
Likus dienai iki Šendžene įvyksiančio istorinio trišalio susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, trečiadienį šiame mieste prasidėjo Kinijos prezidento Xi Jinpingo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino derybos.
Artėjant ketvirtadienį vyksiančiam trišaliam susitikimui imta nuogąstauti, kad šie trys įtakingi lyderiai gali Kyjivui ir Europai nedalyvaujant imti spręsti Ukrainos likimą bei siekti padalyti pasaulį į XXI amžiaus įtakos sferas.
Vašingtonas buvo leidęs suprasti, kad Ukrainos klausimas, kurį Xi Jinpingas kategoriškai laiko ne Kinijos reikalu, greičiausiai nebus aptariamas, tačiau vėliau D. Trumpas pareiškė, kad bus kalbama ir šia tema.
Kinija nurodė tik tiek, kad lyderiai Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) susitikimo kuluaruose surengs „išsamias diskusijas dėl pasaulio taikos užtikrinimo ir strateginio stabilumo skatinimo didžiųjų valstybių santykiuose“.
Pasak Vašingtono, tarp aptariamų klausimų taip pat bus karas Irane ir branduolinis nusiginklavimas. Vasarį baigėsi JAV ir Rusijos dvišalės branduolinių ginklų sutarties galiojimo laikas.
Pekinas jau seniai laikosi pozicijos, kad JAV ir Rusija turėtų sumažinti savo milžiniškus branduolinių ginklų arsenalus ir tik tada Kinija sutiks derėtis mažinti savąjį.
Grįžta iš izoliacijos
Kinijos ir Rusijos naujienų agentūros trečiadienį apie vidurdienį pranešė, kad Xi Jinpingas ir V. Putinas susitiko derybų – tai penktas jųdviejų susitikimas šiais metais, įskaitant vieną, surengtą vaizdo ryšio priemonėmis.
V. Putinas Vakaruose tapo nepageidaujamu nuo tada, kai 2022 metais užpuolė Ukrainą ir pradėjo didžiausią Europoje konfliktą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Trečiadienį kreipdamasis į APEC susitikimo dalyvius jis sakė, kad tikisi, jog trišalis susitikimas su Xi Jinpingu ir D. Trumpu bus „labai naudingas“.
„Didėjant karinei-politinei rizikai, labai reikia vienybės, o ne susiskaldymo… ir dialogo, o ne ultimatumų“, – sakė V. Putinas.
Jis teigė, kad Vakarų sankcijos, Rusijai pritaikytos po 2022 metų invazijos į Ukrainą, nepasiteisino, ir tvirtino, kad jos „negali visiškai sustabdyti augimo ar sužlugdyti konkuruojančių ekonomikų“.
Xi Jinpingas pirmiau yra paraginęs stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą dirbtinio intelekto ir laisvosios prekybos srityse.
„Visų pirma imdamasi mažinti muitus, didinti prieigą ir ieškodama reguliavimo bei valdymo standartų, Kinija vykdys gilias reformas“, – pradėdamas renginį sakė Xi Jinpingas.
Rusijos pareigūnų teigimu, Xi Jinpingas ir V. Putinas turėjo aptarti energetiką ir finansus, o vėliau, mažesnės sudėties susitikime, – užsienio politiką, įskaitant Ukrainą ir Šiaurės Korėją.
Laukiama Kim Jong Uno?
D. Trumpas trečiadienį dar buvo Filipinuose, kur išvakarėse pirmą kartą per savo antrąją kadenciją susitiko su kitais šalių grupės „Quad“, kuriai taip pat priklauso Australija, Japonija ir Indija, – lyderiais.
Šiuo formatu iš esmės siekiama atsverti Kinijos įtaką regione.
D. Trumpas sakė planuojantis kitame kelionės etape Šendžene asmeniškai susitikti su V. Putinu ir Kim Jong Unu, teigdamas, kad Šiaurės Korėjos lyderis „norėtų“ susitikti Kinijoje.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio trečiadienį nepatvirtino, kad susitikimas su Kim Jong Unu įvyks.
„Jei turime problemą su Šiaurės Korėja, vienintelis būdas ją išspręsti – įsitraukti į dialogą su ja“, – Maniloje sakė M. Rubio.
D. Trumpas Filipinuose dalyvavo 11-os valstybių Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) viršūnių susitikime.
Jo vizito metu vyko protestas, kurio metu apie 2 tūkst. žmonių nešė plakatus su užrašais „Trump out now“ („Trumpai, tučtuojau lauk“) ir „Reject Pax Silica“ („Pax Silica“ – ne“), omenyje turint JAV tiekimo grandinių iniciatyvą.
Muitai, lustai ir retieji žemės elementai
ASEAN lyderiams sprendžiant įvairius regiono klausimus, didelį susirūpinimą kėlė besitęsiantis D. Trumpo muitų karas.
Kinijos premjeras Li Qiangas pirmadienį kritikavo, jo žodžiais tariant, „vienašališkumo ir protekcionizmo atsvarą“, ir tuo pat metu pabrėžė augančias Pekino prekybos su regiono šalimis apimtis.
Brazilijos prezidentas Luizas Inácio Lula da Silva ir Kanados ministras pirmininkas Markas Carney išsakė panašią poziciją prekybos atžvilgiu, ir vienas, ir kitas aiškiai pabrėždami būtinybę mažinti priklausomybę nuo JAV rinkos.
Antradienį kovingai nusiteikęs D. Trumpas nerodė jokių ženklų, kad būtų linkęs švelninti prekybos karą su Pekinu, ir pareiškė, jog Jungtinės Valstijos per 10 mėnesių pasivys Kiniją retųjų žemės elementų gavybos srityje.
Likus kelioms valandoms iki D. Trumpui nusileidžiant Maniloje, Vašingtonas paskelbė naujas pažangiųjų DI lustų perdavimo taisykles – šis sprendimas gali sukelti ASEAN narių nepasitenkinimą.
Įmonėms, eksportuojančioms aukščiausios klasės lustus į Singapūrą, Malaiziją, Tailandą ir Indoneziją, nuo šiol reikės specialios licencijos, nes teigiama, kad šios šalys kelia „didesnę nei įprastai riziką, kad prekės bus nukreipiamos kitur“.
Singapūras atsakė pareiškęs, kad dabar ieško būdų, kaip užtikrinti „patikimą prieigą“, kuria galėtų naudotis mieste-valstybėje įsikūrusios įmonės.



![10 įsimintinų politinių muzikinių klipų [VIDEO]](https://kaunozinios-lt.b-cdn.net/wp-content/uploads/2026/06/Straipsnio-virselis-21-100x70.png)
![Vaclovas Zatorskis – vienas pirmųjų Kauno fotografų [FOTO]](https://kaunozinios-lt.b-cdn.net/wp-content/uploads/2022/06/Vaclovas-Zatorskis-1862-1926-100x70.jpg)









