Y, Z karta, ar kaip ją bepavadinsi, su technologijomis užaugę ar jau rankose gimę jaunieji atstovai nebesidomi knygomis? Jų nepriversi skaityti pasakų, nes tai nuobodžiausias pasaulyje užsiėmimas? Jie nebežino, kada įvyko Žalgirio mūšis ir kuo skiriasi Vytautas nuo Jogailos? O kodėl turėtų? Kodėl turėtų savaime domėtis, savaime skaityti, savaime norėti ir žinoti? Lyg visa tai būtų neginčijamos vertybės. Paistalai, mielieji X kartos atstovai – visa tai jiems gali būti įdomu, tik jeigu mes, patys dėl to pajudinsime bent pirštą.
Pavyzdžiui, pasiūlykite jiems perrašyti gerai žinomą pasaką dramos formą, dar nepamirškite veiksmo perkelti į kitą šalį, metus ar susieti su (mums?) svarbiu istoriniu įvykiu ir žiūrėkite kas gausis! Su jaunuoju rašytoju(-a) imsitės nagrinėti LDK geneologinį medį ir santuokinius ryšius, aiškintis istorinių įvykių faktus, kas po ko įvyko, o Jums leidus, šiek tiek juos sumaišyti, sudalyvauti gražiausių vardų rinkimuose ir vuolia – prieš Jūsų akis, nauja pasakos (o gal LDK istorijos) interpretacija! Kurios autorius minėtiems dalykams šiandien bus mažiau abejingas, negu vakar, o jūs galėsite paanalizuoti, kaip jaunojo dramaturgo mąstyme dera faktai, kultūriniai (literatūriniai, istoriniai) stereotipai ir vaizduotės galia. Netikite? Pabandykite.
1410 m. kai baigėsi Žalgirio mūšis, kunigaikštis Kęstutis sugalvojo didinti savo šeimą ir apvesdinti iš karo grįžusį sūnų Vytautą Didyjį. Jis sumanė surengti didelę puotą, kad rastų sūnui gerą ir mylinčią žmoną.
Į Kęstučio kambarį įeina tarnai.
Pirmas tarnas: Kvietėte mus, pone?
Kęstutis: Taip, noriu kad išpuoštumėte pilį puotai ir visiems apie ją praneštumėte. Pasakykite, kad bus renkama žmona Vytautui.
Antras tarnas: Gerai, bus padaryta.
Sulyg šiais žodžiais tarnai išeina iš kambario.
Kitos dienos rytą ponia Viktorija įeina į dukrų kambarį.
Viktorija: Dukros, kelkitės šiandien vakare bus puota pas kunigaikštį Kęstutį, rinks jo sūnui Vytautui žmoną. Tad kelkitės ir ruoškitės.
Anabetė: Ak, aš galėsiu užsidėti savo naują rausvą suknelę.
Abigailė: O aš galėsiu apsivilkti savo mėgstamiausią – mėlynąją.
Viktorija: Gerai, mergaitės, jūs ruoškitės, o aš eisiu pažiūrėti, kodėl pusryčiai dar neparuošti.
Viktorija nueina į virtuvę, kur Ona, visų vadinama Pelene, ruošia pusryčius.
Viktorija: Kur mūsų pusryčiai?! (sušunka)
Pelenė: Atsiprašau, aš dar gaminu juos, juk dabar yra tik puse aštuonių, o pusryčiai visada būna aštuntą valandą.
Viktorija: Man nesvarbu, kiek dabar valandų, aš noriu dabar! Todėl ir turi pagiminti dabar! Šiandien svarbi diena, su sesėmis važiuosime į puotą. (aiškina įtūžusi)
Pelenė padengė stalą ir visi pavalgė. Dvi seserys su Pelenės pagalba ruošiasi puotai.
Atėjo vakaras ir Viktorija su Anabele bei Abigaile išvažiavo į puotą. O Pelenė verkia kampe, kad jos neapėmė kartu. Bet staiga pasirodė Krikštamotė. Ji pavertė moliūgą į didelę karietą, o peles į žirgus. Tada išsidabinusi Pelenė išvažiavo į šventę. Kai ji įžengė į puotą visi tik ją ir testebėjo. Netrukus prie jos priėjo Vytautas.
Vytautas: Gal galėčiau pakviesti Jus šokiui?
Pelenė: Žinoma, su malonumu.
Pelenė ilgai šoko su Vytautu ir nepastebėjo, kad jau išaušo vidurnaktis. Ji suskubo namo, bet bebėgdama ant laiptų pametė kurpaitę. Sugrįžus ją pasitiko Krikštamotė ir sudegino jos suknelę. Tada Pelenė grįžo prie darbo, kad Viktorija neįtartų jos.
Kitą dieną atvažiavo kunigaikščio tarnai ir paskelbė, kad tai, kuriai tiks pamesta kurpaitė, ta ir taps Vytauto žmona.
Pirmas tarnas: Prašau, suskvieskite visas savo dukras.
Viktorija: Anabele, Abigaile, nusileiskite žemyn! (pašaukė)
Merginos nusileido žemyn.
Antras tarnas: Prieikite po vieną, kad galėčiau pamatuoti, ar tinka Jums ši kurpaitė.
Sesės susistumdė, kuri bus pirma, bet Viktorija jas išskyrė ir liepė Abigailei eiti pirmai. Abi pasimatavo kurpaitę, bet nei vienai netiko.
Pirmas tarnas: Ar neturite daugiau dukterų, o galbūt pas jus gyvena kitų merginų?
Viktorija: Nežinau, lyg ir negyvena. (pasimetė)
Abigailė: O kaip Pelenė?
Viktorija: Ak tiesa, yra pas mus tarnaitė, Pelenė, bet jai tikrai netiks.
Pirmas tarnas: Prašau, atvesti Pelenę.
Viktorija: Pelene, ateik greičiau! (sušuko)
Į kambarį atėjo Pelenė.
Antras tarnas: Prašau, pasimatuoti šią kurpaitę.
Pelenė pasimatavo kurpaitę ir ši jai tiko! Netrukus atvyko Vytautas ir ją vedė.
Agnė Šemiotaitė („Vasaros žurnalistikos akademija“, 14 m.)
