Apsinuoginusius žmones ir dievus vaizduojančios senovės graikų skulptūros, daugelio nuomone, perteikia tobulas žmogaus kūno formas; senovės menininkų kūriniai mus iki šiol stulbina ir jaudina – rodo naujausia Britų muziejaus surengta paroda.
Ekspozicijoje “Lemiamas grožis” (Defining Beauty) galima pamatyti stulbinamų skulptūros ir keramikos kūrinių, tarp jų – labiausiai įsimintinų Graikijos antikos menininkų darbų.
Šioje parodoje taip pat lyginama, kaip žmogaus kūnas ir nuogumas buvo vertinamas kitose kultūrose – pradedant majais, baigiant asirais.
“Graikai išrado žmogų”, – sako ekspozicijos kuratorius Ianas Jenkinsas (Ijanas Dženkinsas), atkreipdamas dėmesį, kad parodoje dėmesys atkreipiamas ne vien į skulptūrų estetiką, bet ir graikų filosofiją, mitologiją ir demokratiją.
Ekspozicijos pradžioje lankytojai susiduria su nugarą atgręžusia stulbinama grožio deivės Afroditės figūra. Apėję iš kitos pusės, lankytojai susiduria su jos atsargiu, grėsmingu žvilgsniu.
Manoma, kad tas kūrinys yra senovės romėnų sukurta graikiškos statulos kopija – kaip ir garsusis Mirono “Disko metikas” (Diskobolos), tobula “priešybių pusiausvyros” studija, ir kelios kitos tos parodos statulos.
Tačiau Britų muziejus taip pat eksponuoja savo kolekcijose saugomas itin vertingas originalias graikiškas statulas, dėl kurių jau seniai tęsiasi ginčas su Graikija. Atėnai ne kartą reikalavo grąžinti marmurines Partenono statulas, vadinamąjį “Elgino (Eldžino) marmurą”, kurios buvo išvežtos iš Graikijos 1816 metais.
Praėjusių metų pabaigoje Graikijos vyriausybė piktai protestavo, kai muziejus vieną iš tų skulptūrų paskolino Rusijai.
Britų muziejaus pareigūnai pripažįsta, kad sunku palaikyti ryšius su Graikija, kuri naujajai ekspozicijai nepaskolino nė vieno kūrinio.
Partenono frizo dalis ir viena statula iš Iliso, neseniai pargabenta atgal iš Rusijos, yra eksponuojama ir akcentuojama šioje parodoje.
Paskutinis parodos eksponatas – skulptoriaus Fidijo sukurta graikų vyno, teatro ir religinės ekstazės dievo Dionizo statula. Šalia jos eksponuojamas vyrą vaizduojantis piešinys raudona kreida, stulbinamai panašus į Fidijo pusiau gulomis pavaizduotą dievą.
Tas piešinys yra renesanso grando Michelangelo (Mikelandželo) Adomo atvaizdo eskizas, kurį menininkas nupiešė ruošdamasis tapyti savo garsiąją freską ant Siksto koplyčios lubų. Sugretintas su Dionizu, tas piešinys aiškiai atskleidžia, iš kur įkvėpimo – sąmoningai ar ne – sėmėsi italų menininkas, praėjus daugiau negu tūkstančiui metų.
