Geri komedijos serialai pasižymi tuo, kad juose humoras naudojamas rimtoms ir dažnai prieštaringoms temoms nagrinėti. Šiose laidose dažnai naudojami satyros, ironijos ir juodojo humoro elementai, kai kalbama apie mirtį, psichikos ligas, nusikaltimus ar disfunkcinius santykius. Komedijos serialuose humoras dažnai naudojamas siekiant paneigti visuomenės normas ir mesti iššūkį žiūrovų suvokimui apie tabu temas.
10. Murderville (2022, Netflix)
Tai ne tik detektyvinis serialas, kuriame bandoma išnarplioti nusikaltimus, tačiau iš koto verčianti komedija, kurios cinkelis – aktorių įmprovizacija. Taip taip, perskaitėte teisingai. Kai kurie aktoriai turi patys susigaudyti, kas vyksta jiems vaidinant, nes jiems iš anksto neduodamas joks scenarijus.
Vilas Arnotas atlieka pagrindinį vyriausiojo detektyvo Terio Sietlo vaidmenį. Kiekvieną seriją jam padeda vis nauja įžymybė. Pirmajame epizode pasirodo pokalbių laidos vedėjas Konanas O’Brienas, antrajame – buvusi Nacionalinės futbolo lygos įžymybė Maršanas Linčas, trečiajame – aktorius Kumailas Nanijianis, ketvirtajame – „Schitt’s Creek“ žvaigždė Enė Murf, penktajame – Holivudo aktorė Šeron Stoun, o paskutiniame šeštajame – komikas Kenas Jeongas. Niekam negalima parodyti sutrikimo, kiekvienas turi iš paskutiniųjų stengtis susigaudyti, kas vyksta, nes galiausiai būtent jiems reikės įvardyti žmogžudį.
Ši idėja nėra visiška naujiena. 2015-2017 m. BBC rodė apdovanojimų laimėjusias serijas „Murder in Successville“, kurios beveik niekuo nesiskiria nuo naujausio televizijos šou, tik šįkart naująją versiją pristatė amerikiečiai. „Murder in Successville“ gavo galimybę pasijuokti iš britų pasaulio žvaigždžių ir jų kvailiausių bandymų išnarplioti žmogžudystes.
Nors patys britai nevertina amerikietiškųjų serijų taip, kaip vertina savąją produkciją, kadangi, pasak jų, yra žymiai linksmiau stebėti įvykius, kuriuose dalyvauja ne žymūs aktoriai, mokantys improvizuoti, o su aktoryste nieko bendro neturinčios garsenybės, „Murderville“ yra lengviau sekti, o pagrindinis personažas detektyvas Teris Sietlas savo eksentriškumu ir nenuspėjamu elgesiu sukelia dar daugiau chaoso siužete, kuriame ir taip niekas nežino, kas nutiks toliau.
9. „Laikraštis“ (The Paper, 2025)
Praėjus dvidešimčiai metų po „The Office“, kūrėjas Gregas Danielsas grįžta prie dokumentinio stiliaus komedijos su nauju serialu „Laikraštis‘‘ („The Paper“). Tik šį kartą vietoje biuro – nykstanti laikraščio redakcija Ohajuje, kurioje humoras dera su švelnia satyra apie šiuolaikinės žiniasklaidos būklę.
Pagrindinis veikėjas – Nedas Sampsonas (Domhnallas Gleesonas), buvęs tualetinio popieriaus prekės ženklo pardavėjas, paskirtas atgaivinti vietinį laikraštį „Toledo Truth Teller“. Atvykęs į redakciją, jis randa ne ambicingą komandą, o pasimetusių veikėjų rinkinį: žurnalistę Mare Pritti (Chelsea Frei), rašančią tik iš naujienų agentūrų; Nicole Lee (Ramona Young), kuri užsiima prenumeratorių duomenų „koregavimu“; ir Esmeraldą Grand (Sabrina Impacciatore), savimi patenkintą laikinąją redaktorę, skleidžiančią sensacijas internete.
Kūrėjai taikliai parodo, kaip senosios žurnalistikos principai susiduria su šiuolaikinės korporacijų valdomos medijos logika. Čia svarbiau ne tiesa, o paspaudimai, o redakcijos konfliktai tampa mažyčiu šiuolaikinio pasaulio atspindžiu. Nors pirmosios serijos kiek chaotiškos, įsibėgėjus siužetui serialas atranda savo ritmą, ironijos, empatijos ir absurdo balansą.
„Laikraštis“ – tai nuoširdi, kandžiai juokinga istorija tiems, kurie dar tiki, kad žurnalistika gali būti daugiau nei tik verslas.
8. „Pakvaišusi buvusioji“ (Crazy Ex-Girlfriend)
Serialas „Pakvaišusi buvusioji“ – amerikietiška romantinė muzikinė komedijinė drama, ekranus išvydo 2015 – aisiais.
Pagrindinė serialo veikėja Rebeka Bunch (akt. Rachel Bloom) yra itin išsilavinusi nekilnojamo turto advokatė, dirbanti prestižinėje Niujorko įmonėje. Vieną dieną ji susitinka Joshą Chaną (akt. Vincent Rodriguez III), savo pirmąją meilę iš vasaros stovyklos, kurioje lankėsi 2005 – aisiais. Tąkart, stovyklai einant į pabaigą, Rebeka tikėjosi, kad jų santykiai nenutrūks ir mokykloje, tačiau Joshas išvadino ją keista ir į jos prisipažinimą meilėje atsakė tik padėkodamas, nuo ko Rebeka taip ir neatsigavo. Joshas netikėto jų susitikimo metu prasitaria, kad kraustosi į Kaliforniją, Vakarų Koviną.
Praėjus kiek laiko po susitikimo, Rebeka nusprendžia sekti paskui Joshą – ji įsidarbina vietinėje Vakarų Kovinos teisininkų firmoje ir išsinuomoja ten butą. Kovinoje Rebeka sutinka daugybę žmonių su kuriais tampa draugais ir vėliau netgi pradeda susitikinėti su Josho draugu Gregu, tuo pat metu bandydama susigrąžinti Joshą.
Rachel Bloom kuria įtikinamą pagrindinę veikėją, puikiai suprasdama, kad žiūrovai jos susižavėjimą Joshu įvertins kaip peržengiantį ribas. Galima teigti, kad Bloom atliekamame vaidmenyje yra kažkas neįtikėtinai nuoširdaus ir tikroviško – Rebeka yra tipinis paprastas, eilinis žmogus, dirbantis ne itin mylimą darbą ir kuriam nuolatos primenama, kiek daug aplinkiniai iš jo tikisi, ir pamirštantis save – kaip ir daugelis žmonių realiame pasaulyje. Tačiau Rebeka kartu yra ir vienas iš personažų, kuriuos pamilti sunkiausia – ji dažnai vaizduojama kaip pernelyg dramatiška, nemaloni ir turinti polinkį girtis, nors vėlesniuose sezonuose jos charakteris šiek tiek pagerėja.
Nepaisant ne itin malonios pagrindinės veikėjos, serialas sukurtas įtaigiai ir smagiai – tai tarsi komedijos, romantikos, fantazijos ir satyros mišinys, vaizduojantis gyvenimą nuobodžiame priemiestyje. Taip pat, tai kartu yra ir giliai įsirėžianti psichologinė drama, kuri stengiasi, kad žiūrovas suprastų ir išgyventų dėl visų serialo pagrindinių veikėjų, netgi pačių destruktyviausių.
Serialas „Pakvaišusi buvusioji“ smagus ne tik dėl gerai parašyto scenarijaus ar aktorių, puikiai įsikūnijančių į savo personažus, bet ir dėl savo nuostabių muzikinių numerių, kurie varijuoja nuo klasikinio „slapstick“ žanro iki Brodvėjaus miuziklams lygių pasirodymų – seriale vaidina nemažai Brodvėjaus profesionalų, ir muzikiniai „Pakvaišusios buvusiosios“ numeriai yra ištobulinti ir kupini humoro. Kiekvienoje serijoje žiūrovas gali pamatyti kelis, dažniausiai du ar tris, muzikinius numerius, kuriems dainas parašė roko grupės „Fountains of Wayne“ narys Adamas Schlesingeris, vienas iš serialo scenaristų Džekas Dolgenas ir pati Rachel Bloom, kuri kartu yra ir serialo kūrėja bei vykdančioji prodiuserė.
„Pamišusios buvusiosios“ kūrėjų duetas, Rachel Bloom ir Brosh McKenna, šiuo serialu mums demonstruoja absurdišką, bet itin realistišką situaciją, sujungdami talentingus aktorius ir intriguojantį siužetą, išvengdami nuspėjamų klišių ir iškeisdami jas į kažką originalesnio, nenuspėjamo ir tikro – nenuostabu, kad žiūrovai jau po pirmojo sezono spėjo pakrikštyti šį, tuomet dar ne itin žinomą plačiausioms auditorijoms, serialą vienu geriausių, nepaisant to, kad dauguma muzikinių serialų ne itin dažnai susilaukia didelio populiarumo.
7. Somebody Somewhere
Tai komiška drama apie vidutinio amžiaus sulaukusią moterį, kuri neseniai neteko sesers. Sem (Bridžita Everet) persikėlė į savo gimtąjį miestą Manhatane, Kanzase, kad galėtų prižiūrėti mirštančią seserį, tačiau jai mirus ir praėjus pusei metų po netekties Sem vis dar negali suimti savęs į rankas – neprisiversdama prisiliesti prie Holės lovos, vis dar miega ant jos sofos, kartais negali sulaikyti emocijų viešose vietose ir tiesiog nesijaučia, kad pritaptų savo gimtajame mieste.
Tačiau Sem nėra nevykėlė, kokia ją laiko jos kita sesuo. Sem turi nuostabų balsą ir tai jai primena buvęs bendraklasis, su kuriuo kartu dirba. Nors tarp jų neužsimezga jokie romantiniai ryšiai, kadangi Džoelis (Džefas Hileris) yra gėjus, tačiau atsiranda graži draugystė, kurioje Džoelis bando padėti Sem iš naujo atrasti savo galią ir talentą, o tai yra dainavimas. Džoelis nusiveda palūžusią draugę į vieną slaptą bendraminčių susirinkimą, į kurį žmonės ateina, nes juos vienija tas pats dalykas – visi jie jaučiasi nepritapę visuomenėje, tačiau būdami kartu palaiko vienas kitą ir skatina geriausias vienas kito savybes. Sem po ilgo laiko pirmą kartą atsistoja ant scenos ir nors širdis vis dar dreba, kad dainuojant prasiverš sielvartas dėl sesers mirties, ji užtraukia pirmą natą.
Pati pagrindinį vaidmenį atliekanti aktorė Bridžita Everet toli gražu nepanaši į tylią ir kuklią pelytę. Gyvenime ji ne tik vaidina, bet, kaip ir jos herojė, dainuoja bei kuria dainų žodžius, kurie ne vieną priverstų žagtelėti, kadangi tekstai tokie drąsūs ir griausmingi (apie papukus arba antrą vyro galą burnoje). HBO serialą pavadino „vidutinio amžiaus moters virsmu“ ir tai gana tikslus apibūdinimas, kadangi ir Sem eina per tam tikrus gyvenimo pokyčius po sesers mirties, ir pati Everet, sulaukusi 49 metų, pirmą kartą vaidina pagrindinį vaidmenį. Šiuo atžvilgiu aktorė gali neblogai įsijausti į savo personažą, tačiau kitais aspekais jos skiriasi: Everet – tai tikra energijos bomba, o Sem jaučiasi prislėgta, nepasitiki savimi ir bijo išnaudoti savo potencialą. Tai tik parodo, kad Bridžita Everet gali bet ką.
Serialas ir jautrus, ir juokingas, pasakojantis apie žmones, kuriuos mes patys galėtume pažinoti – apie mūsų kaimynus, draugus, giminaičius iš mažų, apsnūdusių miestelių. Tuose miesteliuose iš pažiūros nieko įdomaus nevyksta, tačiau kiekvieno gyventojo širdyje vyksta kokia nors vidinė drama. Būtent tokia vidinė drama žiūrovų dėmesiui ir perkeliama į televizijos ekraną.
6. „Tu – pats blogiausias“ (You’re the Worst, 2014 – 2019)
Kas tai per serialas? Žinote, kaip romantinėse komedijose būna vaikinas, kuris yra nudegęs meilėje, ir mergina, kuri nenori nieko daugiau nei atsitiktinio pasimatymo, galiausiai, prieš savo valią vienas kitą įsimyli, nes yra vieninteliai, kuriems patinka nelaiminga vienas kito draugija? O dabar įsivaizduokite, kad tai vyksta kiekvieną prakeiktą savaitę.
Serialą „Tu – pats blogiausias“ parašė ir sukūrė Stephenas Falkas, dirbęs „Weeds“ ir „Orange Is the New Black“ scenaristu ir prodiuseriu.
Kas atsitinka pirmajame epizode? Britų rašytojas Džimis (akt. Chris Geere) eina į savo buvusios merginos vestuves ir iškeikia ją šokių aikštelėje. Kai jį išvaro, jis sutinka Grečen (akt. Aya Cash), kuri bandė pavogti vieną iš vestuvių dovanų. Jie mylisi visą naktį, keisdamiesi barniais ir vos ne mėgaudamiesi vienas kito draugija. Ji praleidžia naktį, pavagia jo automobilį, o kitos dienos vėlų vakarą jie susiskambina telefonu su vaizdu į Los Andželo šviesas ir prisiekia nesimylėti, nors nori dar kartą vienas kitą pamatyti.
Viena iš šio serialo „problemų“ yra ta, kad veikėjai iš tikrųjų yra šiek tiek per daug simpatiški. Džimis ir Grečen turėtų būti baisūs, rūstūs narcizai, bet jie abu tokie šaunūs, kad tiesiog norisi juos stebėti. Tarsi jie būtų „baisūs“ žmonės, bet bijo pereiti į visiškai smerktiną teritoriją.
Humoras čia keistas ir pilnas popkultūros nuorodų (Grečen dirba publiciste įvairioms siaubingoms garsenybėms, kurios apkalbinėja fotosesijas ir tviteryje rašo apie savo nepageidaujamus daiktus) ir turi šiuolaikinio lengvumo, kurio nerasite jokioje kitoje „CBS“ komedijoje. Aktorių ansamblis čia pagirtinas. Mes matome kaip veikėjai tobulėja. Atviras veikėjų cinizmas ir nuolatinis žiaurumas yra apgaulingas – šis serialas veikia dėl to, kad Falkas ir scenaristai akivaizdžiai myli savo aktorius, todėl mylime juos ir mes.
Tai ne toks žiaurus serialas, kuris džiaugiasi savo veikėjų nesėkmėmis ir naudoja jas tik kaip komišką priemonę. Džimio ir Grečen trūkumai yra nuoširdūs, o jų nesėkmės – suprantamos. Falkas ir jo komanda (bei aktoriai) supranta sudėtingus žmonių santykius, ypač tai, kaip dažnai siekiame ryšio, bet tuo pat metu statome sienas, kurios apsunkina šį ryšį. Žmonėms reikia dėmesio, bet jie jo bijo. Jiems reikia meilės, bet įsipareigojimas gali kelti siaubą. Tik nedaugelis serialų perteikė šį žmogiškąjį dvilypumą taip, kaip tai padarė šis… Serialas pasiryžo vienu metu priimti blogiausias ir geriausias savo personažų puses. Tai serialas, kuriame nesityčiojama iš itin seksualių personažų, priklausomybė nepaverčiama pajuokos objektu ir kuriame taip tikroviškai užfiksuota depresija, kaip tai nepavyko padaryti jokiam kitam serialui.
„Tu – pats blogiausias“ – seksualinės įtampos kupina komedija apie tai, ar jie nori TO, ar nenori. Na, o mes liekame stebėti ką jie nuspręs. (P. S., Stebėjimas tikrai nenuobodus.)
5. Schmigadoon!
„Schmigadoon!“ – tai spalvinga, muzikalinė satyra, kurioje „Apple TV+“ kūrėjai nusprendė pasijuokti ir iš aukso amžiaus miuziklų, ir iš šiuolaikinių santykių terapijų. Serialas, sukurtas kaip šmaikšti duoklė 1940-ųjų ir 50-ųjų Brodvėjaus tradicijoms, perkelia žiūrovą į pasaulį, kuriame dainos ir šokiai ne tik neįprasti – jie neišvengiami. Tačiau po spalvotais kostiumais ir tobula choreografija slepiasi švelni ironija apie meilę, nuobodulį ir mūsų begalinį troškimą būti laimingais – net jei tam reikia išmokti dainuoti vidury miško.
Melissa (Cecily Strong) ir Josh (Keegan-Michael Key) – šiuolaikinė pora, kuri, pavargusi nuo nesibaigiančių terapinių pokalbių ir nesusikalbėjimo, išsiruošia į „porų ryšio savaitgalį“. Tačiau jų „romantinis žygis“ greitai tampa pasaka su netikėtu posūkiu: perėję seną tiltą, jie patenka į keistą miestelį Schmigadoon, kur visi gyventojai dainuoja, šoka ir tiki tikra meile. Atgal sugrįžti jie negali – tol, kol neatranda savo „tikrosios meilės“. Bėda tik ta, kad jiems ima aiškėti: galbūt ta meilė – ne vienas kitam.
Tiesa, „Schmigadoon!“ išlaiko savo žavesį dėl smulkmenų – dėl Martin Short leprikono, kuris atsiranda kaip iš niekur, dėl Jane Krakowski elegantiškos, beveik baroniškos manieros, dėl Kristen Chenoweth, kurią norisi matyti dar dešimtyje muzikinių numerių. Serialas turi širdį, bet dažnai atrodo, kad ji plaka per tyliai. Jo problema – ne idėjų trūkumas, o per didelis noras patikti visiems.
Vis dėlto, tai kūrinys, kurio lengvumas ir saviironija žavi. „Schmigadoon!“ – ne tiek parodija, kiek meilės laiškas praeities miuziklams, parašytas su šypsena ir trupučiu cinizmo. Jis primena, kad net tada, kai gyvenimas atrodo vieniša kelionė per mišką, visada yra vietos dainai – jei tik turime drąsos ją užtraukti.
4. „Mūsų vėliavos reiškia mirtį” (Our Flag Means Death)
Iš koto verčianti komedija su žinomais aktoriais iš Naujosios Zelandijos – Risu Darbiu, vaidinančiu pagrindinį veikėją Stedą Bonetą, ir juokingiausiu pasaulyje kino aktoriumi ir režisieriumi Taika Vaititi, vaidinančiu kapitoną Juodabarzdį, – pristato istoriją apie aukštuomenės džentelmeną, sugalvojusį tapti piratu. Žinoma, džentelmenas pirato kelnėse gali pasirodyti juokingai net ir piratavimo pradžiamoksliui, taigi Stedui Bonetui tenka susidurti su nemažu iššūkiu – įgyti savo įgulos pagarbą. Visa laimė, kad jo keliai susiduria su įžymybe piratų pasaulyje tapusiu kapitonu Juodabarzdžiu. Ar šie du personažai, kilę iš skirtingų pasaulių, sugebės bendradarbiauti?
Serialo siužetas paremtas iš tikrųjų egzistavusio aukštuomenės džentelmeno Stedo Boneto istorija. 1717 m., piratavimo aukso amžiuje, Stedas nusprendžia palikti savo patogų gyvenimą bei šeimą ir tapti piratu, nors visai neturi tam gebėjimų. Subūręs piratų įgulą, įsigijęs laivą, kurį pavadino „Kerštautoju“, išsiruošė į plačiąsias jūras keršyti, tačiau, deja, susidūrė su sunkumais – entuziastinga, tačiau piratauti neparuošta įgula sunkiai susitvarkė su puolančiais karo laivais bei kitų piratų agresija. Visos akys krypsta į kapitoną, tačiau jis neturi žalio supratimo, ką reikia daryti. Ir būtent tuomet jų kelyje pasitaiko garsusis piratas Edvardas Tyčas. Jiedu su Stedu ne tik pradeda kartu piratauti, tačiau… ir užmezga meilės romaną.
Serialą režisavęs Deividas Dženkinsas susidomėjo Stedo Boneto istorija perskaitęs apie jį internete. Jis norėjo suprasti šį veikėją ir užpildyti istorijos spragas – tai nutiko pridėjus romantikos tarp Stedo ir Juodabarzdžio siužeto liniją. Vaititi būtent dėl to ir prisidėjo prie projekto – manė, kad ši siužeto linija pasakojime apie piratus suteikia jam savitumo ir originalumo.
Bandant išrinkti pagrindiniam vaidmeniui tinkamą aktorių išaiškėjo, kad vienintelis Risas Darbis tam tinka, kadangi, pasak režisieriaus, „Risas Stedą Bonetą padaro įtikimu“. Pačiam Darbiui tai šuolis kopiant karjeros laiptais, kadangi paprastai jis vaidindavo antraplanius vaidmenis, tačiau aktorius ir pats mano, kad turi užtektinai patirties ir pagaliau gali sužibėti pagrindiniame vaidmenyje.
3. „Visiškai išgalvoti Diko Turpino nuotykiai“ (The Completely Made-Up Adventures of Dick Turpin)
„Anglija, 1735 m.“ – rašoma ekrane. Po to priduriama: „Prieš miegą“. Turėdami tai, taip pat pavadinimą „Visiškai išgalvoti Diko Turpino nuotykiai“ ir žinodami, kad pagrindinį vaidmenį atlieka Noelis Fieldingas, turėtume tiksliai žinoti, kokioje padėtyje esame ir kas greičiausiai bus pateikta. Šiek tiek chaotiškas kaprizas ir saldus kvailumas.
Fieldingo eterinis kvailumas daro jį tobulu eteriškai kvailu būsimuoju plėšiku, kurį pirmą kartą sutinkame nenoriai sekantį tėvo pėdomis kaip kaimo mėsininką. Žinoma, Dikas yra veganas. Jo pusbrolis Benis (akt. Michaelas Fieldingas) turi savo peilių rinkinį ir yra pasiruošęs perimti darbą, todėl Dikas susirenka savo siuvimo mašiną bei violetinius batus ir iškeliauja ieškoti naujo tikslo. „Iki savaitės pabaigos jis bus miręs“, – sako Benis.
Tai beveik įvyksta, kai jis susipyksta su geriausiu vietiniu plėšiku Tomu Kingu (akt. David Threlfall), netyčia jį nužudo ir galiausiai perima jo dėkingą Esekso gaują, kuri niekada nemėgo savo lyderio. Esekso gaują sudaro Moose’as (akt. Marc Wootton), Honesty Courage (akt. Duayne Boachie), kuris greitai tampa atsidavęs Dikui, ir Nell (akt. Ellie White), kuriai iki šiol pavykdavo apgauti gaują, jog ji yra Nikolas, apsirengusi kelnėmis ir virš viršutinės lūpos užsidėjus smailius ūsus. Netrukus Dikas su savo siuvimo mašina juos „perdažo“ – pleištinės (pastarnokų odos) kelnės, apsiaustai ir patogesnis chalatas Moose’ui, kuris jaučia poreikį laisviau judėti. O kas mes tokie, kad galėtume prieštarauti?
Na, o tada prasideda nuotykiai… susiduriame su užkeiktu treneriu, kuris užvaldo kiekvieną, kuris bando pavogti beždžionės kumščio dydžio smaragdą. Pasirodo, velionis Tomas Kingas susitarė su vagių gaudytoju generolu Džonatanu Vaildu (akt. Hugh Bonneville) ir liepė jiems susilaikyti gerus (prakeiktus be smaragdo) trenerius, o šie jam skyrė 95% pajamų. Taigi gauja dabar yra vagių gaudytojų priešas numeris vienas, o nuo čia ir prasidės linksmybės.
Diko Turpino nuotykiai pašėlę ir smagūs. Čia vyrauja žaismingas veiksmas, kurį malonu stebėti. Turpinas yra gudrus gotas, mėgstantis siūti. Jam pasiseka tapti gaujos lyderiu, ir jie pradeda pakliūti į pavojus, kuriuos be galo smagu stebėti.
Tai labai juokingas ir kvailas (gerąja prasme) pasirodymas, be jokios tikroviškumo ar istorinio tikslumo manieros. Patiks, net jei nesate didžiulis Noelio Fieldingo gerbėjas, ypač kai jis atrodo siurrealistinis ir keistas, bet čia jis tiesiog panaudoja savo natūralų žavesį ir švelnų ekscentriškumą.
Tikras netikėtas skanėstas niūrios komedijos mėgėjams.
2. ,,Dekameronas“ (The Decameron)
Tai yra komedijinis serialas, įkvėptas klasikinio Giovanni Boccaccio kūrinio, parašyto XIV amžiuje. Šiame seriale persipina istorija, humoras ir drama, sujungiantis senovinius pasakojimus su šiuolaikiškomis interpretacijomis, suteikdamas žiūrovams unikalią ir įtraukiančią patirtį.
Serialo veiksmas vyksta XIV amžiaus Florencijoje, kurioje siaučia maras. Norėdama pabėgti nuo ligos ir mirties, grupė jaunų žmonių pasitraukia į nuošalų užmiesčio dvarą. Kad užmirštų išorėje siaučiančią tragediją, jie kasdien pasakoja vieni kitiems istorijas. Kiekviena serija pateikia naują pasakojimą, nagrinėjantį įvairias žmogaus gyvenimo temas, nuo meilės ir išdavystės iki gudrybių ir likimo ironijos. Kiekvienas iš grupės narių yra unikalus personažas su savo asmenine istorija ir charakteriu. Jie atsiskleidžia ne tik kaip pasakotojai, bet ir kaip žmonės, turintys savo baimes, troškimus ir paslaptis. Jų tarpusavio santykiai ir dinamika sukuria papildomą intrigą ir dramą. Kiekviena pasakojama istorija pristato naujus veikėjus, kurie dažnai būna įkvėpti Boccaccio novelių. Šie veikėjai atspindi įvairius visuomenės sluoksnius ir parodo to meto žmonių gyvenimą bei problemas.
Serialas nagrinėja daugybę temų, kurios yra aktualios ir šiandien. Daugelis istorijų sukasi apie meilės peripetijas, dažnai su humoristiniais ar dramatiškais posūkiais. Taip pat godumas, pavydas, melas ir išdavystė yra dažni motyvai, kuriuos tyrinėja serialas.
,,The Decameron“ pasižymi autentiška ir įtaigia vizualine atmosfera, kuri atkuria XIV amžiaus Florencijos ir aplinkinių vietovių grožį bei žiaurumą. Kostiumai, scenografija ir muzikos takelis padeda žiūrovams pajusti to laikmečio dvasią ir įsijausti į pasakojamas istorijas.
1. „The Witchfinder“
Kas tai per burtai? „BBC“ televizija, kaip ir paprastai genialus burtininkas į savo komedijos katilą įmetė geriausius talentus ir sukūrė puikų serialą. Ir jis be galo linksmas.
Prodiuserių veiklos rezultatai nepriekaištingi… Pavyzdžiui, Timas Key atlieka pagrindinį Gideono Banisterio, ambicingo, bet nekompetentingo jaunesniojo raganų medžiotojo pilietinio karo kamuojamoje Anglijoje, vaidmenį. Key – labai talentingas komikas, aktorius ir rašytojas, todėl šis vaidmuo jam tinka kaip viena iš didžiulių skrybėlių, kurias jo personažas mėgsta dėvėti, kad įbaugintų paprastus žmones. Banisteriui talkina noriai, bet lėtai mąstanti mergina vardu Senoji Myers (akt. Jessica Hynes), ir jis įgyja žudikišką raganų medžiotojo varžovą Hebblį (akt. Daniel Rigby) – dar du dideli komedijos talentai, kurie paprastą metalą paverčia komedijos auksu, ir galiausiai gauna gerą lydinį.
Siužetas pasakoja apie žlugusį raganų medžiotoją, kuris gabena įtariamą raganą į teismą, galintį pakeisti jo likimą, tačiau pirmiausia jis turi susidoroti su blogiausiu įmanomu kelionės palydovu ir keliauti per pilietinio karo, bado ir maro apimtą šalį.
Tai puikus serialas nuo pradžios iki pabaigos, puikus scenarijus ir nuostabus komiškai praleistas laikas, Juostoje nesunku pajausti tikrą šilumą ir simpatiją personažams ir nuostabiems daugelio žinomų aktorių pasirodymams. Kūrinys atrodo išbaigtas, todėl būtų sudėtinga sukurti antrą sezoną, na bet kaip bus aprodys tik ateitis. Du pagrindiniai veikėjai Timas ir Daisy May Cooper sužavi nuo pat pradžių.
