Jon Hendricks / AHOY nuotr.

Jon Hendricks yra vienas įtakingiausių Fluxus judėjimo istorijos kūrėjų, tyrėjų ir kuratorių. Hendricks yra garsiosios Gilberto ir Lilos Silvermanų Fluxus kolekcijos sudarytojas ir kuratorius. Ši svarbiausia Fluxus meno judėjimo kolekcija pradėta rinkti 1977 metais ir padovanota MoMa muziejui 2008 metais, kuriame ir yra šiuo metu saugoma. Dalis kolekcijos eksponuojama Šiuolaikinio meno centre esančiame „Fluxus kabinete“. Hendricks taip pat yra surengęs vienas svarbiausių Fluxus parodų ir parengęs novatoriškų mokslinių publikacijų apie judėjimą.

Jon Hendrick taip pat yra rugsėjo mėnesį Kaune atsidarysiančios menininkės retrospektyvinės kūrybos parodos „Laisvės pažinimo sodas“ kuratorius.

Fluxus judėjimas turėjo milžiniškos įtakos radikaliam meno sampratos pasikeitimui septintajame 20 a. dešimtmetyje Vakarų pasaulyje. Keletas Fluxus manifestų, gausūs kūriniai ir instrukcijos kūriniams sukurti daugybę metų intensyviai cirkuliavo tarp menininkų Jungtinėse Valstijose, Europos šalyse ir Japonijoje, o visą šį tinklą didžia dalimi koordinavo judėjimo įkūrėjas architektas ir dizaineris Jurgis Mačiūnas (George Maciunas), išeivis iš Lietuvos. Niujorke gimęs Fluxus judėjimas buvo nukreiptas prieš sustabarėjusią, elitišką ir pernelyg „susireikšminusią“ meno sistemą, kurioje nelikę erdvės pokštams, spontaniškumui ir žaidimams. Menininkė Yoko Ono pradėjo savo kūrybinį kelią kartu su Fluxus menininkais.

Jon Hendricks / AHOY nuotr.

Savo karjerą pradėjote kaip menininkas. Apie Fluxus sužinojote šio judėjimo pradžioje ir ilgainiui įsitraukėte kaip kuratorius, tyrėjas. Su šiuo judėjimu glaudžiai susijęs esate iki šiol. Kaip viskas prasidėjo ir kuo jus patraukė Fluxus?

Tai buvo radikalus judėjimas ir mane būtent sužavėjo jo radikalumas. Apie Fluxus sužinojau gana anksti. Beje, mano brolis Geoffrey Hendricks buvo vienas iš Fluxus menininkų. Tuo metu jau pažinojau ir kitų judėjimo menininkų. Tačiau rimtesne domėjimosi pradžia galima laikyti 1976 metus kuomet kartu su Barbara Moore atidarėme knygyną „Backworks“. Tuomet neturėjau darbo ir knygynas pirmiausia buvo atidarytas mano namuose. Jame buvo galima įsigyti šiuolaikinio meno kūrėjų knygų, leidinių ir Fluxus kūrinių.

AHOY nuotr.

Valdėme knygyną, bet kaip ir galima numanyti, ši veikla neatnešė daug pelno. Barbara ir jos vyras Peter Moore buvo gerai susipažinę su Fluxus. Peter buvo svarbus fotografas, fiksavęs ir Fluxus performansus. Jie pažinojo Jurgį Mačiūną, kuris sutiko pardavinėti savo Fluxus darbus, o mes jam padėjome. Aš taip pat tapau Jurgio draugu. Kažkada panašiu metu Gilbertas Silverman pakvietė mane pradėti kuruoti jo ir jo žmonos Fluxus kolekciją. Manau, kad derinant darbą knygyne ir darbą su privačia kolekcija galėjo kilti tam tikras konfliktas, taigi pasirinkau darbą su kolekcija. Gilbertas buvo labai pažangaus mąstymo ir nuotykius mėgstantis kolekcininkas. Mes kartu surinkome labai didelę Fluxus kolekciją, kur šiuo metu yra saugoma šiuolaikinio meno muziejuje MoMa. Dėl įvairiausių priežasčių ši kolekcija yra laikoma svarbiausia Fluxus kolekcija pasaulyje. Tokia buvo mano įsitraukimo į Fluxus pradžia.

AHOY nuotr.

Iki šiol bendradarbiaujate su Yoko Ono (gimė 1933 m.) ir kuruojate jos parodas. Papasakokite apie patirtį dirbant su šia menininke.

Susipažinau su Yoko Ono labai seniai, gal 1965 ar 1966 metais. Dirbdamas Judsono galerijoje, įsikūrusiojo tokio paties pavadinimo veikiančioje bažnyčioje, kuravau jos parodą. Vėliau Yoko išvyko į Europą ir gana ilgai jos nemačiau, tačiau grįžus toliau tęsėme draugystę. Dirbti su Yoko yra neapsakomai nuostabi patirtis. Ji yra labai išradinga ir pasižymi ypatingu mąstymu. Naujos idėjos Yoko kildavo žaibiškai. Pavyzdžiui, gavome pakvietimą dalyvauti parodoje Suomijoje susijusioje su sniegu ir jai iškart vakarienės metu kilo idėja kūriniui – ledo kalėjimas. Tirpstantis ledas išlaisvina. Ji buvo labai greita puikių idėjų galvojime.

AHOY nuotr.

Su socialiniu ir politiniu aktyvizmu susijusi Yoko Ono kūryba paliečia laisvės, lygybės, moterų teisių ir kitas temas, kuriomis buvo skatinamas visuomenės sąmoningumas. Kaip jus matote menininkės kūrybos pristatymą visuomenei šiandien? Kodėl šiandien svarbu susipažinti Yoko Ono kūryba?

Labai gaila, tačiau niekas nepasikeitė nuo tada kai kūriniai buvo sukurti ir pristatyti pirmą kartą. Žinoma, yra tam tikras postūmis moterų teisių prasme, įvyko kažkiek progreso galvojant apie karus pasaulyje. Tačiau mes dar esame labai ilgame kelyje. Ir tai galime jausti netgi kasdien eidami gatvėje, kad ir girdint vyrų švilpimus moterims, net nekalbant apie kasdieninę moterų patiriamą prievartą. Pavyzdžiui, Yoko Ono Venecijoje pristatė darbą „Rising“ (liet. Kylantis), kurio centre buvo vėliau uždegtas sukrautas laužas iš moterų kūnų muliažų eksponuojamas kartu su surinktais tikrais moterų patirtais smurto ir prievartos liudijimais. Manau, kad šis darbas yra labai paveikus, jį rodėme daug kartų, toliau tęsėme liudijimų rinkimą. Šis darbas ne mažiau aktualus ir šiandien.

AHOY nuotr.

Kaune atidarytoje menininkės instaliacijoje „Ex It“ eksponuojami šimtas skirtingų dydžių karstų su iš jais augančiais medžiais. Kodėl menininkės kūrybos pristatymą pradedate būtent šiuo kūriniu?

Instaliacija „Ex It“ vaizduoja įvykusią didžiulę nelaimę, tačiau čia egzistuoja ir viltis. Galbūt dar ne šiame gyvenime, bet viltis yra. Visi miršta, tik nežinome kada mirsiu aš, ar kada mirsite jūs. Kai kurios mirtys neišvengiamos, kaip kad neseniai ištikusios dėl ugnikalnio įsiveržimo iššaukto cunamio. Tačiau kitų galima išvengti. Pavyzdžiui, mirčių įvykstančių dėl karų. Ši instaliacija dar ilgai bus svarbi. Galbūt pamatę instaliaciją žmonės asocijuos ją su mano minėtu cunamiu, galbūt su kitomis stichinėmis nelaimėmis, galbūt su dabartine pasaulio padėtimi, galbūt su karais ar istoriniais šalies įvykiais. Yoko nenori aiškiai nurodyti ir padiktuoti ką žmogus turi pamatyti šioje instaliacijoje, kokią katastrofą. Kaip ir kituose jos kūriniuose ir visoje kūryboje, čia daug erdvės skiriama žiūrovo vaizduotei.

AHOY nuotr.

Kaip nusprendėte šią instaliaciją eksponuoti būtent veikiančio banko patalpose? Veikiantis bankas ir toje pačioje erdvėje kaip ir instaliacija atliekamos bankinės operacijos sukuria stiprų papildomą asociacijų ir prasmių lauką instaliacijai.

Šią erdvę pasiūlė ŠMC direktorius Kęstutis Kuizinas nors pirminė idėja buvo ją įkurdinti kitur. Dažniausiai ji eksponuojama galerinėse erdvėse, bet esame ją rodę ir bažnyčioje, ir lauke šalia kapinių. Banko erdvė prideda dar daugiau prasmių. Manau, kad ši erdvė instaliacijai labai tinka. Nemažiau svarbi ir nuostabi pastato architektūra. Bet tuo pačiu manau, kad šiai instaliacijai tinkama gali būti bet kokia erdvė. Ir visos erdvės atsineštų ir savas prasmes, nes visos erdvės yra smarkiai jomis įkrautos. Instaliacija dar kiek pasikeis jau greitu metu kai medžiai išskleis lapus. O po instaliacijos uždarymo ji toliau gyvuos, nes medžiai pasklis po miestą. Juos pasodinsime arba pakviesime žmones sodinti juos savo soduose.

Parengė Šiuolaikinio meno centro komunikacijos koordinatorė Dovilė Grigaliūnaitė.

AHOY nuotr.

 

Apie Yoko Ono instaliaciją „Ex It“

Nuo sausio 23 d. Lietuvos banko Kauno skyriuje – žymiajame Kauno tarpukario architektūros pastate, pagrindinėje operacijų salėje – veiks pasaulinės reikšmės menininkės Yoko Ono instaliacija „Ex It“ (1997). Instaliaciją sudaro 100 skirtingo dydžio medinių karstų su iš jų augančiais medžiais bei sklindantis gyvosios gamtos garso įrašas. Tai paveikus karo pasekmių ar gamtinės katastrofos vaizdinys, gyvybės atsparumo ir gamtos gyvybingumo metafora. Kaip teigia pati menininkė, „Ex It – tai gyvenimas kaip tęsinys“.

Ši instaliacija yra didelės Yoko Ono retrospektyvos, kuri atsidarys Kauno paveikslų galerijoje šių metų rugsėjį, įvadinė dalis. Parodoje pavadinimu „Laisvės pažinimo sodas“ bus gausu kūrinių, pristatančių įvairius Yoko Ono kūrybos laikotarpius ir praktikas: nuo konceptualaus meno ir eksperimentinio kino iki erdvės instaliacijų, objektų ir tekstinių kūrinių. Svarbu ir tai, kad paroda rengiama Kauno paveikslų galerijoje, įsikūrusioje prie pat fluxus judėjimo pradininko Jurgio Mačiūno vaikystės namų, galerijoje taip pat veikia šiam kūrėjui skirtas fluxus kabinetas. „Laisvės pažinimo“ sodas – tai kvietimas kvietimas įžvelgti laisvę kasdienybėje, esančioje ir už parodos galerijoje ribų. Yoko Ono kūrinius bus galima pamatyti ir Kauno viešosiose erdvėse bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Emanuelio Levino centre.

AHOY nuotr.

YOKO ONO (g. 1933 m. Tokijuje) yra garsi pacifistė ir pasaulinės reikšmės menininkė, 2009 m. 53-iojoje Venecijos bienalėje pelniusi „Auksinio liūto“ apdovanojimą už viso gyvenimo pasiekimus. XX a. septintame dešimtmetyje pradėjusi meninę karjerą Niujorko avangardinio meno scenoje, ji įsitvirtino konceptualaus meno srityje, kūrė performansus, muziką, filmus, skulptūras ir instaliacijas. Karjeros pradžioje artimai bendradarbiavo su fluxus judėjimo įkūrėju Jurgiu Mačiūnu. Menininkės kūryba yra politiška ir visuomeniška, о meninė veikla įkvėpta kasdienybės ir siekio išsaugoti trapią pusiausvyrą tarp galios ir gėrio jėgų.

Parodą organizuoja Šiuolaikinio meno centras kartu su šiuolaikinio meno muziejumi „Serralves“ (Portas, Portugalija) bei menininkės studija „Studio One“ (Niujorkas, JAV), o kuruoja ilgametis Yoko Ono bičiulis, Jurgio Mačiūno ir fluxus judėjimo parodų kuratorius Jonas Hendricksas. Tai 2020 m. „Serralves“ muziejuje eksponuotos parodos tąsa, specialiai adaptuota Kaunui – gimtajam Jurgio Mačiūno miestui. Paroda yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ dalis.

Rekomenduojame

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 
Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: