Muzika ne tik leidžia pasinerti į gilius apmąstymus, skrajoti po vidinį kūrėjo ir savo paties pasaulį, bet ir skatina eksperimentuoti, jungti kelis iš pirmo žvilgsnio nesuderinamus žanrus. Tai puikiai atsispindi grupės Leenalchi kūryboje.
2019 metais Seule susikūrusi grupė Leenalchi – vienas unikaliausių šiuolaikinių Pietų Korėjos fenomenų, kuris derina psichodelikos, alternatyvaus popso, folko ir tradicinės Pietų Korėjos pansori muzikos elementus. Šis žanrų derinys kuria alternatyvaus popso skambesį. Grupės sudėtis: keturi tradiciniai pansori vokalistai, du bosistai ir vienas būgnininkas. Verta paminėti, kad šios grupės bosistas Jang Young-gyu sukūrė muziką filmams „The Wailing“ (2016) ir „Train to Busan“ (2016). Dar įdomu tai, kad Leenalchi savo kūryboje niekada nenaudoja gitarų.
Pansori
Pansori – tai korėjietiškas muzikinio pasakojimo žanras, kuris šios grupės muzikai daro didžiulę įtaką. Tradiciškai tokia muzika atliekama vieno vokalisto, pritariant būgnininkui. Tai gali paaiškinti Leenalchi pasirinkimą į kūrybą neįtraukti gitarų, kadangi bosinės gitaros ir būgnai veikia išvien, palaikydami ritmą, ir tokiu būdu tradicinis vokalas lieka dominuojančiu garsu.
Iš pradžių pansori buvo atliekamas viešose vietose ir pasakodavo įvairias istorijas, kuriose atsispindėjo žmonių jausmai, rūpesčiai ir kasdienybė. Sakoma, kad šis žanras susiformavo aplink dvylika istorijų, vadinamų madang, tačiau kiekviena iš jų turėjo daug versijų ir interpretacijų, priklausomai nuo to, kas jas atliko. Ilgainiui išliko penkios pagrindinės istorijos. Vienas ryškiausių skirtumų tarp pansori anksčiau ir dabar – tai, kad pasirodymo trukmė gerokai sutrumpėjo. Originalios istorijos galėdavo trukti net visą dieną, o šiandien dažnai atliekami tik populiariausi kūriniai ar jų dalys.
Grupės pavadinimo ištakos
Ši grupė išsiskiria ne tik savo unikalia kūryba, tačiau ir pavadinimu, kuris tikrai negimė iš niekur. Lee Nal-chi – žymaus XIX a. korėjiečių artisto pravardė (tikrasis vardas – Lee Gyeong-sook), kurio gyvenimo istorija yra neįtikėtina. Gimęs tarno šeimoje, jis buvo pasmerktas tokiam pačiam likimui, tačiau Lee Nal-chi, nepaisydamas griežtų to meto socialinių taisyklių, ištrūko ir tapo talentingu gatvės akrobatu. Būtent šiuo gyvenimo etapu ir atsirado garsioji pravardė, reiškianti „skraidanti žuvis“. Ji pabrėžė akrobato greitį ir puikius sugebėjimus vaikštant ant lyno.
Kiek vėliau Lee Nal-chi nusprendė nerti į visai kitą sferą – pansori muziką. Nors mokytis pradėjo gana vėlai, jam pavyko savo unikalumu užkariauti muzikos pasaulį ir tapti vienu iš Aštuonių didžiųjų vėlyvosios Joseon epochos pansori meistrų. Jie buvo laikomi talentingais atlikėjais ir, nors priklausė žemiausioms socialinėms klasėms, net didikai klaupdavosi prieš juos ir jų meną. Pansori meistrai savo talentą ugdydavo daugybę metų, dainuodami tol, kol jų balso stygos pradėdavo kraujuoti. Lee Nal-chi, kaip muzikantas, išsiskyrė puikiai išgaunamais paukščių garsais, šiurkščiu tembru ir didžiule balso galia.
Leenalchi – „Bird“
2024 metais grupė sukūrė kūrinį pavadinimu „Bird“, kuris buvo išleistas serialo „Jeongnyeon: The Star Is Born“ garso takelyje. 2026 metais pasirodė nauja, perrašyta dainos versija, įtraukta į grupės EP „Here Comes That Crow“. Ji įkvėpta žymaus pansori kūrinio „Saetaryeong“. Dainos žodžiai pasakoja apie gamtą, todėl vienas didžiausių jos išskirtinumų – paukščių ir kitų gamtos garsų imitacijos, kurias skleidžia vokalistai. Šią taktiką naudodavo ir senieji pansori meistrai.
Kontrastas tarp instrumentalo, kuriančio groove stiliaus nuotaiką, ir vokalistų, kūrinį atliekančių tradicine technika šiurkščiais balsais, kelia įspūdį. Dainoje girdimas tam tikras minimalizmas – ritmas palaikomas dviem bosinėmis gitaromis ir būgnais, o įprastų melodinių instrumentų, tokių kaip sintezatorius ar klavišiniai, čia nėra. Melodingesnę partiją groja vienas iš bosistų. Taip Leenalchi išlaiko balansą tarp šiuolaikinių muzikos priemonių ir tradicinės korėjiečių muzikos kultūros.
Dainos žodžiai ir reikšmė
Nors grupės versija skamba gana nuotaikingai, ją įkvėpęs „Saetaryeong“ turi gerokai tamsesnę istoriją. Ši daina iš pradžių egzistavo kaip atskiras korėjiečių liaudies muzikos kūrinys, o vėliau buvo įtraukta į tradicinį pansori epą „Jeokbyeokga“, pasakojantį apie Raudonųjų Uolų mūšį senovės Kinijoje. Epo versijoje paukščių balsai simbolizuoja per mūšį žuvusių karių dvasias, kurios grįžta ir aprauda karo beprasmybę ir savo likimą.
Tiesa, vokalistai neimprovizuoja paukščių čiulbesio atsitiktinai – jų dainuojami garsai, tokie kaip „sook-guk“, tradiciškai naudojami imituoti būtent gegutę. Dainos tekstuose taip pat gausu kitų gyvūnų ir apskritai gamtos garsų mėgdžiojimo. Būtent tai ir leidžia „Bird“ skambesyje atpažinti pansori tradiciją, net jei klausytojas nesupranta korėjiečių kalbos.
Kūrinys susilaukė sėkmės
Prieš išleisdama naują „Bird“ versiją grupė pasirašė sutartį su garsia JAV leidykla „Luaka Bop“. Tai leido dainai pasiekti platesnius vandenis ir ji gavo pripažinimą ne tik iš gerbėjų, bet ir iš kitų atlikėjų, tarp jų – Brian Eno, Robyn ir Japanese Breakfast. Dainos sėkmę įtvirtino jų pirmasis turas Šiaurės Amerikoje. Šiuo metu „Bird“ yra antras pagal populiarumą grupės kūrinys „Spotify“ platformoje.
Grupė veiklą tęsia toliau didžiuliame 2026 metų rudens ture. Jame „Leenalchi“ muzika dalijasi tiek su JAV, tiek su Europos gerbėjais. Galima tik tikėtis, kad fenomenas greitu metu neužges ir grupė toliau kurs tokias dainas kaip „Bird“. Džiugu, kad šiuolaikinėje muzikoje vis dažniau atsiranda motyvų, kalbančių apie šalių kultūrą ir praeitį.
