Šiuolaikinėje muzikoje žanrų ribos vis dažniau išnyksta, o atlikėjai ieško savito skambesio maišydami skirtingus stilius. Vienas iš tokių pavyzdžių – Ecca Vandal. Pietų Afrikoje gimusi, Australijoje užaugusi atlikėja savo kūryboje jungia pankroką, hiphopą, elektroniką ir džiazo elementus. Jos dainose dera melodingas vokalas, sunkios gitaros ir greiti ritmai, todėl jos muziką sunku priskirti vienam konkrečiam žanrui.
Nors plačiajai auditorijai ji galbūt nėra gerai pažįstama, alternatyviosios muzikos scenoje Ecca jau spėjo atkreipti dėmesį savo energingais pasirodymais, neįprastais muzikiniais sprendimais ir po ilgesnės pertraukos išleista nauja kūryba.
Nuo Pietų Afrikos iki Melburno.
Ecca Vandal gimė Pietų Afrikoje, o vėliau su šeima persikėlė į Australiją. Jos tėvai yra kilę iš Šri Lankos, todėl atlikėjos gyvenime susipynė skirtingos kultūros. Ji augo aplinkoje, kurioje netrūko muzikos, o vėliau būtent ji tapo svarbiausia jos kūrybos dalimi.
Iš pradžių profesionalios muzikantės karjeros Ecca net neplanavo. Kaip yra pasakojusi pati atlikėja, rimčiau apie muziką susimąstyti paskatino vidurinės mokyklos mokytojas. Ji mokėsi džiazo, o šis muzikinis pagrindas turėjo įtakos ir vėlesnei jos kūrybai. Džiazas suteikė galimybę improvizuoti, eksperimentuoti ir nebijoti nukrypti nuo įprastų muzikos taisyklių.
Vėliau prie šio pagrindo prisidėjo pankrokas ir hiphopas. Šie žanrai skamba gana skirtingai, tačiau Eccos muzikoje jie papildo vienas kitą. Jos dainose gali pasigirsti ir švelnesnė melodija, ir triukšmingos gitaros, ir repo partijoms būdinga ritmika.
Muzika, kurią sunku įsprausti į vieną žanrą.
Kalbant apie Eccos Vandal muzikinį stilių, verta paminėti ir jos įkvėpimo šaltinius. Tarp atlikėjų, kuriuos ji yra išskyrusi, galima rasti islandų muzikantę Björk, alternatyvaus metalo grupę „Deftones“ ir eksperimentinio roko kolektyvą „Mr. Bungle“. Šių atlikėjų muzika skiriasi, tačiau juos vienija noras ieškoti savito skambesio.
Panašų kelią renkasi ir pati Ecca. Vienoje jos dainoje gali dominuoti sunkus gitarų skambesys, kitoje – elektroniniai ritmai ar hiphopui būdingas vokalas. Vis dėlto šie elementai neskamba taip, lyg būtų atsitiktinai sudėti į vieną kūrinį.
Muzikos žiniasklaida jos kūrybą yra lyginusi su grupės „Beastie Boys“ muzika. Tokį palyginimą galima suprasti: abiem atvejais sunkesnis roko skambesys susitinka su hiphopo energija ir žaismingumu. Tačiau Ecca turi ir savitą vokalinį stilių, kuriame dera melodingumas, aštresnė raiška ir kartais beveik repo ritmika.
Jos muzika ypač atsiskleidžia koncertuose. Scenoje atlikėja pasižymi aktyvumu ir energija, o dainos dažnai skamba intensyviau nei studijiniuose įrašuose. Tai padėjo jai pelnyti vietą tarp alternatyviosios muzikos atlikėjų, kuriuos verta pamatyti gyvai.
Kūryba kartu su Kidnot.
Svarbi Eccos muzikinio kelio dalis – bendradarbiavimas su prodiuseriu Richardu Buxtonu, žinomu Kidnot vardu. Anksčiau jis grojo bosine gitara grupėje „Trial Kennedy“, o vėliau pradėjo dirbti su Ecca. Jų bendradarbiavimas prisidėjo prie atlikėjos savito skambesio formavimo.
Kurdami muziką jie naudojosi namų studija ir įvairia įranga, įskaitant senovinius sintezatorius. Toks darbo būdas suteikė daugiau laisvės eksperimentuoti ir ieškoti netikėtų sprendimų. Eccos muzikoje galima išgirsti ne tik skirtingų žanrų įtaką, bet ir norą nesilaikyti įprastų popmuzikos kūrimo taisyklių.
Vienas iš pirmųjų jos singlų „Broke Days, Party Nights“ buvo susijęs su tuo laikotarpiu, kai atlikėja ir jos kūrybinis partneris dar tik kūrė savo muzikinį kelią. Jų kasdienybė nebuvo prabangi – dainos pavadinimas atspindi laiką, kai pinigų trūko, tačiau noras kurti ir koncertuoti išliko. Šis kūrinys padėjo Eccai pasiekti platesnę auditoriją.
Debiutinis albumas ir pirmieji didesni pasiekimai.
2017 m. pasirodė debiutinis Eccos Vandal albumas, pavadintas jos pačios vardu. Jame atsiskleidė pagrindiniai atlikėjos kūrybos bruožai: sunkesnis roko skambesys, hiphopo ritmai, elektronikos elementai ir ryškus vokalas.
Tarp albumo kūrinių išsiskiria „Broke Days, Party Nights“, „White Flag“, „Battle Royal“, „End of Time“ ir „Price of Living“. Šios dainos parodo skirtingas atlikėjos puses – nuo energingų, gitaromis paremtų kūrinių iki labiau melodijai ir vokalui skirtų kompozicijų.
Albumas sulaukė palankių muzikos kritikų vertinimų. Žurnalas „Rolling Stone“ jam skyrė 4,5 žvaigždutės, o „NME“ gyrė atlikėjos gebėjimą derinti skirtingus žanrus. Tai buvo svarbus žingsnis jos karjeroje, padėjęs įsitvirtinti alternatyviosios muzikos scenoje.
Tačiau Eccos atveju svarbus ne vien studijinis darbas. Jos muzikinį įvaizdį formavo ir koncertai, kuriuose dainos įgauna dar daugiau energijos.
Scena ir bendradarbiavimas su kitais atlikėjais.
Per savo karjerą Ecca Vandal koncertavo kartu su tokiomis grupėmis kaip „Queens of the Stone Age“, „Incubus“ ir „The Prodigy“. Vėliau ji pasirodė ir su „IDLES“ bei „Limp Bizkit“. Galimybė koncertuoti šalia skirtingų roko scenos vardų rodo, kad jos muzika nėra skirta tik vienos auditorijos klausytojams.
Atlikėja taip pat bendradarbiavo su įvairių žanrų muzikantais. 2019 m. ji prisidėjo prie australų hiphopo grupės „Hilltop Hoods“ ir Illy kūrinio „Exit Sign“. Ji taip pat dirbo su elektroninės muzikos kūrėja Alice Ivy, o 2021 m. kartu su metalcore grupe „Void of Vision“ pristatė atnaujintą kūrinio „Decay“ versiją.
Ecca išbandė jėgas ir už įprastos muzikos scenos ribų. 2020 m. ji įrašė kūrinį „Rell, the Iron Maiden“, skirtą žaidimų bendrovės „Riot Games“ projektui. Be to, dėmesio sulaukė jos atliekamos kitų muzikantų dainų versijos. Tarp jų – pankroko stiliumi perdainuota „The Simpsons“ epizodo daina „Happy Birthday, Lisa“ ir radijo laidoje „Like a Version“ atliktas kelių Rihannos, Dizzee Rascal ir Kelis kūrinių derinys.
Tokie pasirodymai leidžia pamatyti, kaip Ecca interpretuoja kitų atlikėjų muziką. Ji neapsiriboja vien originalaus kūrinio atkūrimu, o pritaiko jį savo skambesiui.
Pertrauka ir sugrįžimas.
Po debiutinio albumo naujos Eccos Vandal muzikos teko laukti ilgiau. 2021 m. ji pasirodė DZ Deathrays kūrinyje „Fear The Anchor“, tačiau savarankiškos kūrybos buvo mažiau nei karjeros pradžioje.
2024 m. atlikėja sugrįžo su singlu „Bleed But Never Die“. Kalbėdama apie pertrauką, ji ją apibūdino kaip laiką, kurio reikėjo galvai, širdžiai, sveikatai ir kūrybai. Tai nebuvo vien muzikinės veiklos sustabdymas – atlikėja siekė atgauti jėgas ir iš naujo pažvelgti į savo kūrybą.
Sugrįžimo dainoje svarbi vidinio atsparumo tema. Ji kalba apie gebėjimą atsitiesti ir tęsti kelią net tada, kai aplinkybės nėra lengvos. Ši mintis dera su ankstesne Eccos kūryba, kurioje dažnai juntamas maištas, stiprios emocijos ir nenoras taikytis prie kitų lūkesčių.
2026 m. jos karjeroje svarbus ir antrasis studijinis albumas „Looking for People to Unfollow“, siejamas su leidyba per „Loma Vista“. Šis etapas žymi tolesnį atlikėjos kūrybinį kelią po ilgesnės pertraukos.
Atlikėja, kuri nesirenka vieno kelio.
Ecca Vandal muzika patraukia tuo, kad joje nėra aiškios ribos tarp skirtingų žanrų. Džiazo studijos suteikė jai improvizacijos pagrindą, pankrokas – maištingą energiją, o hiphopas ir elektronika papildė kūrinius ritmais bei kitokiais vokalo sprendimais.
Jos karjera taip pat nebuvo visiškai tiesi: po sėkmingo debiuto sekė tylesnis laikotarpis, o vėliau – sugrįžimas su nauja muzika. Būtent todėl Ecca Vandal įdomi ne tik kaip atlikėja, kuri maišo skirtingus stilius, bet ir kaip muzikantė, ieškanti savo vietos alternatyviojoje scenoje.
Klausantis jos kūrinių sunku iš anksto nuspėti, kas skambės toliau. Galbūt tai ir yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Ecca Vandal verta atrasti tiems, kuriems įprastų muzikos žanrų ribų jau nebeužtenka.
