Jau trečia diena su kolegomis Birmingeme bendraujame tolerancijos ir netolerancijos apraiškų žiniasklaidoje tema. Kuo toliau, tuo labiau norisi sutikti, kad viešų debatų sukėlimas žurnalistams tampa dideliu iššūkiu, nes žmonės dažnai linkę ne kalbėtis ir keistis nuomonėmis, o įveikti priešininką savo argumentais. Ar net be jų.
Tai lyg profesionalus sportas, kur sportininkas turi žūtbūt laimėti, nes reikia pergalių. Garbingas žaidimas keičiamas konkurencine kova. Nuo to priklauso tavo perspektyvos ir “ateities kontrakto” dydis. Žinoma, tuo labiausiai suinteresuoti politikai. Pavardėmis nevardinsiu, bet pakanka pažiūrėti jų PR aktyvumą FB tinkle ir taps aišku.
Todėl šiandien iš pat ryto pamatęs Facebook tinkle eilines dozes PR “už” ar “prieš: violetinės spalvos šalininkus, pamačiau beprotiškos ir net beprasmės sportinės kovos požymius. Net kai kas šūkius skleidžia tokius kaip “nesitrauksime…”, “nepasiduokime…” ir kt. Kažkokia keista kova, kuriai pranašaujama net kraujas, revoliucijos ar dar kitokios kataklizmos. Vardan ko?
O svarbiausia, kad prikuriama naujų įvykių ir dalykų, kurie apipinami gražiomis frazėmis arba kaltinimais vieni kitiems. Tikrai nenoriu sakyti, kad įvykius kuria tik tie, kas už violetinę splvą. Ir prieš ją kuriama daug įvykių. Bet kam gaištamas toks brangus žmonių laikas? Kam eikvojamas kūrybiškumas? Įveikti priešininką. Puiversti jį pripažinti, kad kažkas teisesnis? Panau, kad taip, nes kitokių tiklsų nesimato. Ir net jei istorija, kuris susijusi su mergaiitės likimu baigtųsi kada nors, daliai žmonių ši istroija nesibaigs. Nes nesibaigs jų noras kalbėti apie sau rūpimus dalykus. Veikti sau palankia kryptimi.
Todėl jei pažiūrėtume giliau, didelė dalis sugaištamo laiko debatams – tėra tuščias laiko švaistymas. Nes nenorima išgirsti kitų. Suprasti juos. Ir priimti jų poziciją. Norima užgožti kitus.
Todėl šį kartą nerašysiu, kurią spalvos pusę labiau palaikau. Atvirai pasakius, visi žmonės savaip teisūs. Teisūs tie, kurie nori teisinės valstybės principų įgyvendimo bet kokia kaina, nes teisės viršenybės principas – teisinės valstybės pagrindas. Teisūs ir tie, kurie sako, jog teisė ir teisingumas realiame gyvenime yra paralliniai pasauliai. Deja, taip gali būti ir taip dažnai yra. Gyvenimas nėra tobulas.
Tačiau aš noriu kalbėti apie tai, ką galime nuveikti kartu, kad visiems būtų geriau. Ar yra kas nors bendro, ko galime siekti kartu? Jei skaityčiau tik FB žinias, tokia bendrybe laikau vienintelį dalyką – galimybę spausti “like”. Ir įdėti į šį žodelį savo asmenines intencijas, kurių geriau papildomai nekomentuoti. O tai būsi išmestas iš FB draugų.
Ir nežinau, ar pigi elektra ir atominė elektrinė verta daugelio mūsų “like”. Žymiai mieliau spaudžiau “like” ant kolegų pasiūlymo palaikyti Europos futbolo čempionate savo kaimynus lenkus. Manau, kad tai geras išbandymas mūsų tolerancijos ir pagarbos savo kaimynams. Aš jau paspaudžiau “like” idėjai palaikyti lenkų futbolą ir net nebandžiau priminti lenkams, kad Sikorskio žodžiai apie lenkų teises Lietuvoje man nėra priimtini. Velniop tuščius žodžius dėl tuščių žodžių. Futbolas ir gražus renginys gali suvienyti visus.
Todėl rekomenduoju paskaityti informaciją viename BBC puslapyje.
Originalus įrašas tinklaraštyje Dainius Radzevičius
