Kandidatui į premjerus Gintautui Paluckui prakalbus apie galimybes gerinti Lietuvos santykius su Pekinu, Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis pabrėžia – tai keltų papildomų saugumo iššūkių. Anot jo, jeigu šalys vėl apsikeistų ambasadoriais, tai atrištų rankas Pekinui užsiimti aktyvesne žvalgybine veikla, kuri šiuo metu dėl žemesnio diplomatinio atstovavimo yra ribota.
„Turėti iliuziją, kad čia atvažiavusi Kinija, kuri šiaip yra pakankamai priešiška mums, nieko žvalgybine prasme nedarytų – turėtume būti labai naivūs“, – laidoje „ELTA kampas“ sakė D. Jauniškis.
„Be jokios abejonės, su ambasados statuso grįžimu automatiškai atsiranda tam tikros galimybės ir tada automatiškai suintensyvėja ta žvalgybinė veikla. Aš prognozuočiau, kad ji būtų atnaujinta ir turėtume daug daugiau darbo. Atsirastų dar viena valstybė, kurią reikėtų labai stipriai stebėti, kas vyksta“, – kalbėjo jis.
VSD direktorius iš esmės tikina, kad šalies politikai ir lyderiai turėtų būti gerokai atsargesni su pareiškimais apie santykių su Kinija normalizavimą.
„Iš tikrųjų, mus stebi tiek Kinija, tiek Rusija, tiek ir kitos šalys. Ir kiekvieni mūsų tokie vieši pareiškimai apie kažką, apie (santykių – ELTA) šiltinimą ar dar kažką – jie be jokios abejonės yra fiksuojami jų galvoje“, – įspėjo jis.
Kalbėdamas apie kitus iššūkius, kylančius departamentui, D. Jauniškis antrino prezidentui Gitanui Nausėdai, teigdamas, kad VSD yra stekenamas. Pasak žvalgybos vadovo, geopolitinė situacija reikalauja daugiau lėšų departamento veiklai – priešingu atveju gali tapti sunku tikrinti ir į šalį atvykstančius migrantus.
„Vėlgi, dar kartą kartoju – su šiais pajėgumais (…) pradedame dusti“, – situaciją vaizdžiai iliustravo VSD direktorius.
„Dabar kol kas susitvarkome. Bet, vėlgi, mušu gongą todėl, kad mums reikia daugiau ir mums reikia būti geresniems tam, kad mes užtikrintume valstybei saugumą ir ramybę“, – akcentavo jis
Pavasarį antrąją kadenciją VSD direktoriaus poste baigiantis D. Jauniškis interviu metu įvertino ir galimą jo pamainą departamente. Kuluaruose kalbama, jog būsimasis žvalgybos vadas bus šalies vadovo patarėjas, buvęs D. Jauniškio pavaduotojas Kęstutis Budrys.
„Meluočiau sau ir visai tautai, jeigu sakyčiau, kad jis netinkamas. Tai puikiai tinkamas žmogus. Manau, yra labai stipriai užaugęs, labai patobulėjęs ir tik geriausi prisiminimai yra dirbant su juo. Manau, tai būtų puiki kandidatūra pakeisti mane šioje pozicijoje“, – gerų žodžių buvusiam bendražygiui negailėjo beveik dešimtmetį VSD vadovavęs D. Jauniškis.
– Pradėkime pokalbį nuo vienos iš aktualijų. The Wall Street Journal skelbė, kad vasarą DHL lėktuvais iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją ir Vokietiją gabenti padegamieji užtaisai buvo Rusijos slaptos operacijos dalis. Jūs galite tai patvirtinti – kad tai, kas buvo fiksuota, buvo Rusijos žvalgybos operacija?
– Aš galiu tik pakartoti tą patį, ką sako ir Generalinė prokuratūra, kurios rankose ir yra šis tyrimas. Plėstis aš tikrai negaliu ir kalbėti tikrai negaliu, nes esu varžomas įstatymų. Vyksta ikiteisminis tyrimas. Kaip ir generalinė prokurorė minėjo, jis yra plataus masto, kur yra sulaikyta keletas, turbūt, ir veikėjų.
Žinote, aš tikrai neneigsiu. Tuo labiau, kad apie šį dalyką yra pasisakiusios ir rimtų užsienio, Vakarų žvalgybos, Vokietijos žvalgyba apie tai šneka, Britanijos žvalgyba apie tai šneka, Amerikos žvalgyba apie tai šneka. Tai aš tikrai nepulsiu čia neigti, kad nieko iš to nėra. Bet, vėlgi, sakau, matyt, mums reikia kantriai palaukti ikiteisminio tyrimo baigties. Tada ir matysime, kas yra iš tikrųjų.
– Visgi, skaitant ir įvairius komentarus viešojoje erdvėje (…), galima susidaryti įspūdį, kad kyla klausimų, kaip apskritai ši operacija nebuvo užkardyta. Yra informacija, kad asmuo, kuris siuntė tas siuntas veikiausiai atsiskaitinėjo grynaisiais pinigais, naudojosi netikra tapatybe. Kaip jūs atsakytumėte tiems, kas kelia klausimus – o kodėl mūsų tarnybos nesuveikė?
– Aš nesakyčiau, kad nesuveikė. Suveikė. Aš manau, jau vien tas faktas, kad yra sulaikyti asmenys šiame ikiteisminiame tyrime (…), jau reiškia, kad tarnybos veikia. Aš tiktai noriu užtikrinti, kad institucijos dirba nuo pat pradžių ir iki šiol stipriai bendradarbiauja šiuo klausimu. Tikrai yra tyrimas, aš manau, vyksta labai dideliais tempais.
Atsakymas, kodėl negalima užkardyti – žinote, pasaulis nėra tobulas, kaip čia bebūtų. Yra klaidų. Aš neįvardinčiau čia jokiomis klaidomis. Tiesiog yra dalykų, kuriuos labai sunku susekti ir užkardyti. Jeigu mes galvojame, kad mes gyvename idealiame pasaulyje, kur yra viskas, galima užtikrinti visą saugumą, tai, deja, taip nėra. Aš manau, kad nė viena valstybė nėra apsaugota nuo tokių labai netikėtų išpuolių. (…)
Vėlgi, nenorėkime, kad mes turėtume idealias tarnybas, kurios iš tikrųjų seka kiekvieną ir žino kiekvieno mintis ir intencijas. Deja, taip nėra. Sakau dar kartą – negyvename idealiame pasaulyje.
– Tokiu atveju, matyt, kiltų klausimai ir dėl žmogaus teisių užtikrinimo.
– Apie ką ir šnekame. Žinote, yra ta amžina dilema. Valstybės saugumo departamentas, žinoma, norėtų turbūt daugiau galių užkardant tas grėsmes, bet tuo pačiu lygiai taip pat yra rėkiama ir apie žmogaus teises. Į tą būtina atsižvelgti todėl, kad tu negali kiekvieno sekti ir kiekvieno prižiūrėti. Neturime nei žmonių, nei galimybių, nei, ko gero, visiškai nenorime pažeisti šių žmogaus teisių aspektų. Sakau, gyvename tokioje įdomioje dilemoje.
O, vėlgi, laikai šiais laikais – jie tikrai yra labai neramūs.
– Kalbant apie neramius laikus – kokias matote priešiškų valstybių operacijų tendencijas? Kas viešumoje buvo, tarkime, šiais metais – įvairūs paminklų, vėliavų išniekinimai, melagingi pranešimai apie sprogmenis mokyklose, kitose įstaigose. Dabar matant, sakykime, DHL lėktuvų atvejį, atrodytų, kad siekiamas kažkoks aukštesnis pavojaus laiptelis. Koks jūsų matymas – gal iš tikrųjų matome tendencijos pokytį ir intensyvėjimą?
– Manau, esate visiškai teisi. Valstybės saugumo departamentas apie tai yra įspėjęs ir yra pasakęs, kad mes galime laukti tokio hibridinio atsako iš Rusijos pusės. Ir ką mes matome šiuo metu – tai tas, panašu, ir vyksta. Visi ištisi metai. Vėlgi, prasidėjo nuo monumentų išniekinimo, keletą kartų tas buvo pakartota. Vėliau turėjome skambučius – prieš prezidento rinkimus, kiek atsimenu, ir dar iki to, kai masiškai skambinama, bandant sukelti tą tokią chaosą ir sumaištį valstybėje. Čia, manau, tik keletas įrankių, kuriais Rusija naudojasi, ir nenorėkime, kad jie nustotų. Jie, ko gero, tą ir darys.
– Bet ar tie įrankiai stiprėja?
– Kaip matome – taip. Akivaizdūs pavyzdžiai – yra pereinama ir prie cyber (kibernetinių – ELTA) atakų. Informacinis karas, kuris, tiesą sakant, vyksta jau matyt nuo tada, kai nepriklausomybę paskelbėme. Psichologinis spaudimas yra kiekvieną dieną, Putino ir Medvedevo ar dar kažkokių veikėjų veidai žiniasklaidoje irgi su visokiomis grasinančiomis žinutėmis ir įspėjimais ir Vakarų pasauliui, ir tiesiogiai Lietuvai. Jie pastoviai yra kartojami. Vėlgi, čia yra ta pati to hibridinio karo dalis, kurį Rusija vyko.
(…)
– Kalbant apie rinkimus ir prisimenant šiais metais skelbtą grėsmių ataskaitą – joje kalbama apie Kiniją iš tos pusės, kad Kinijos žvalgyba itin domisi Lietuvos vidaus politika. Ypatingai rinkimais – šiais metais turėjome praktiškai visus, išskyrus savivaldos – kad ieškoma asmenų, kuriuos būtų galima įtraukti į tą tinklą, kuriems siūloma bendradarbiauti. Kaip pasireiškė šiuo laikotarpiu Kinijos domėjimasis?
– Na, stebėjome susidomėjimą, be jokios abejonės, iš jų pusės. Juos domino, vis dėlto, kokie politikai daugiau yra tokie prokiniški. Ir, be jokios abejonės, jų interesas yra, kad jų daugiau ateitų į valdžią tam, kad pakeisti dabartinį status quo. Ir be jokios abejonės tai yra jų interesas todėl, kad juos erzina Lietuvos pozicija, kuri šiaip tai yra labai teisinga ir Taivanio atžvilgiu, ir tos pačios Kinijos, kuri yra autokratinė valstybė, atžvilgiu. Visi tie veiksmai juos erzina ir jiems reikėtų, sakykime, tą status quo pakeisti. Be jokios abejonės, mes nematėme ir nefiksavome kažkokių akivaizdžių bandymų paveikti (rinkimus – ELTA). Bet interesą mes matėme, be jokios abejonės.
Kitas dalykas – tai kibernetinės operacijos, kibernetiniai veiksmai, per kuriuos bandoma surinkti tam tikrą informaciją tam, kad sužinotų, kas darosi šioje valstybėje ir galbūt išsirinktų tam tikrus taikinius, kuriuos po to būtų galima paveikti tam, kad pakeisti Lietuvos nuostatas Kinijos atžvilgiu.
Ką norėčiau pabrėžti – mes dabar turėtume būti ypatingai atsargūs su savo pareiškimais. Iš tikrųjų, mus stebi tiek Kinija, tiek Rusija, tiek ir kitos šalys. Ir kiekvieni mūsų tokie vieši pareiškimai apie kažką, apie (santykių – ELTA) šiltinimą ar dar kažką – jie be jokios abejonės yra fiksuojami jų galvoje ir galvojama „aha, kaip mes čia galėtume dar labiau paveikti, dar kažkaip paspausti, kad, vėlgi, sau susikurti kažkokias patogias sąlygas deryboms ar dar kažkam“.
– Turėjome Seimo rinkimus, formuojasi naujoji valdančioji dauguma. Iš rinkimus laimėjusių socialdemokratų yra kalbų apie galimą santykių su Kinija normalizavimą – bent jau grąžinimą į ambasadorių lygmenį. Vėlgi, grėsmių ataskaitoje buvo kalbama, kad Kinijos žvalgyba turi ribotas galimybes veikti Lietuvoje vien dėl to, nes yra reikšmingai sumažėję diplomatinės atstovybės pajėgumai. (…) Jeigu iš tikrųjų Lietuva atnaujintų ar normalizuotų santykius su Pekinu, mes vėl turėtume šalyje Kinijos ambasadorių – kokius iššūkius tai keltų žvalgybai? (…) Atidarytume Pandoros skrynią ar taip sakyti būtų per drąsu?
– Aš prognozuočiau, kad taip (atidarytume – ELTA). Be jokios abejonės, su ambasados statuso grįžimu automatiškai atsiranda tam tikros galimybės ir tada automatiškai suintensyvėja ta žvalgybinė veikla. Aš prognozuočiau, kad ji būtų atnaujinta ir turėtume daug daugiau darbo. Atsirastų dar viena valstybė, kurią reikėtų labai stipriai stebėti, kas vyksta.
Turėti iliuziją, kad čia atvažiavusi Kinija, kuri šiaip yra pakankamai priešiška mums, nieko žvalgybine prasme nedarytų – turėtume būti labai naivūs. Sakau, mums iššūkių būtų daugiau.
– Idėjų normalizuoti santykius su Kinija skeptikai sako, kad reikia įvertinti visas aplinkybes. Jeigu, visgi, tokios idėjos imtų realizuotis realiais veiksmais, Valstybės saugumo departamentas veikiausiai teiktų savo nuomonę ir poziciją oficialiai valstybes vadovams?
– Jeigu būtų poreikis – tai žinoma.
– Pereikime prie kitos temos – naujasis Seimas turės priimti kitų metų biudžetą, jis jau yra pateiktas, VSD finansavimas kitąmet yra šiek tiek padidintas – pustrečio milijono. Bet vėliau numatoma, kad asignavimai ženkliai mažės – 2026 m. numatyta, kad nuo maždaug 53 mln. finansavimas mažės iki 47 mln. eurų. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad departamentas yra stekenamas. Sutinkate – departamentas jaučiasi stekenamas?
– Aš tvirtai pasakysiu – taip. Aš jau vieną kartą išėjau ir pasakiau apie problemas, su kuriomis susiduria departamentas. Iš tikrųjų, tų lėšų trūksta ir visą laiką jų trūko. Ir, vėlgi, primetimas poros milijonų ar milijono reikalo tikrai neišsprendžia. Mes jau minėjome ir sakėme, kad tas biudžetas neatitinka šių dienų realijų. Jį nereikėtų mažinti, o kaip tik didinti, nes aš nemanau, kad 2026 ar 2027 metais ta geopolitinė situacija taip staigiai pagerės, kad mes galėsime nusiraminti ir grįžti į tą pačią rutiną, kuri buvo prieš 5 ar 7 metus. Deja, taip nebus. Tiesiog pasaulis eina iš proto ir tų sunkumų, iššūkių, ko gero, tik daugės. O pora milijonų nesprendžia klausimo. Minėjau apie 15 milijonų (eurų – ELTA) – tai minimumas, kurį mums reikėtų padidinti tam, kad mes galėtume atliepti visas šitas grėsmes ir iššūkius, kurie mūsų laukia ateityje ir dabar.
– 15 mln. eurų – papildomo finansavimo lūkestis. Kad įsivaizduotume: jeigu patvirtinamas biudžetas, koks numatytas kitiems metams dabar – ko VSD negalės padaryti? Kur bus kažkokios skylės, spragos, negavus to papildomo finansavimo.
– Pirmiausiai, būtų skylės mūsų progrese – tai yra skaitmena, tam tikros technologijos. Tam, kad tu būtum, galų gale, bent jau arti prie tų Vakarų žvalgybų standarto, tu turi atitikti tam tikrus kriterijus. O technologijos šiais laikais yra vienas iš pagrindinių kriterijų, kurių dėka iš tikrųjų yra pasiekiama daug žvalgybos srityje.
Kitas dalykas – labai būtų sunku, ko gero, kontroliuoti migracijos procesus. Migracija, suprantu, ekonomiškai yra labai naudinga. Bet Valstybės saugumo departamento užduotis yra užtikrinti, kad tie žmonės, kurie pas mus atvyksta darbui ar gyvenimui, jie būtų patikrinti visais įmanomais būdais, kad mes neturėtume tam tikrų rizikų. Vėlgi, tą minėjau – ir kontržvalgybinės rizikos, ir terorizmo tam tikros rizikos, kur tu turi būti tikras, ką įsileidi. Jeigu mes įsileisime – po to mums reikės trigubai dirbti, kad išsiaiškinti nusikaltimą arba kažką užkardyti. Kam tai daryti, jeigu mes galėtume tą dalyką pasitikrinti iš anksto, yra tų mechanizmų. Tai būtų daug lengviau ir mūsų piliečiams, ir mes išvengtume tam tikrų rizikų ir grėsmių ateityje. Tai dar vienas aspektas.
Galų gale, tos pačios slaptos informacijos užtikrinimo prasme, aš galiu atvirai pasakyti, aš labai nesu patenkintas. Kai kuriais atvejais su informacija mūsų valstybėje elgiamasi pakankamai atsainiai. Tie slaptos informacijos nutekinimai iš tikrųjų kenkia ir mūsų reputacijai, ir kenkia mūsų valstybės interesams.
(…)
– Užsiminėte apie migracijos srautus, kad nepakankamas finansavimas gali daryti įtaką tam, kaip gerai departamentas galės patikrinti tokius asmenis. Seimas yra priėmęs tam tikrus ribojimus, kad bus kvotos, kiek į Lietuvą gali atvažiuoti tam tikrų darbuotojų iš trečiųjų šalių. Kaip jums šitie ribojimai – jie pakankami?
– Matote, Valstybės saugumo departamentas ir aš pats asmeniškai visada siekiame maksimumo. Mums būtų, aišku, geriau, kad būtų tos kvotos kuo mažesnės. Kiek žinau, dabar yra kalbama apie 40 tūkstančių.
Tai su tuo srautu, ko gero, jeigu mums papildomų įrankių ir papildomo finansavimo skirtų, manau, būtų galima susitvarkyti, be jokios abejonės. Buvo derinamas tas dalykas (kvotos – ELTA), bet tai yra skaičius, kuris iš tikrųjų, mūsų galva, yra ribinis. Vėlgi, dar kartą kartoju – su šiais pajėgumais, kuriuos mes turime, ir ne veltui į eterį kalbu, kad pradedame dusti. Ir tai nėra gerai, man tai nepatinka todėl, kad departamentas tiesiogiai atsako už saugumą. Ir aš nenoriu atsakomybės po to nešti, išeiti ir pasakyti, kad aš nebesusitvarkau. Tai yra tikrai negerai.
Dabar kol kas susitvarkome. Bet, vėlgi, mušu gongą todėl, kad mums reikia daugiau ir mums reikia būti geresniems tam, kad mes užtikrintume valstybei saugumą ir ramybę.
(…)
– Visai pabaigai pakalbėkime apie jūsų kadencijos pabaigą. Liko pusmetis – pavasarį, balandžio mėnesį, baigsis jūsų antroji kadencija, vadovaujant Valstybės saugumo departamentui. Kas liko svarbiausio darbotvarkėje padaryti per šį pusmetį?
– Yra daug dalykų, kuriuos dar labai norėtųsi padaryti, bet, galvoju, paliksiu jau kitam vadovui. Manau, departamentas iš tikrųjų per 10 metų padarė labai stiprų progresą į priekį. Mes tiek tarptautine prasme esame gerbiama institucija, su mumis norima dirbti. Manau, mums pavyksta užtikrinti ir vidaus saugumo, žvalgybos tam tikras galimybes. Esame tikrai matomi, ryškūs, reikalingi valstybei. O darbų yra daug. Bet, žinote, yra darbų, kurių ko gero aš nelabai galėčiau eteryje skleisti. Yra paliktų namų darbų, matyt, naujam vadovui. Naujas vadovas ateis su naujomis idėjomis, kur link departamentas turėtų judėti. Bet, vėlgi, departamentas yra pastatytas ant tvirtų bėgių, važiuoja į priekį. Iš tikrųjų, tai yra labai kompetentinga institucija su puikiais žmonėmis, labai kompetentingais žmonėmis, dirbančiais, atsidavusiais valstybei. Viskas yra puikiai ir gerai. Bet yra darbų, kuriuos reikėtų pabaigti.
– Bene metus įvairių institucijų koridoriuose sklando gandas, kad jūsų įpėdinis gali būti buvęs jūsų pavaduotojas, dabartinis prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys. Neklausiu jūsų, ar tai tiesa, ar netiesa – visgi, prezidentas teikia šią kandidatūrą. Bet kaip jūs vertintumėte Kęstučio Budrio kandidatūrą? Ar tai būtų tinkamas žmogus jus pakeisti?
– Meluočiau sau ir visai tautai, jeigu sakyčiau, kad jis netinkamas. Tai puikiai tinkamas žmogus. Manau, yra labai stipriai užaugęs, labai patobulėjęs ir tik geriausi prisiminimai yra dirbant su juo. Manau, tai būtų puiki kandidatūra pakeisti mane šioje pozicijoje.
– O ar jau sugalvojote, gal jau turite planą, ką veiksite pabaigęs kadenciją departamente?
– Minčių yra tikrai daug, bet kol kas aš bevelyčiau nekalbėti apie tai, dar ankstoka.
– Liksite dirbti valstybei vienokia ar kitokia forma?
– Nežinau. Gal eisiu savanoriauti ir ilsėtis. Daug variantų yra.
Augustė Lyberytė (ELTA)
