Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad Lietuvos klimato svyravimai yra neatsiejama visos planetos klimato sistemoje vykstančių procesų dalis.
Lietuvoje gali pasireikšti tiek neigiami globaliniai klimato pokyčių padariniai, tiek teigiami „šiltnamio efektą“ sukeliančių dujų emisijos mažinimo rezultatai.
Žemės klimatas keičiasi dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų bei dėl žmogaus veiklos. Taip pat aišku, kad didėjanti energijos naudojimo plėtra ir gyventojų skaičiaus augimas sudarys sąlygas tolesnei klimato kaitai.
Klimatas – apima ne tik kelių dienų, bet ir daugelio metų orus: galimus ir faktiškai stebėtus tam tikroje vietoje per labai ilgą laiką. Kiekvienas žmogus yra priklausomas nuo orų ir klimato toje vietoje, kurioje jis gyvena ir dirba, todėl orų ir klimato pokyčiai daugiau ar mažiau veikia kiekvieną iš mūsų.
Klimato kaita – klimato pokyčiai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai atsiranda dėl žmogaus veiklos, keičiančios Žemės atmosferos sudėtį, ir kurie netelpa į natūralių klimato svyravimų, stebimų reguliariais laiko tarpais, ribas pagal Lietuvos Respublikos Klimato kaitos finansinių instrumentų įstatymą (Žin., 2009, Nr. 87-3662).
Žmonių jautrumas orams yra nevienodas. Meteorolabilūs asmenys jautriai reaguoja į oro pokyčius (jaučia galvos ar sąnarių skausmą, skausmą senų žaizdų vietose). Meteorostabilūs asmenys tokio poveikio visai nejaučia.
Jautriausi šiems pokyčiams yra pagyvenę žmonės, vaikai, sergantieji lėtinėmis ligomis, taip pat socialiai izoliuoti žmonės.
Kiekvienas organizmas turi genetinę informaciją, imuninę sistemą ir yra prisitaikęs prie tam tikrų klimato sąlygų. Keičiantis klimatui žmogaus organizmas turi adaptuotis prie atsirandančių klimato kaitos padarinių, kurie žmogaus ir visuomenės sveikatai gali pasireikšti tiesiogiai ir netiesiogiai.
Tiesiogiai: išaugusiu susirgimų atvejų ir mirčių skaičiumi dėl ekstremalių klimato reiškinių padidėjus karščio ir šalčio bangų poveikiui bei sustiprėjus ultravioletinės radiacijos lygiui, išaugusiu mirčių, susižalojimų, psichikos sutrikimų skaičiumi dėl padažnėjusių ir sustiprėjusių gamtinių stichijų.
Netiesiogiai: užkrečiamųjų ligų plitimu dėl ligų pernešėjų veisimosi ir aktyvumo arealų plėtros, užkrečiamųjų ligų plitimu dėl vandeniu ir maistu plintančių ligų sukėlėjų, susirgimų atvejų ir mirčių skaičiaus didėjimu dėl oro taršos cheminėmis bei biologinėmis medžiagomis, žiedadulkių sezoniškumo pokyčių, kraujasiurbių vabzdžių ir erkių platinamų ligų (erkinis encefalitas, Laimo liga) pokyčių visoje Lietuvos teritorijoje, ekstremalių reiškinių (potvynių, vėjo audrų, sausrų, karščio bangų).
Didžiausios laukiamos dėl klimato kaitos kylančios visuomenės sveikatai grėsmės – rizikos, susijusios su dažnesnėmis karščio bangomis, didėjimas senesnio amžiaus gyventojams ir vaikams, alerginių ligų susirgimų laiko kaita, erkių ir kraujasiurbių vabzdžių sukeliamų ligų ir pavojų didėjimas, naujų ligų plitimas, staigių mirčių atvejų padažnėjimas.
Lietuvoje gana aktualūs klimato kaitos padarinių sveikatai turintys reiškiniai yra žiedadulkių sezoniškumo pokyčiai, erkių pernešamos ligos ir vis dažniau pasireiškiančios karščio bangos.
Karščio bangos (kaitra)
Kaitra – tai ekstremalus įvykis, kai dienos oro temperatūra yra didesnė kaip 30º C ir tai tęsiasi ne trumpiau kaip 10 dienų pagal Lietuvos Respublikos nutarimą „Dėl ekstremalių įvykių kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 153-6928).
Pagrindiniai karščio bangų sukelti organizmo funkcijų sutrikimai, sukeliantys rimtų sveikatos problemų, yra dehidratacija (skysčio netekimas) ir hiponatremija (organizme cirkuliuojančio natrio netekimas).
Dažniausiai yra pažeidžiamos kvėpavimo ir kraujotakos sistemos. Šiluminis smūgis paveikia ne tik esant aukštai oro temperatūrai ir fizinį darbą dirbančius žmones, perkaisti galima net ir ne itin aukštoje temperatūroje, tačiau esant didelei santykinei oro drėgmei. Žmonės karštį toleruoja skirtingai, todėl tiksliai pasakyti negalima, kokia temperatūra gali būti pavojinga žmogui.
Ultravioletinė spinduliuotė – tai nejonizuojanti elektromagnetinė spinduliuotė, kurios bangos ilgis yra 120–400 nanometrų. Per ilgą laiką ultravioletinė spinduliuotė skatina degeneracinius ląstelių, audinio skaidulų ir kraujagyslių pakitimus bei ankstyvą odos senėjimą. Ultravioletinė spinduliuotė taip pat gali būti akių uždegiminių procesų priežastis.
Lėtiniai ilgalaikiai efektai gali sukelti odos vėžį ir kataraktą. Ultravioletinės spinduliuotės indeksas – tai paprasta ir lengvai suprantama ultravioletinė spinduliuotės intensyvumo įvertinimo priemonė. Ultravioletinės spinduliuotės indekso reikšmės grupuojamos į kategorijas ir lemia apsaugos nuo saulės reikalingumo laipsnį.
Informacijos apie ultravioletinės spinduliuotės indeksą, jo kitimo prognozę ir apsisaugojimo nuo ultravioletinės spinduliuotės priemones bei esamą ir numatomą kaitrą šiltuoju metų laiku galima rasti interneto svetainėje http://www.meteo.lt.
Informaciją apie apsisaugojimo nuo kaitros priemones, ypač jautrioms gyventojų grupėms: pagyvenusiems žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, vaikams, socialiai izoliuotiems žmonėms galima rasti tinklalapyje http://www.essc.sam.lt.
Žiedadulkės
Šiltėjantis klimatas kelia įvairių grėsmių ne vien tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai, ypač alergiškų asmenų, todėl svarbu atkreipti dėmesį į kintančius alergenus bei esant galimybėms pasistengti jų išvengti ar prisitaikyti prie žiedadulkių natūralių ciklų.
Europos Parlamento pranešimuose skelbiama, kad įvairiomis alerginėmis ligomis praėjusiojo šimtmečio pradžioje sirgo tik 1% Europos žmonių populiacijos, dabar – apie 20%, o per ateinančius dvidešimt metų alergija kamuos apie 35% populiacijos.
Alksnių, lazdynų, beržų, miglinių augalų, kiečių (pelynų) ar ambrozijų bei daugelio kitų augalų žiedadulkės gali būti alerginių simptomų priežastimi. Žiedadulkių aptinkama ore prieš ir po augalų žydėjimo, sezono trukmė įprastai apima laikotarpį nuo kovo iki rugsėjo, tačiau dėl klimato kaitos šis laikotarpis ilgėja.
Alergiją sukelti gali daugiau nei 50 augalų rūšių žiedadulkių. Labiausiai alergizuoja žolių ir piktžolių žiedadulkės, nes jos smulkiausios, prasiskverbia giliausiai į kvėpavimo takus, lengvai prikimba gleivinėse.
Manoma, kad ateityje dėl klimato kaitos padidės natūralus aeroalergenų kiekis: pailgės augalų vegetacijos trukmė, didės augalų produktyvumas, sustiprės grybų dauginimasis ir jų alerginis poveikis, dėl tolimosios pernašos aeroalergenai galės būti aktyvūs kone visus metus.
Pagrindinis būdas apsisaugoti nuo kaskart vis skirtingu laiku ore tvyrančių žiedadulkių yra laiku suteikiama informacija. Lietuvoje yra įrengtos aerobiologinės stebėsenos stotelės, kurių surinkta ir specialistų apdorota informacija apie ore aptinkamų žiedadulkių rūšis ir kiekius skelbiama interneto svetainėje http://www.pollen.lt.
Užkrečiamosios ligos, platinamos kraujasiurbių nariuotakojų
Klimato šiltėjimas veikia transmisinių ligų paplitimą ir jų sezoniškumą (Erkinis encefalitas, Laimo liga, maliarija). Dėl klimato pokyčių vabzdžiai ir erkės – jautrūs temperatūrai, drėgmei, krituliams, vėjui. Pakilusi temperatūra pagreitina ligų platintojų vystymosi ciklą, gali sutrumpinti parazito ar viruso inkubacinį periodą, turi įtakos ligų išplitimui į naujas teritorijas, pailgina ligos perdavimo sezoną tose teritorijose, kuriose jos jau egzistuoja.
Erkių platinamos ligos (Laimo liga, erkinis encefalitas, erlichijozė) ir pagrindinės jų platintojos europinės miško erkės – Ixodes ricinus aptinkamos visoje Europoje ir Lietuvoje. Ixodes ricinus erkių aktyvusis periodas Lietuvoje trunka nuo kovo iki lapkričio mėn., tačiau dėl klimato kaitos nuolat ilgėja, o didžiausia gausa registruojama gegužės mėnesį.
Lietuvoje kasmet užregistruojama įvežtinės maliarijos atvejų. Šią užkrečiamąją ligą sukelia keturių rūšių pirmuonys. Žmogaus organizmas imlus Plasmodium vivax, P. ovale (trečiadienės), P. malariae (ketvirtadienės) ir P. falciparum (tropinės) maliarijos sukėlėjams.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras šiltuoju metų periodu stebi situaciją bei kaupia duomenis apie kraujasiurbių nariuotakojų gausą, taip pat informuoja visuomenę, pateikdama interneto svetainėje (http://www.ulac.lt/) informaciją apie erkes, uodus ir kt. bei jų sukeliamas ligas ir apsisaugojimo priemones.
Klimatas nuolat kinta ir veikia kiekvieną iš mūsų, todėl kiekvienas gali pabandyti ne tik pakeisti savo įpročius ir taip pristabdyti neigiamus klimato pokyčius, bet ir sukurti sau ir ateities kartoms sveikesnę ir švaresnę aplinką.
