Miesto šuns diena dažnai atrodo taip: ryte keturi aukštai laiptais žemyn, ratas aplink namą asfaltu, tie patys keturi aukštai aukštyn, o tada ilgos valandos ant laminato. Vakare šuolis į automobilį ir iš jo, savaitgalį kamuoliukas aikštelėje. Nė vienas iš šių dalykų nėra žalingas pats savaime. Tačiau kartojami kasdien ir daugelį metų jie tampa krūviu, kurį sąnariai jaučia gerokai anksčiau, nei šuo ima šlubuoti.
Laiptai: vieniems mankšta, kitiems per didelis krūvis
Sveikam suaugusiam šuniui laiptai nekenkia, o saikingai lipdamas jis net stiprina raumenis. Kitaip yra su augančiais didelių veislių šuniukais, ilgą nugarą turinčiais šunimis, senjorais ir augintiniais, kuriems jau nustatyta displazija ar artrozė. Jiems kasdien lipti į ketvirtą ar penktą aukštą gali būti per sunku.
Labiausiai sąnarius apkrauna lipimas žemyn, nes tada didžioji svorio dalis tenka priekinėms kojoms. Todėl šuniuką, kol jis mažas, verta nešti ant rankų, o su vyresniu ar sunkiai vaikštančiu šunimi, jei tik yra galimybė, naudotis liftu. Kai lifto nėra, lipkite lėtai, trumpu pavadėliu, kad šuo nešuoliuotų per kelias pakopas.
Slidžios grindys: nepastebimas krūvis namuose
Laminatas, plytelės ir lakuotas parketas žmogui patogūs, o šuniui slidūs. Ant tokių grindų letenos išsiskečia į šalis, raumenys nuolat įsitempia, o kiekvienas staigus posūkis ar kėlimasis iš guolio reikalauja papildomų pastangų. Jaunas šuo to beveik nejaučia, bet vyresniam slidžios grindys kasdien primena apie skaudančius klubus ir kelius.
Padėti nesunku. Ten, kur šuo dažniausiai vaikšto, keliasi ir ėda, patieskite neslystančius kilimėlius ar takelius. Reguliariai trumpinkite nagus ir kirpkite tarp pagalvėlių augančius plaukus, nes ilgi nagai ir apžėlusios letenos slysta dar labiau. Žaidimus su kamuoliuku palikite kiemui, o ne koridoriui.
Asfaltas, šuoliai ir staigūs startai
Einant kietu paviršiumi kiekvieno žingsnio smūgis tenka sąnariams. Jei visi pasivaikščiojimai vyksta šaligatviais, bent dalį maršruto verta perkelti į parką ar pievą, kur žemė minkštesnė. Vyresnio šuns sąnariams trys trumpesni pasivaikščiojimai yra geriau nei vienas ilgas žygis.
Atskira tema yra šuoliai. Iš automobilio bagažinės ar nuo sofos iššokęs šuo visu svoriu nusileidžia ant priekinių kojų. Vieną kartą tai nieko nereiškia, bet per metus tokių nusileidimų susidaro šimtai. Mažą šunį galima iškelti, dideliam praverčia rampa. Atsargiai vertinkite ir bėgimą paskui kamuoliuką, nes staigūs startai ir stabdymai sąnarius apkrauna labiau nei tolygus bėgimas.
Svoris, kurio daugiabutyje priaugama nepastebimai
Bute gyvenantis šuo juda mažiau nei tas, kuris turi kiemą, o porcijos dažniausiai būna tokios pačios. Kiekvienas papildomas kilogramas sąnarius slegia visą parą. Paprastas testas: perbraukus delnu per šonus šonkauliai turi būti lengvai apčiuopiami, o žiūrint iš viršaus turi matytis liemuo. Jei taip nėra, pirmiausia verta pasverti dienos porciją ir suskaičiuoti skanėstus.
Kada praverčia papildai
Mityba ir judėjimas yra pagrindas, o sąnarių kremzlę ir sąnarių skystį papildomai palaikyti padeda vitaminai ir papildai sąnariams. Juose dažniausiai būna gliukozamino, chondroitino, hialurono rūgšties, MSM ar omega-3 riebalų rūgščių. Papildai veikia lėtai, pirmieji pokyčiai paprastai matyti tik po kelių savaičių, todėl jie naudingiausi tada, kai pradedami duoti anksti, o ne šuniui jau šlubuojant.
Renkantis papildą svarbu atsižvelgti į šuns amžių ir svorį. Pavyzdžiui, kramtomosios tabletės Glycoflex Classic su žaliosiomis midijomis skirtos ir augantiems šuniukams, ir suaugusiems šunims, o gamintojas jas rekomenduoja pradėti duoti nuo keturių mėnesių. Vyresniems ar jau sąnarių ligomis sergantiems šunims dažniau parenkami papildai, kuriuose derinama keletas veikliųjų medžiagų. Gyvūnų prekių parduotuvėse, pavyzdžiui, „Vetslėnyje“, yra ir kramtomųjų tablečių, ir pastų, ir skystų papildų, tad galima rasti formą, kurią augintinis suės noriai.
Ženklai, kad laikas pas veterinarą
Papildai ir patogesni namai sąnarius palaiko, bet ligų negydo. Pas veterinarijos gydytoją kreipkitės, jei šuo šlubuoja ilgiau nei dieną ar dvi, nesiremia koja, sąnarys patinęs ar karštas, augintinis cypia keldamasis arba ėmė vengti laiptų, kuriais iki šiol lipo be vargo. Šlubuojantį šuniuką gydytojui parodykite nedelsdami, nes augimo laikotarpiu sąnarių problemas svarbu pastebėti kuo anksčiau.
Miesto šuniui nereikia kiemo, kad jo sąnariai būtų sveiki. Užtenka kelių kilimėlių ant slidžių grindų, minkštesnio maršruto, mažiau šuolių ir svorio, kuris nedidėja. O tai, ką pakeisite šiandien, šuo pajus po kelerių metų, kai į ketvirtą aukštą vis dar lips pats.
Partnerio turinys
