Parlamentas ketvirtadienį pirmą kartą apsvarstė 2027-ųjų valstybės biudžeto projektą – šalies viešųjų finansų planas grąžinamas tobulinti Vyriausybei.
Patobulintą projektą Seimas turėtų svarstyti gruodžio pradžioje.
„Fiskalinė drausmė nėra europinis formalumas ir nėra tikslas savaime, jo paskirtis – užtikrinti, kad valstybė galėtų finansuoti savo įsipareigojimus, neperkeldama šios dienos sprendimų kainos ateities mokesčių mokėtojams. (…) Tikiu, kad jūsų pasirinkimai šiandien gali nulemti, kad ši našta visuomenei bus lengvesnė“, – pristatydama Valstybės kontrolės (VK) išvadą Seimo plenarinių posėdžių salėje kalbėjo valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Anot jos, pagal esamą projektą, iki 2029 m. biudžeto deficitą reikės sumažinti daugiau nei 3 mlrd. eurų.
„Toliau didinant išlaidas nepaisant taisyklių, ši suma dar augs“, – tikino valstybės kontrolierė.
Biudžeto projektą įvertinusi VK nustatė rizikų, kad į esamą projektą yra įtrauktos ne visos išlaidos, trūksta kai kurių planuojamų pajamų surinkimo pagrįstumo – dėl to numatoma, kad deficitas bus didesnis nei šiuo metu planuoja Vyriausybė, rizikų savo išvadoje nustatė ir Lietuvos bankas (LB).
I. Segalovičienė ragino Seimo narius „pripažinti problemos mastą“ ir patikslinus projektą atskleisti realų deficitą, numatant realius įsipareigojimus ir nesudarant „pernelyg optimistinio“ viešųjų finansų vaizdo.
Dabar valstybės numatomas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitas viršija nustatytus europinius Mastrichto kriterijus, dėl to valdantieji ieško būdų surinkti daugiau pajamų.
Koalicijoje susitarta dėl kai kurių mokestinių pakeitimų – azartinių lošimų, cukraus mokesčio, alkoholio ir tabako akcizų pokyčių, naujos viršpelnių apmokestinimo schemos, kuri būtų taikoma energetikos sektoriuje veikiančioms įmonėms.
Pagal Bendrijos Mastrichto kriterijus valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, o valstybės skola – 60 proc. BVP, kitų metų projekte ji siekia 48,2 proc. BVP.
„Biudžeto deficitas buvo klastojamas“
Praėjusią savaitę projektą apsvarstė pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), išnagrinėjęs kitų komitetų ir atskirų Seimo narių registruotus siūlymus.
Komitetas siūlo, kad projektas turėtų būti grąžintas tobulinti Vyriausybei, keli komiteto nariai, priklausantys konservatorių frakcijai, pateikė atskirąją nuomonę.
„Svarbu ne tik atskiroji nuomonė, bet ir kodėl jos reikėjo. (…) Blogiau už per didelį deficitą yra tikrojo deficito slapstymas – tai yra klastojimas“, – Seimo posėdžių salėje ketvirtadienį sakė konservatorius Mindaugas Lingė.
Parlamentaras taip pat lygino biudžeto projekto rengėjus ir komišką personažą Poną Byną, anot politiko, taip pat apsimetantį, kad nieko blogo nevyksta, kritikavo, kad projektas nepakankamai atliepia socialinius poreikius.
„Gerbiamieji, su klasta toli nenukeliausite – (…) priminsiu, Graikija 2009 m. pradėjo nuo labai panašaus skaičiaus, tuomet Vyriausybė sakė, kad jų deficitas yra 3,7 proc. paskui paaiškėjo, kad 12,5 proc. (…) Graikija per kelis mėnesius prarado priėjimą prie rinkų, prie skolinimo programos, BVP krito ketvirtadaliu“, – aiškino M. Lingė
Komitetas pritarė liberalo Simono Gentvilo siūlymui atsisakyti daugiau nei 60 mln. eurų vertės kitiems metams suplanuotų Šeimo paketo priemonių.
Kitų komitetų ir parlamentarų siūlymus didinti išlaidas komitetas atmetė, išskyrus suplanuotus asignavimus Seimo kanceliarijai – darbo užmokesčiui ir kibernetiniam saugumui.
„Mieli socialdemokratai, turėkite saiko“
Kalbėdami savo frakcijų vardu, opozicijai priklausantys parlamentarai akcentavo, kad esamas Vyriausybės biudžeto projektas pažeidžia fiskalinės drausmės taisykles ir ragino mąstyti apie valstybės ateitį.
Valdančiųjų demokratų atstovas Algirdas Butkevičius sakė, kad didžiausias šaliai kylantis pavojus yra vienu sparčiausių tempų tarp euro zonos šalių Lietuvoje augantis skolos lygis, didėjančios jos aptarnavimo išlaidos.
Tuo metu liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen akcentavo dėl ekspertų ir institucijų kritikos biudžeto projektui būdingą „išskirtinumą“.
„Tai turi būti labai rimtas pavojaus signalas mums visiems, priimantiems sprendimą ne tik dėl to, kaip valstybė gyvens kitąmet, bet ir dėl to, kokia kryptimis judėsime po dviejų, trijų ar ketverių metų“, – Seimo salėje teigė parlamentarė.
Pasak jos, net ir esamas „optimistinis“ biudžeto projektas numato didelį valsdžios sektoriaus deficitą, nors tokios optimistinės prielaidos esą gali ir nepasitvirtinti.
„Pacituosiu klasiką – „tai ne saiko, o aklas biudžetas, nes nežiūrima į ateitį“. Taip Vilija Blinkevičiūtė 2023 m. spalio mėnesį kalbėjo apie ankstesnės Vyriausybės pateiktą biudžetą, kuris lyginant su šiuo buvo atsakingumo pavyzdys. Mieli socialdemokratai ir koalicijos partneriai, turėkite saiko ir galvokite apie ateitį“, – pažymėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Tuo metu valdančiųjų socialdemokratų atstovas Karolis Podolskis akcentavo, kad valstybės stiprybė yra ir socialinis saugumas, ragino projektą vertinti pagal tai, kokią šalies viziją jis kuria.
„Kviečiu biudžeto projektą vertinti ne tik pagal atskiras išlaidų eilutes, bet ir pagal jo kuriamą valstybės viziją — viziją Lietuvos, kuri sugeba gintis ir nepamiršta savo žmonių, Lietuvos, kuri investuoja iį į saugumą, ir į šeimas, (…) vizija, kur ekonomika tarnauja žmogui, o ne žmogus ekonomikos rodikliams“, – tikino parlamentaras.
Valdančiųjų „valstiečių“ atstovas Eimantas Kirkutis akcentavo, jog biudžete būtina sutalpinti daug prioritetų, tarp kurių svarbiausias – vidaus ir išorės saugumas.
„Linkiu visiems kolegoms susikaupti, (…) raginu visus, neatsižvelgiant, ar pozicija, ar opozicija, pagalvoti apie prioritetus, pajamas ir galimus taupymus. (…) Kalbomis apie deicito dydį deficito dydis nesumažės, reikia imtis veiksmų“, – kalbėjo jis.
Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas akcentavo – valdantieji vadovaujasi požiūriu „po manęs nors ir tvanas“, neatsižvelgia į numatomą išlaidų skolos aptarnavimui augimą.
„Po manęs nors ir tvanas – ne išeitis“, – teigė parlamentaras.
Opozicinės „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis valdančiuosius vadino „šukuosenos koalicija“ ir kritikavo, kad esamame biudžeto projekte nėra aiškiai įvardinta, iš kur planuojama surinkti pajamų.
Gynybos finansavimas, didesnės pensijos ir išmokos
Biudžeto projekte gynybai kitąmet numatyta 5 proc. BVP arba virš 4,8 mlrd. eurų, finansavimas, lyginant su šiais metais, iš viso didėja 34,8 mln. eurų.
Pensijų indeksavimui kitąmet iš viso numatytas 715,5 mln. eurų finansavimas, joms didinti numatoma skirti dalį „Sodros“ biudžeto perviršio – 70,5 proc. arba 9,4 proc.
Vidutinė senatvės pensija, planuojama, kitąmet augs 10,4 proc. ir sudarys 825 eurus (šiemet – 747 eurus), turint būtinąjį stažą didės 10,9 proc. ir pasieks 895 eurus (šiemet – 807 eurus).
Keliams kitąmet iš viso numatoma skirti 749,3 mln. eurų – mažiau nei šių metų biudžete, kai šios lėšos sudarė 815,5 mln. eurų, tai susiję su mažėjančiu europiniu finansavimu.
Šeimos paketo priemonėms kitąmet planuojama skirti 150 mln. eurų biudžeto lėšų.
Kitų metų biudžeto projekte bazinių socialinės apsaugos išmokų dydžiai auga 5-5,4 proc., bazinė socialinė išmoka (BSI) didinama 5,4 proc. iki 78 eurų (dabar – 74 eurai) – dėl to augs vaiko pinigai, kitos išmokos.
Minimali mėnesio alga (MMA) didėtų 8 proc. arba 55,66 eurų „į rankas“ iki 1245 eurų bruto (902,63 eurų neto), kai šiemet sudaro 1153 eurų bruto (846,97 euro).
Mokytojų, mokslo darbuotojų ir sporto trenerių darbo užmokesčiui papildomai didinti kitąmet numatoma 245,1 mln. eurų, statutinių pareigūnų algoms – 45,3 mln. eurų, dar 21,8 mln. eurų numatoma kultūros įstaigų ir meno darbuotojų atlyginimams, 3,2 mln. eurų – teisėjų padėjėjų ir sekretorių.
Dabar projekte numatomos valstybės biudžeto pajamos sieks 22,2 mlrd. eurų, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų.




![10 įsimintinų politinių muzikinių klipų [VIDEO]](https://kaunozinios-lt.b-cdn.net/wp-content/uploads/2026/06/Straipsnio-virselis-21-100x70.png)
![Vaclovas Zatorskis – vienas pirmųjų Kauno fotografų [FOTO]](https://kaunozinios-lt.b-cdn.net/wp-content/uploads/2022/06/Vaclovas-Zatorskis-1862-1926-100x70.jpg)









