JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ pasidalijo dirbtinio intelekto sukurtu paveikslėliu. Paveikslėlyje Trumpas stovi priešais apsnigtą kalną, o prieš jį susibūrę pingvinai, vilkintys raudonus, baltus ir mėlynus megztinius, laiko JAV vėliavas. Virš šio vaizdo didelėmis raidėmis parašyta „GRENLANDIJA“.
Tačiau paveikslėlyje netrūksta ir kuriozo – Grenlandijoje pingvinų nėra. Grenlandijoje, kaip ir visoje Arktyje, pingvinai negyvena. Vienintelė laukinė pingvinų rūšis, gyvenanti į šiaurę nuo pusiaujo, yra Galapagų pingvinas. Tačiau jis aptinkamas visai kitame pasaulio krašte – maždaug 4 900 mylių nuo Grenlandijos.
Šis įrašas buvo vienas iš daugiau nei dviejų dešimčių, kuriuos prezidentas paskelbė tą dieną. Anksčiau tą pačią dieną jis pasidalijo dar vienu dirbtinio intelekto sukurtu vaizdu, kuriame pats Trumpas žvelgia į salos kalnus. Ant paveikslėlio užrašyta „Hello, Greenland!“.
Pingvinai grįžta.
Tai jau ne pirmas kartas, kai Trumpo komanda Grenlandiją sieja su pingvinais. Sausio 23 d. Baltieji rūmai paskelbė paveikslėlį, kuriame Trumpas eina su pingvinu link Grenlandijos vėliavos, su parašu „Embrace the penguin”. Tuo metu jis rėmėsi internete išpopuliarėjusiu „nihilistinio pingvino“ memu. Jis kilo iš 2007 m. Wernerio Herzogo dokumentinio filmo apie imperatorių pingviną, kuris palieka koloniją ir nueina kalnų link. Sulaukę pašaipų, Baltieji rūmai atsakė, kad pingvinui nerūpi tie, kurie jo nesupranta.
Kodėl būtent dabar?
Pingvinai atsirado ne visiškai atsitiktinai. Naujas įrašas pasirodė netrukus po JAV, Danijos ir Grenlandijos susitarimo. Rugsėjo 22 d. Niujorke, Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu, JAV, Danija ir Grenlandija pasirašė susitarimą, kuriuo plečiamas JAV karinis buvimas saloje. Pagal susitarimą ne NATO valstybės negalėtų Grenlandijoje kurti karinių objektų ar laikyti nuolatinių pajėgų be šalių sutikimo. Taip pat ribojama investuotojų iš ne NATO ir ne ES šalių prieiga prie jautrių sektorių. Sutartis taip pat leidžia steigti „Auksinio kupolo” raketų gynybos pajėgas. Susitarimas remiasi dar 1951 m. pasirašyta Danijos ir JAV gynybos sutartimi. Ji jau suteikia JAV teisę Grenlandijoje turėti personalo ir objektų, tarp jų – Pituffiko kosmoso bazę. Susitarimas įsigalios, kai Danija kartu su Grenlandija užbaigs parlamentines procedūras.
Trumpas tvirtino, kad susitarimas „suteikia JAV nuolatinę kontrolę saugumo ir visų kitų poreikių srityje Grenlandijoje”. Danijos pusė šį susitarimą vertina kitaip. Jos teigimu, jis pripažįsta Grenlandijos ir Danijos suverenitetą bei teritorinį vientisumą ir gerbia jų teisę į apsisprendimą. Apžvalgininkai šį susitarimą vertina kaip kompromisą: Trumpas siekė didesnės kontrolės, o Danija ir Grenlandija stengėsi išsaugoti savo suverenitetą. Sala lieka Danijos Karalystės dalimi.
Kaip iki to buvo prieita?
Krizė truko beveik dvejus metus. Ją lydėjo „Hands off Greenland“ protestai Grenlandijoje ir Danijoje. Liepos mėnesį vykusiame NATO viršūnių susitikime Ankaroje Trumpas dar kartą pareiškė, kad Grenlandiją geriau valdytų JAV, o ne Danija. Sausį konfliktas buvo pasiekęs aukščiausią tašką: Trumpas grasino muitais europiečiams, jei sandoris dėl Grenlandijos nebus pasiektas. Vėliau Trumpas nuo šių grasinimų atsitraukė, o galiausiai abi pusės susitarė.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Kaip ir kitos Baltijos šalys, Lietuva stebi, kaip sąjungininkai sprendžia ginčus NATO viduje. Susitarimas rodo, kad net ir įtemptas ginčas tarp NATO sąjungininkių gali būti išspręstas derybomis. Kartu jame išlaikomas Danijos ir Grenlandijos suverenitetas. Vis dėlto spalį paskelbti Trumpo „pingvinų“ įrašai rodo, kad JAV susidomėjimas Grenlandija niekur nedingo.
