Nors rūšiuojančiųjų šalyje ir daugėja, antrinių žaliavų – perdirbti tinkamų atliekų – mišrių komunalinių atliekų konteineriuose vis dar yra tiek pat, kiek ir ankstesniais metais, rodo Aplinkos apsaugos agentūros duomenys. Gyventojai Aplinkos ministerijos organizuotoje apklausoje kaip vieną iš priežasčių, kodėl nerūšiuoja, įvardija konteinerių trūkumą arba jų buvimą per toli nuo namų. Valstybės kontrolės ataskaitoje pažymima, kad apskritai neįmanoma įvertinti, ar konteinerių gyventojams užtenka, mat savivaldybės Aplinkos apsaugos agentūrai nepateikia tikslių ir patikimų duomenų. Savo ruožtu atliekų tvarkymo įmonės akmenį meta ir į rūšiuojančiųjų daržą – nors atliekas rūšiuoja vis daugiau gyventojų, beveik 30–40 proc. šiukšlių rūšiuojamos neteisingai.
Netinkamas susidariusių atliekų tvarkymas ir rūšiavimas trukdo Lietuvai siekti užsibrėžtų ambicingų rūšiavimo bei perdirbimo tikslų – iki 2035 m. paruoštų pakartotiniam naudojimui ir perdirbtų atliekų dalis turės sudaryti ne mažiau nei 65 proc. visų atliekų.
Be atliekų tvarkymo sistemos spragų, iniciatyva „Tvari Lietuva“ aiškinosi, kokias didžiausias klaidas gyventojai daro rūšiuodami, taip pat kokie mitai stabdo žmones teisingai tvarkyti atliekas.
Keliami ambicingi atliekų tvarkymo tikslai
Lietuvoje 2021 m. iš viso susidarė 6,9 mln. tonų atliekų. Iš jų 1,345 mln. t (20 proc.) – buityje susidariusios komunalinės atliekos (apie 479 kg vienam gyventojui), teigiama Valstybės kontrolės parengtoje valstybinio audito ataskaitoje „Komunalinių atliekų tvarkymas“. Audito metu analizuoti naujausi Aplinkos apsaugos agentūros 2021 m. turimi duomenys.
Komunalinės atliekos – tai tokios atliekos, kurios daugiausia sudaromos namų ūkiuose.Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, tvarkant komunalines atliekas 2021 m. perdirbta arba eksportuota perdirbti 596 tūkst. t (44,33 proc.). Dėl perdirbti netinkamų medžiagų panaudojimo gaminiams ir pakuotėms, netinkamo susidariusių atliekų tvarkymo ir gyventojams neteisingai jas rūšiuojant, 680 tūkst. t (50,52 proc.) komunalinių atliekų buvo sudeginta energijai gauti (35,16 proc.) arba pašalinta sąvartynuose (15,36 proc.), nors turėtų būti skatinama tokias atliekas perdirbti arba panaudoti antrą kartą.
Dar 4,12 proc. atliekų yra paruoštos ir saugomos, iki kol bus sudegintos, o 1,03 proc. buvo sutvarkyta kitais būdais.
Pabrėžiama ir tai, kad siekiant įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, turi būti numatytos priemonės, kuriomis gyventojai būtų skatinami mažinti atliekų susidarymą, tinkamai jas rūšiuoti, o po rūšiavimo likusios atliekos turi būti tvarkomos laikantis jų tvarkymo hierarchijos.
Viena iš priežasčių, trukdančių siekti Lietuvoje iškeltų antrinių žaliavų paruošimo ir perdirbimo tikslų, – netinkamas susidariusių komunalinių atliekų tvarkymas bei rūšiavimas.
Iš visų komunalinių atliekų apie 0,727 mln. t (54 proc.) sudaro mišrios komunalinės atliekos – tokios, kurios lieka po pirminio atliekų rūšiavimo. Likusias atliekos sudaro pakuotės ir antrinės žaliavos.
Valstybės kontrolės atlikto audito ataskaitoje akcentuojama, kad nepaisant to, jog gyventojų, rūšiuojančių komunalines atliekas, dalis padidėjo nuo 40 (2016 m.) iki 60 proc. (2021 m.), o informuotumas atliekų tvarkymo srityje 2015–2021 m. laikotarpiu svyravo apie 74–80 proc., dėl prasto atliekų rūšiavimo į mišrių komunalinių atliekų sudėtį patenkančių pakuočių ir kitų antrinių žaliavų dalis nesikeitė ir sudaro apie 33 proc. visų atliekų.
Taigi, nors mišrių komunalinių atliekų kasmet mažėja (jų kiekis 2019–2021 m. kasmet mažėjo vidutiniškai 1,77 proc. p.), jos vis dar sudaro daugiau nei 50 proc. visų komunalinių atliekų kiekio, o jų sudėtis beveik nekinta – antrinės žaliavos sudaro tokią pačią dalį kaip ir anksčiau, nors jos ir turėtų būti išrūšiuojamos, atskirai surenkamos ir perdirbamos.
Valstybės kontrolės ataskaitoje pabrėžiama, kad siekiant užtikrinti, jog buityje susidariusios komunalinės atliekos būtų surinktos ir sutvarkytos tinkamai, savivaldybėse turi būti plėtojama infrastruktūra, skirta rūšiuojamajam pakuočių, antrinių žaliavų ir po rūšiavimo likusių mišrių atliekų surinkimui. Akcentuojama ir tai, kad neužtikrinus tinkamo atliekų rūšiavimo jų susidarymo vietoje, komunalinių atliekų perdirbimui keliami tikslai nebus pasiekti.
Dar visai neseniai Vilniaus miesto gyventojams trūko konteinerių
Nors savivaldybės ir yra įpareigotos plėtoti rūšiuojamų atliekų konteinerių infrastruktūrą ir užtikrinti gyventojams galimybę rūšiuoti, dar šių metų vasario mėnesį socialiniame tinkle Facebook dalis vilniečių piktinosi, kad tokią paslaugą gauti itin sunku.
Vienos Vilniaus sodų bendrijos gyventoja Milda rašė, kad neįmanoma gauti rūšiavimo konteinerių.
Moteriai kreipusis į už teritorijoje esančių atliekų tvarkymą atsakingą Vilniaus miesto savivaldybės įsteigtą Vilniaus atliekų sistemos administratorių (VASA) dėl galimybės gauti rūšiavimo konteinerius, jai buvo pasakyta, kad šiuo metu popieriaus ir plastiko konteinerių administratorius neturi ir nežino, kada bus galima juos suteikti.
„Parašykite, jei norite, kad registruotume jus į laukiančiųjų sąrašą. Šiuo metu yra laukiančių ir dvejus metus, norinčių tikrai yra daug. Jei turite kantrybės, galite palaukti – parašykite, užregistruosime, – laiške Mildai nurodė VASA ir suteikė rekomendacijas, kokius konteinerius galima nusipirkti patiems. – Jei nuspręsite konteinerius rūšiavimui įsigyti savarankiškai, rinkitės 120 ar 240 l konteinerį, turintį sertifikatą EN 840–1. Prisiminkite, kad atliekos bus išvežamos du kartus per mėnesį.“
Moteris iniciatyvą „Tvari Lietuva“ patikino, kad galiausiai nusprendė rūšiavimo konteinerius nusipirkti iš savo lėšų.
Po Mildos įrašu socialiniame tinkle kiti Vilniaus miesto gyventojai dalijosi tokią pačią situaciją iliustruojančiais komentarais.
„Mes irgi negavom! Tą patį sakė kaip ir jums! O, pavyzdžiui, Vilniaus rajonas tų konteinerių turi. Iš pradžių bandėm laukti, kol gausim, bet pamatėm, kad bergždžias reikalas“, – rašo Inga.
„Taip! Laukėm 1,5 metų. Ir tai, kad buvom parašę prašymą, buvo dzin“, – dalijasi Raminta.
„Man tą patį pasakė – konteinerių nėra, o eilė du metus į priekį. Jei norit, patys nusipirkit“, – teigia Ernesta.
„Mes Vilniaus mieste, Mažuosiuose Gulbinuose irgi vargome, negavome, galiausiai nusipirkome savo, tada vargome, kad ir tuos nusipirktus išvežtų (nes kažkodėl mišrias ir rūšiuojamas atliekas veža skirtingos įmonės, kad tai išsiaiškinčiau, irgi teko gerą pusdienį praleisti prie telefono). Po labai daug skambučių ir išleistų eurų konteineriams dabar pagaliau galime rūšiuoti“, – sako Ugnė.
Savivaldybė: situacija jau yra pasikeitusi
Iniciatyvai „Tvari Lietuva“ dėl problemos susisiekus su Vilniaus atliekų sistemos administratorimi (VASA), iki lapkričio 28 d. jo direktorės pareigas ėjusi Justina Prunskienė patikino, kad šiuo metu situacija yra pasikeitusi.
„Šių metų liepos mėnesį pasirašius naujas pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo ir tvarkymo sutartis situacija iš esmės pasikeitė. Individualių namų gyventojai, jau turintys individualius mišrių komunalinių atliekų konteinerius, yra aprūpinami rūšiavimo konteinerių komplektais. Nuo šiol visi gyventojai bus aprūpinti rūšiavimo konteineriais, nebereikės laukti. Rūšiavimo konteineriai, pakuočių atliekų surinkimas ir išvežimas gyventojams papildomai nieko nekainuos“, – pabrėžia ji.
„Gyventojams nereikia specialiai kreiptis ar pildyti prašymų dėl šių konteinerių pastatymo. Nesvarbu, ar gyventojai anksčiau jau buvo kreipęsi, užpildę prašymus vežėjams ar VASA, rūšiavimo konteineriai bus pristatomi individualių namų gyventojams, taip pat sodo paskirties objektams, kuriuose nuolat gyvenama. Tik tokiu atveju, kai įsigyjamas naujas nekilnojamojo turto objektas, kuriam reikalingi individualūs atliekų konteineriai, reikės užpildyti prašymą VASA svetainėje“, – priduria J. Prunskienė.
Apklausa: lietuvius rūšiuoti stabdo konteinerių trūkumas
Vilniuje ilgą laiką buvusi rūšiavimo konteinerių problema jau atrodo išspręsta. Socialiniame tinkle įrašą paskelbusi Milda Iniciatyvą „Tvari Lietuva“ patikino, kad rūšiavimo konteineriai jos gyvenamojoje teritorijoje buvo pastatyti vasarą, tad rūšiuoti jau gali visi norintys.
Vis dėlto rūšiavimo konteinerių trūkumas, tik jau visos Lietuvos mastu, akcentuojamas naujausios 2021 m. atliktos Aplinkos ministerijos apklausos ataskaitoje.
Joje teigiama, kad Lietuvoje atliekas rūšiuoja 60 proc. gyventojų. Daugiausia nerūšiuojančiųjų apklausoje nurodė, kad tam, jog jie pradėtų tinkamai tvarkyti atliekas, reikia daugiau atliekų rūšiavimo konteinerių. Taip teigė 58 proc. nerūšiuojančių arba rūšiuojančių tik dalį šiukšlių respondentų. Kiek daugiau nei trečdalis nurodė, kad rūšiavimo konteineriai yra pernelyg toli nuo jų namų.
Valstybės kontrolė: trūksta patikimų duomenų dėl konteinerių aikštelių skaičiaus savivaldybėse
Savo ruožtu, Valstybės kontrolė priduria, kad Lietuvoje apskritai trūksta patikimų duomenų apie savivaldybėse įrengtą reikiamą konteinerių aikštelių skaičių.
Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014−2020 m. plane viena iš savivaldybėms nustatytų užduočių buvo užtikrinti, kad iki 2020 m. būtų pastatyti specialūs konteineriai antrinėms žaliavoms, o didžiųjų miestų daugiabučių namų rajonuose būtų įrengta ne mažiau nei viena šių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelė 600, o kitose savivaldybėse 800 gyventojų.
Analizuojant 2021 m. duomenis apie komunalinių atliekų tvarkymo sistemas savivaldybėse, nustatyta, kad Alytaus r. savivaldybė nepateikė jokių duomenų, 30 iš 59 (50 proc.) savivaldybių nepateikė duomenų apie daugiabučiuose namuose gyvenančių gyventojų skaičių, o likusios 29 pateikė netikslius (nepatikimus) duomenis, nes skaičiavimai buvo atlikti pagal visų savivaldybėje deklaruotų gyventojų skaičių, o ne konkrečiai daugiabučiuose gyvenančių asmenų skaičių.
Pavyzdžiui, Prienų r. savivaldybė nurodė, kad 58 gyventojams tenka viena antrinių žaliavų konteinerių aikštelė. Perskaičiavus rodiklį pagal jų Aplinkos apsaugos agentūrai pateiktus duomenis, viena aikštelė tenka 29 gyventojams.
Panaši situacija ir su Kupiškio savivaldybe. Ji nurodė, kad 198 gyventojams tenka viena antrinių žaliavų konteinerių aikštelė. Perskaičiavus rodiklį pagal jų Aplinkos apsaugos agentūrai pateiktus duomenis, viena aikštelė tenka 41 gyventojui.
Neturėdama patikimų duomenų, ar savivaldybėse įrengtas reikiamas konteinerių aikštelių skaičius, Valstybės kontrolė negalėjo įvertinti, ar plane numatyti minimalūs reikalavimai yra įvykdyti, o gyventojams yra sudaromos sąlygos tinkamai rūšiuoti komunalines atliekas.
Valstybės kontrolės Veiklos audito 3-iojo departamento vyriausiasis valstybinis auditorius-audito grupės vadovas Tadas Čiblys iniciatyvai „Tvari Lietuva“ pabrėžė, kad atsakomybė už duomenų apie komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, infrastruktūrą bei paslaugos užtikrinimą pateikimą Aplinkos apsaugos agentūrai tenka savivaldybėms ar jų įgaliotiems atliekų tvarkymo sistemos administratoriams.
„Kadangi ne visos savivaldybės pateikia patikimus ir išsamius duomenis apie komunalinių atliekų tvarkymą, kurių pagrindu būtų priimami pagrįsti sprendimai, Aplinkos ministerijai rekomendavome užtikrinti, kad kasmet Aplinkos apsaugos agentūrai laiku būtų pateikiami kokybiški ir palyginami duomenys apie savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo sistemas. Tai planuojama atlikti iki 2025 m.“, – teigia jis.
Aplinkos ministerija: sistema nuolat tobulinama
Savo ruožtu Aplinkos ministerija informuoja, kad atliekų rūšiavimo sistema Lietuvoje nuolatos tobulinama, kad būtų dar patogesnė ir aiškesnė gyventojams.
„Daugėja didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių, organizuojamos visuomenės informavimo kampanijos apie tinkamą atliekų rūšiavimą nacionaliniame ir regioniniame lygmenyse. Rengiami reikalavimai kokybiškai atliekų surinkimo paslaugai užtikrinti, jų turės laikytis savivaldybės ir gamintojų bei importuotojų organizacijos įrengdamos ir prižiūrėdamos rūšiuojamojo surinkimo sistemas. Jie numato, kokiam gyventojų skaičiui turės būti įrengtos konteinerinės aikštelės, kokiu dažnumu ištuštinami konteineriai“, – duomenis pateikia ministerija.
Didžiausios rūšiavimo klaidos
Iniciatyva „Tvari Lietuva“, gilindamasi į Lietuvoje egzistuojančias su rūšiavimu susijusias problemas, išsiaiškino, kad namų darbų neatlieka ne tik savivaldybės, neužtikrindamos rūšiavimo konteinerių prieinamumo gyventojams ar patikimos, išsamios atliekų tvarkymo informacijos pateikimo Aplinkos apsaugos agentūrai. Norint pasiekti užsibrėžtus atliekų rūšiavimo bei perdirbimo tikslus, ir patiems rūšiuojantiems lietuviams dar tikrai yra kur tobulėti.
Pavyzdžiui, pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ vadovas Almontas Kybartas atkreipia dėmesį, kad nors gyventojai aktyviai naudojasi rūšiavimo konteineriais, morfologiniai (t. y. konteinerių sudėties) tyrimai rodo, jog rūšiavimo konteineriuose vis dar turime 30–40 proc. netinkamai išmestų atliekų. Anot jo, galimai dar didesnė dalis pakuočių atliekų atsiduria mišrių atliekų šiukšliadėžėse.
„Panašų rezultatą gavome atlikę visuomenės apklausą, kurios duomenys rodo, kad visada arba dažniausiai rūšiuoja net 87 proc. gyventojų, tačiau paklausę, į kurį konteinerį mestų konkrečias atliekas, matome, kad apie pusė žmonių rūšiavimo egzamino neišlaikytų, – teigia A. Kybartas ir apibendrina, – džiugina tai, kad daug žmonių atliekas rūšiuoja, bet dar tikrai yra ko išmokti.“
Kalbėdamas apie didžiausias gyventojų daromas rūšiavimo klaidas, „Tvari Lietuva“ pašnekovas sako, kad LR Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas numato, jog vartotojai turi atskirti pakuočių atliekas nuo kitų atliekų, t. y. rūšiuoti.
„Tai reiškia, kad rūšiuoti privaloma visas pakuotes. Žmonės dažnai mano, kad rūšiuoti galima tik tas pakuotes, kurios gali būti perdirbamos, tačiau šiandien mūsų rūšiavimo sistema daug paprastesnė. Gyventojai neturi būti perdirbamumo ekspertais – svarbu atskirti pakuotes nuo kitų atliekų ir jas išmesti į rūšiavimo konteinerius. Likusį darbą padarys atliekų surinkėjai, surinktų atliekų rūšiuotojai ir perdirbėjai, – pabrėžia jis. – Taigi, ko gero, didžiausia klaida lengvai išsprendžiama – tiesiog reikia rūšiuoti visas pakuotes.“
Kita dažna klaida, anot jo, įvairių su žmogaus higiena susijusių atliekų rūšiavimas.
„Į rūšiavimo konteinerius jokiu būdu negalima mesti panaudotų dantų šepetėlių, skutimosi peiliukų, popierinių rankšluosčių ar kito higieninio popierius. Visa tai – ne pakuotės ir tikrai neperdirbama. Taip pat rūšiavimo konteineriuose neturėtų atsirasti žaislų, baldų ar statybinių atliekų, elektronikos prietaisų, maisto ir vaistų likučių. Į stiklo konteinerį turėtų keliauti tik stiklo tara: stiklainiai, buteliai ar jų dūžis. Čia negalima mesti kitų indų, keramikos ar porceliano gaminių, namų ar automobilių langų, veidrodžių“, – vardija A. Kybartas.
„Liūdna, kad netinkamai išmestos atliekos užima vietą rūšiavimo konteineriuose, todėl jie itin greitai užsipildo, o naudos iš to nėra. Atvirkščiai, į šiuos konteinerius patekusios maisto, statybinės atliekos apsunkina visą perrūšiavimo procesą, šis išbrangsta. Maisto atliekos, skysčiai užteršia net ir tinkamai išrūšiuotas atliekas, apsunkina jų perdirbimą“, – priduria jis.
A. Kybartas, paklaustas, ar reikia plauti, pavyzdžiui, jogurto, grietinės, majonezo, sriubų ir kt. pakuotes, prieš išmetant jas į rūšiavimo konteinerį, pabrėžia, kad to daryti nereikia, svarbiausia, kad jos būtų tuščios – be maisto likučių.
„Negalima išmesti pusės grietinės indelio. Jeigu grietinė likusi tik ant kraštų – viskas gerai, tokią pakuotę rūšiuojame“, – patikslina jis.
Organizacijos „Žaliasis taškas“ vadovas taip pat atkreipia dėmesį, kad galima rūšiuoti ir tuščias picų dėžutes, net jeigu jos yra suteptos riebalais ar kitu maistu, svarbiausia, kad dėžutėse neliktų picos likučių.
„Traškučių, sausainių pakuotės taip pat yra rūšiuojamos, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad šios dažniau pagamintos ne iš popieriaus arba ne vien iš popieriaus, tad geriau jas mesti į plastiko konteinerį“, – vardija jis.
„Svarbiausia, kiek įmanoma daugiau maisto likučių pašalinti, tačiau plauti – nereikia. Perdirbimo procese plastiko, stiklo pakuotės yra plaunamos, tad neverta to daryti du kartus. Tačiau reikėtų suprasti, kad maisto likučiai tikrai kenkia perdirbimui. Juk perrūšiuojant atliekas vargu, ar kas nors iškratys puspilnių stiklainių turinį, greičiau tokios pakuotės bus laikomos neperdirbamomis dėl per didelio užterštumo. Svarbu, kad neliktų maisto ir popierinėse dėžutėse – likęs turinys gali permirkti ir užteršti visą popieriaus konteinerio turinį“, – priduria A. Kybartas.
Labiausiai paplitę su rūšiavimu susiję mitai
Anot „Tvari Lietuva“ pašnekovo, „Žaliasis taškas“ atlikta gyventojų apklausa rodo, kad tie gyventojai, kurie teigia nerūšiuojantys, dažniausiai kaip priežastį nurodo vietos rūšiavimo šiukšliadėžėms stoką (47 proc.). Vis dėlto jis pabrėžia, kad didžioji dalis namuose susidarančių atliekų yra lengvos pakuotės ir būtent joms skirta šiukšliadėžė užima daugiausiai vietos, o rūšiuojant pakuotes, mišrių atliekų susidaro labai mažai, tad ir vietos jos neužima.
Pasak A. Kybarto, kiti kaip priežastį nerūšiuoti pateikia nuomonę, kad vis tiek visos atliekos vežamos į sąvartyną. Taip teigia 37 proc. respondentų.
„Tai – mitas. Šios atliekos vežamos į rūšiavimo centrus, ten atskiriamos perdirbamos pakuotės, o tai, ko šiandien perdirbti negalime, vežama sudeginti ir gauti energiją (…). Mums reikalingos pakuočių atliekos, nes tik jas surinkdami galime vykdyti perdirbimo užduotis. Nėra tikslo jų vežti į sąvartyną, priešingai – siekiama perdirbamas pakuotes atskirti ir iš mišrių atliekų srauto, nors tą padaryti itin sudėtinga“, – teigia jis.
Anot organizacijos „Žaliasis taškas“ vadovo, mitas ir tai, kad išrūšiuotos atliekos sumaišomos šiukšliavežėje – nors atrodo, kad viskas suverčiama į vieną talpą, iš tiesų automobiliai turi kelias sekcijas skirtingų rūšių atliekoms.
„Netiesa ir tai, kad išrūšiuotos atliekos negali būti perdirbamos. Net ir Lietuvoje turime galimybę perdirbti stiklą, popierių, turime ne vieną plastiko perdirbimo gamyklą. Dalis atliekų, kurios turi vertę, bet Lietuvoje negali būti perdirbamos, vežamos į kitas ES šalis“, – dar vieną su rūšiavimu susijusį prasimanymą įvardija A. Kybartas.
Be to, anot „Tvari Lietuva“ pašnekovo, mitas ir tai, kad rūšiavimo konteineriai ir rūšiuotų atliekų sutvarkymas gyventojams kainuoja papildomai.
„Iš tiesų sistemos veikimą finansuoja gamintojai ir importuotojai, tad papildomai rūšiuojantiems gyventojams tai nekainuoja, o į mišrių atliekų konteinerį išmestų pakuočių sutvarkymas kainuoja ir jį apmoka patys gyventojai“, – pabrėžia specialistas.
Justė Ancevičiūtė (ELTA)
