Atrodo, premjerui G.Paluckui teks susitaikyti su su nemaloniu faktu, kad jam pačiame jėgų žydėjime politinė karjera baigsis tuo, kuo baigiasi senoliui sulaukus garbingo amžiaus – gyvenimas taps PO-LYTINIU. Taigi ankstyvaja senatvine impotencija.
Pats kaltas. Ne dėl verslų, ne dėl neaiškios turtų kilmės. Apstu pasaulyje politikų, kurių turtai šimtus kartų didesni už G.Palucko o kilmė dar neaiškesnė. Pavyzdžiui, D.Trumpas.
Na, bet ten Amerika, ten žmogaus vertė tiesiog proporcinga užkaltam doleriui, nors pirmasis milijonas ir būtų pavogtas. Bet čia Lietuva, čia visas kaimas švenčia, kai sudega kaimyno tvartas. O jei dar bėdžiaus VW Golfą kas nors susprogdina, tai balius visą savaitę…
G.Paluckas tiesiog pasirinko ne tą gyvenimo kelią. Jam nelemta būti politiku. Jis neturi tam duomenų, talento, nulis charizmos. Ir nė lašo strateginio mąstymo.
Tai nereiškia, kad žmogus apskritai nieko vertas. Galima neturėti talento būti dailininku, nesušvytėti kaip Picasso, bet būti geru dažytoju. Geras mūrininkas dažnu atveju esti ne mažiau vertingas, nei Gaudi ar Le Korbuzjė.
Taigi ir G.Paluckas gal būtų tapęs apsukriu verslininku, davęs biudžetui milijonus mokesčių ir davęs savo šaliai daug naudos. Nes būkim atviri. Kaip politikas jis buvo bejėgis pačioje savo karjeros pradžioje.
Prisiminkime, kokiomis aplinkybėmis jis iškilo. A.Butkevičiaus – Prietaiso socdemai juodai prapylė Seimo rinkimus Karbauskio Valtiečiams, ir Paluckas, kaip teikiantis vilčių komjaunuolis buvo pasirinktas kaip LSDP investicija į naujosios kartos lyderystę.
Tačiau jokių lyderio sugebėjimų G.Paluckas neparodė ir tada. Vienintelis jo nuopelnas buvo tas, kad LSDP suvažiavime pirmąkart Lietuvos istorijoje svekinimo kalbą pasakė konservarių lyderiu neseniai išrinktas Gabrieliu Landsbergis – dar vienas politinis nevykėlis, šitas iš dešiniųjų kohortos. Turbūt net karščiausi konservatorių šalininkai nelvadintų G.Landsbergio politiniu titanu, sugebėjusiu gauti špygą konservatorių ir apskritai ”landsbergininkų” bastionu buvusiame Kaune.
Politinis nevykėlis iš kairės ir toks pats iš dešinės. Taigi, lietuviškosios demokratijos formulė. Norint nusakyti artimiausią ateitį nereikia būti Nostradamusu. Po dviejų savaičių atostogų prezidentas G.Nausėda palaimins interpeliaciją, kuriai net socdemai, spaudžiami S.Skvernelio, bus priversti palaikyti. Ir G.Nausėda tai padarys lengva ranka, juk premjero kėdėje jis norėjo matyti ne G.Palucką, o D.Blinkevičiūtę, nors kodėl šioji nieko įspūdingo nenuveikusi politikė pelnė tokius aukštus reitingus, nesuvokia net politologai.
Kas bus sekantis premjeras? Visiems ant liežuvio sukasi S.Skvernelis, kuris kaip lapė tykojo, kada užsižioplinusi socemų varna pames valdžios sūrį. Ką gi. Jis jau buvo premjeru, laba sudėtingu Covido pandemijos metu. Stebuklų nepadarė, bet smrkiai neprisidirbo. Žinia, LSDP norėtų išlaikyti Vyrausybės svertus savo rankose, bet kandidatų rezervas ribotas, nepaisant kiekybinės kairiųjų persvaros.
Viltys buvo dedamos į Jonavos merą Mindaugą Sinkevičių, bet jį įklampino čekiukų skandalas. Viešojoje erdvėje neblogai komunikuoja Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, tačiau ambicijų siekti premjero posto ji nerodo.
Pagaliau ko čia mums sukti galvą. Tegul suka G.Nausėda – pats priveisė valdžioj socdemų, pats dabar lai ir kapstosi.
