bet su juo reikia kovoti tiesiogiai, o ne tokio pobūdžio instrumentais – kiaulės galvomis ar dar kažkuo kitu“, – teigė prezidentas.
„Tai mūsų iniciatyva buvo pateiktas įstatymo paketas, susijęs su terminuotų darbo leidimų sistema, kad žmonės, kurie nori ir gali dirbti, ir yra reikalingi Lietuvos ekonomikai, nes jų vietų negali užpildyti kiti, kad jie gautų labai aiškius ir limituotus laike darbo leidimus ir po savo darbo misijos atlikimo turėtų išvažiuoti į savo kilmės šalis negaudami nuolatinio darbo leidimo ir negaudami galimybės įsivežti šeimas čionai. Tai aš labai norėčiau, kad Seimas tikrai daug nevilkindamas tą įstatymo paketą priimtų ir turėtume gerą instrumentą valdyti darbo leidimo procesą ir užkirsti kelią darbo leidimų virtimui nuolatiniu gyvenimu Lietuvoje“, – pabrėžė šalies vadovas.
Diskusijos dėl muftiato suaktyvėjo po incidentų Kaune
Diskusijos dėl musulmonų bendruomenių ir galimos radikalizacijos sustiprėjo po incidentų prie Kauno mečetės. Rugsėjo 11 d. prie maldos namų susirinkusi baikerių grupė triukšmavo motociklais, garsiai leido muziką, skandavo šūkius ir demonstravo kiaulės galvą. Dėl įvykių teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Be to, kaip anksčiau skelbė naujienų portalas lrt.lt, Vilniaus centre galimai deginta musulmonų šventa knyga Koranas. Dėl šio incidento policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Tuo metu Lietuvos totorių bendruomenių atstovai viešai yra kėlę klausimų dėl Kauno mečetės valdymo ir vadinamojo antrojo muftiato vaidmens. Antrojo muftiato vadovas Aleksandras Beganskas savo ruožtu yra atmetęs kaltinimus dėl bendruomenės radikalėjimo ir teigė, esą demonstracijos prie Kauno mečetės buvo nukreiptos prieš musulmonų bendruomenę.
Šeštadienį Vilniuje – trys protestai, susiję su migracijos problemomis Lietuvoje
Šeštadienį Vilniuje vyks trys mitingai, susiję su migracijos problemomis Lietuvoje. Renginių dalyvių nuomonės dėl imigracijos išsiskiria. Du skirtingo pobūdžio mitingai miesto centre vyks netoli vienas kito, tačiau policija sako esanti pasiruošusi incidentų užkardymui.
Vilniaus miesto savivaldybė Eltą informavo, kad šeštadienį, 13–16 val., Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo vyks susirinkimas imigracijai palaikyti, jame planuoja dalyvauti iki 300 žmonių.
Tuo metu 14–16 val. Vinco Kudirkos aikštėje vyks susirinkimas prieš masinę imigraciją, kuriame dalyvaus iki 200 žmonių.
Beveik tuo pat metu, netoli šios vietos, prie 14 ir 16 numeriais pažymėtų pastatų Gedimino prospekte, 13–16 val. vyks susirinkimas prieš rasizmą. Jame planuoja dalyvauti iki 400 žmonių.
