Valstybės duomenų agentūrai paskelbus išankstinę metinę gegužės mėnesio infliaciją, Lietuvos banko (LB) Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė Laura Mociūnaitė tvirtina, kad metinė infliacija artėja link vienaženklės ribos.
„Metinė infliacija sparčiai leidžiasi vienaženklės link. (…) Tai jau aštuntas mėnuo iš eilės, kai metinė infliacija mažėja. O kalbant apie mėnesinę infliaciją, tai pirmasis mėnesinis kainų lygio sumažėjimas nuo 2020 m. pabaigos“, – komentare tvirtina L. Mociūnaitė.
Ji pažymėjo, kad maisto kainos ir toliau buvo pagrindinis infliaciją lemiantis veiksnys, tačiau įvairių maisto prekių, kaip pieno, mėsos, duonos produktų, metinis kainų augimas tebemažėjo.
„Žvelgiant į ateitį, kai kuriais šių metų mėnesiais tikėtinas ir bendro maisto prekių kainų lygio mažėjimas, t. y. mėnesinis kainų sumažėjimas. Tam reikšmingą įtaką darys nukritusios maisto žaliavų ir energijos išteklių kainos. Pavyzdžiui, natūralaus riebumo pieno supirkimo kainos balandžio mėn. buvo 26, o grūdų – 34 proc. mažesnės nei prieš metus“, – aiškino ekonomistė.
„Tiesa, ne visų maisto žaliavų kainos mažėja. Pavyzdžiui, kiaulienos gyvojo svorio supirkimo kainos toliau kyla ir balandžio mėn. buvo 29 proc. didesnės nei prieš metus, tad ir mėsos kainos vartotojams, tikėtina, vis dar didės. Kalbant apie spaudimą maisto kainoms mažinančius veiksnius, paminėtinos ir nukritusios sėklų bei trąšų kainos, kurios turės įtakos būsimo derliaus kainoms“, – tvirtino ji.
L. Mociūnaitė aiškino, kad remiantis preliminariais duomenimis, šį mėnesį energijos kainų lygis turėtų būti artimas buvusiam prieš metus, o birželio mėn. energijos prekės vartotojams jau bus pigesnės nei prieš metus.
„Apskritai, numatoma, kad visų pagrindinių infliaciją sudarančių dedamųjų metinis kainų augimas tebemažės. Vertinant paslaugų kainų raidą, paminėtina, kad, nors metinis jų augimas mažės, tačiau, ir toliau sparčiai kylant darbo užmokesčiui, paslaugų kainos vis dar didės pakankamai sparčiai“, – tikino LB atstovė.
„Bendram infliacijos rodikliui tebemažėjant, o darbo rinkai esant palyginti stipriai, jau iki šių metų vidurio turėtume pasiekti tašką, kai vidutinio darbo užmokesčio augimo rodiklis viršys infliaciją. Tai reiškia, kad didės realusis darbo užmokestis ir gyventojų perkamoji galia“, – pažymėjo ji.
ELTA primena, kad Valstybės duomenų agentūra pranešė, jog išankstinis metinės (2023 m. gegužę, palyginti su 2022 m. geguže) infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), sudaro 10,7 proc.
Agentūra nurodo, kad infliacijai daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, įvairių prekių ir paslaugų, viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugų kainų padidėjimas bei transporto prekių ir paslaugų kainų sumažėjimas.
Išankstinis vidutinės metinės infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal SVKI, balandį sudaro 18,4 proc.
ELTA
