2015 m. buvo itin sėkmingi metai amerikiečių kilmės mokslininkei Elizabeth Holmes. Pastaroji žaibiškai išgarsėjo dėl inovatyvios idėjos pakeisti tradicinių kraujo tyrimų sistemą į žymiai pažangesnę ir patogesnę, supaprastinančią kraujo tyrimo procedūrą iki vieno neskausmingo, vos akimirką trunkančio dūrio į pirštą. Tam išradėja į pagalbą pasitelkė naujoviškus aparatus, kainavusius šimtus tūkstančių dolerių, todėl Holmes tais pačiais metais „Forbes“ įvardijo kaip jauniausią savadarbę milijardierę pasaulyje. Deja, dabartinė mokslininkės situacija drastiškai pasikeitusi – šiuo metu ji nuteista pagal 4 kaltinimus ir kalėjime greičiausiai praleis ilgus dešimtmečius.
38-erių metų išradėją oficialiai galima vadinti apsimetėle dėl jos melagingų „įrodymų“. Mokslininkė pasauliui pristatė neveiksmingus, jos teigimu, revoliucinius kraujo tyrimus, kuriuose buvo naudojamas labai mažas kiekis kraujo. „Theranos“ kraujo imperijos įkūrėja yra taip pat kaltinama investuotojų, gydytojų ir pacientų apgaudinėjimu. Kartu su buvusiu kompanijos prezidentu Ramesh Balwani, „Theranos“ įkūrėja už klaidingą ir visiškai netinkamą naudoti kraujo tyrimų technologijos plėtrą atsakys savo laisve.
„Theranos“ turtas kadaise buvo vertinamas beveik 10 milijardų JAV dolerių. Apie visą šią istoriją pasakoja „The Dropout“ (liet. „Iškritimas“) – 2020 metais režisierės Elizabeth Meriwether (kuri geriau žinoma kaip populiariaus serialo „New Girl“ kūrėja) sukurtas draminis serialas, grįstas to paties pavadinimo „ABC News“ tinklalaide, kurioje pasakojama „Theranos“ įkūrėjos, laikytos naujuoju Steve Jobsu – Elizabeth Holmes išgarsėjimo ir sensacingo žlugimo istorija.
„Hulu“ platformoje išleistas 8 dalių serialas pasakoja tuo metu 19-metės Stanfordo universtetą po dviejų kursų metusios studentės Elizabeth Holmes (vaid. Amanda Seyfried), įkūrusios medicininių technologijų startuolį „Theranos“, istoriją. Šis startuolis sugebėjo pritraukti ne tik šimtamilijonines investicijas, bet ir tokių garsių žmonių kaip Billas Clintonas, George Shultz, James Mattis ir kt. palankumą. Tuo metu E. Holmes tikino rinkai pristatanti technologiją, kuri iš kraujo lašo galės nustatyti įvairias ligas ir atlikti daugybę kraujo tyrimų. Elizabeth iškalbos ir užsispyrimo dėka, 2014 metais „Theranos“ tapo geidžiamiausiu startuoliu Silicio slėnyje, o pati panelė Holmes – jauniausia pasaulio milijardiere, uždirbusia turtą savo jėgomis.
„Theranos“ verslo modelis iš pirmo žvilgsnio buvo paprastas ir grįstas idėja prekiauti kraujo tyrimų technologija, kuriai reikėtų tik mažyčio įdūrimo piršte ir lašelio kraujo mėginio. E. Holmes fantazavo, kad tokie neskausmingi tyrimai galės aptikti tokias ligas kaip vėžys ar padidėjęs cholesterolio kiekis. Žiniasklaidos atstovams Elizabeth garsiai pasakojo, kaip jos išradimas padės anksti diagnozuoti ligas ir išsaugoti pacientų gyvybes.
Valdyti startuolį Elizabeth padėjo prezidentu paskirtas, dvidešimčia metų vyresnis mylimasis Rameshas Balwanis – Sanis (vaid. Naveen Andrews). Skaičiuojama, kad tuometinė kompanijos vertė siekė 9 mlrd. dolerų. Startuoliui pavyko susitarti ir dėl bendradarbiavimo su mažmeninės prekybos milžine „Walgreens“, taip pat į valdybą pritraukti naujų akcininkų – garsiausių ir patyrusių JAV verslininkų, patikėjusių novatoriška E. Holmes vizija. Negana to, kompanija įdarbino šimtus talentingų mokslininkų, kurie nuoširdžiai tikėjo, kad prisideda prie sveikesnės ateities kūrimo ir tikslo sukurti pigų, efektyvų ir greitą būdą įvairiems susirgimams dianogzuoti.
Seriale „The Dropout“ režisierė Elizabeth Meriwether ne tik leidžiasi į sudėtingą startuolio kūrėjos asmenybės pažinimo kelionę, bet taip pat įdomiai ir suprantamai pateikia medicininių technologijų pasaulio intrigas, aukštus mokslininkų idealus bei jų vidinius konfliktus tarp etikos ir žmogiškumo. Šios veikėjų dilemos puikiai atskleistos ir trečioje „The Dropout“ serijoje, kuomet 2008 metais Elizabeth ir „Theranos“ vyriausiasis mokslininkas Edmund Ku (vaid. James Hiroyuki Liao) aplankė Našvilio onkologijos kliniką tam, kad patvirtintų savo neveikiantį kraujo tyrimą, atliekamą bendradarbiaujant su didžiausia pasaulyje farmacijos kompanija „Phizer“. Nors tyrimo atlikti jie vis dar negalėjo, E. Holmes tai laikė menka kliūtimi, o Edmund jai prieštaravo ir tikino, kad suklastotų tyrimų rezultatų vėžio pacientams pateikimas peržengia bet kokias moralės normas. Pamatęs, kaip 4 stadijos krūties vėžiu serganti pacientė giria ir žavisi Elizabeth, Edmund neiškentęs šios šarados, paliko kliniką.
Kurdama Elizabeth Holmes personažą, aktorė Amanda Seyfried sugebėjo atvaizduoti ne tik „Theranos“ kūrėjos sukčiavimo schemas, bet ir nekaltą jos naivumą, godumą bei susikurtas iliuzijas, neturėjusias nieko bendra su realybe. A. Seyfried atvaizduota Elizabeth – ne tik vizionierė, bet ir atstumtoji, savęs ieškanti imituojant kitas garsias technologinio pasaulio ikonas. Elizabeth visuomet žavėjosi „Apple“ įkūrėju Steve Jobsu, tad nusprendė kopijuoti ne tik jo tvarkaraščius, vidaus kultūrą, bet ir stilių – „Theranos“ įkūrėja pradėjo visur vaikščioti su Jobso mėgstamu juodu megztiniu aukšta apykakle. Ji taip pat dirbtinai pastorino savo balsą tam, kad pasirodytų tvirtesnė ir valdingesnė vyrų valdomame technologinių startuolių pasaulyje.
Pati žiauriausia „The Dropout“ kūrėjų perteikta „Theranos“ dramos atomazga – suvokimas, kad Elizabeth Holmes žmogaus sveikatą matė kaip nekaltą žaidimą. Žadėdama vėžiu sergantiems pacientams greitus ir efektyvius kraujo tyrimus ši puikiai suprato, kad tikroji visų „Theranos“ investicijų auka – žmogaus sveikata.
Šiuo metu ypač populiarios televizinės dramos, kuriose pasakojamos žymių sukčių istorijos. Tarp garsių šiais metais išleistų kriminalinių dramų – režisierės Shonda Rimes (geriau žinomos kaip serialo „Grey‘s Anatomy“ autorės) mini serialas „Inventing Anna“, įkvėptas apgavikės Annos Sorokin istorijos. Taip pat režisierių Brian Koppelman ir David Levien bendras darbas – serialas „Super Pumped“, pasakojantis apie buvusio generalinio „Uber“ direktoriaus Travis Kalanick karjeros kilimą ir skaudų žlugimą.
Tarp šių ir panašių dramų „The Dropout“ serialas išsiskiria žmogiškumu ir kultūros, padėjusios sukurti E. Holmes mitą, galia. „The Dropout“ istorija pasakoja ne tik apie didžiulius startuolio „Theranos“ sukčiavimo mastus, bet ir apie viziją, kuria nuoširdžiai tikėjo ir įgyvendinti siekė E. Holmes. Aistringai siekdama per startuolių vienaragių bumo aukso karštinę tapti antrąja po Steve Jobso, „Theranos“ įkūrėja galiausiai liovėsi klausyti protingų patarimų ir pradėjo apeidinėti taisykles bei atsidavė savo ambicijoms, nuvedusioms ją tiesiai į pražūtį.
Jeigu pažiūrėję serialą „The Dropout“ norėtumėte dar labiau pagilinti savo žinias apie paslaptingą „Theranos“ startuolį ir jo įkūrėją, rekomenduojame perskaityti 2018 metais išleistą John Carreyrou knygą „Blogas kraujas: Silicio slėnio startuolio melai ir paslaptys“.
Knygos autorius John Carreyrou – ne vieną apdovanojimą pelnęs JAV žurnalistas. Įdomu tai, kad John pirmasis atskleidė „Theranos“ melus, nepaisydamas charizmatiškosios E. Holmes spaudimo, armijos advokatų, nuolatinio sekimo ir kitų psichologinių gąsdinimo taktikų. John Carreyrou aprašyta milijardų vertės startuolio istorija – ne tik vienos didelės verslo nesėkmės atpasakojimas. Autorius knygoje tapo šios istorijos iniciatoriumi, kurio dėka pasaulis ėmė abejoti „Theranos“ technologijų patikimumu. Rašydamas „Blogą kraują“ John rėmėsi daugybe interviu, paimtų iš daugiau kaip 150 žmonių, tarp jų – 60 buvusių „Theranos“ darbuotojų.
Knygoje taip pat aprašomas ir ypatingas „Theranos“ slaptumas, kuris dažnai perlenkė lazdą. Darbuotojams buvo draudžiama savo profesinio socialinio tinklo „LinkedIn“ paskyroje pasirašyti, kad šie dirba „Theranos“. Vietoje to, jiems buvo nurodoma įrašyti, kad dirba „privačioje biotechnologijų bendrovėje“. Pasak knygos autoriaus, Elizabeth ir Sanis nuolat sekė darbuotojų elektroninį paštą, interneto naršyklės istoriją ir laiką, kuomet šie išeidavo namo. Taip pat „Theranos“ laboratorijose būdavo įrengti pirštų atspaudų skaitytuvai, o jeigu į patalpą vienu metu įeidavo daugiau kaip vienas žmogus, įsijungdavo signalizacija ir kamera, kuri nusiųsdavo fotografiją į apsaugos postą. Visus „Theranos“ svečius net ir į tualetą lydėjo apsauga, kad tik nenužiūrėtų kokių įmonės paslapčių. Tai, neva, turėjo apsaugoti komercines bendrovės paslaptis, bet netrukus tapo akivaizdu, kad tokiu būdu Holms dangstė savo melą apie tikrąją „Theranos“ technologijos situaciją.
Startuolio veikla stipriai pašlijo 2015 metais, kai žurnalistas John Carreyrou „The Wall Street Journal“ paskelbė tyrimą, kuriame paviešino bendrovės technologinius netikslumus. Holmes, vadintos technologinio pasaulio feminizmo ikona, kurią žurnalas „Time“ įtraukė į įtakingiausių 2015-ųjų žmonių sąrašą, reputacija staiga žlugo. Po John publikacijų „Theranos“ pradėjo tikrinti įvairiausios institucijos: Medicininės priežiūros ir pagalbos centrai, Maisto ir vaistų administracija ir pan. Galiausiai į teismą dėl sukčiavimo „Theranos“ padavė patys investuotojai, o vyriausybė panaikino kraujo tyrimo licenciją. Ambicingam projektui žaibiškai žlungant ir skęstant teismuose, 2018 metais E. Holmes uždarė tyrimų laboratorijas ir paskelbė bankrotą.
