Didžioji Lietuvos namų ūkių dalis atideda dalį pinigų santaupoms, o daugiau nei trečdalis šeimų turi finansinių įsipareigojimų, rodo Lietuvos banko užsakymu atlikta namų ūkių finansinės elgsenos apklausa.
“Nagrinėjant respondentų atsakymus, ryškėja finansinio švietimo ir planavimo svarba- apsispręsdami dėl taupymo ar skolinimosi, apklaustieji vadovaujasi asmenine arba draugų patirtimi”, – pranešime teigė Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vyresnioji ekonomistė Sigita Veidaitė.
Pasak apklausos, beveik pusė šeimų per mėnesį sutaupo iki 500 litų, 6,4 proc. respondentų atideda nuo 500 iki 1 000 litų, o daugiau kaip 1 000 litų per mėnesį sutaupo 2,3 proc. šeimų. Trečdalis respondentų teigė, kad per mėnesį nieko nesutaupo.
Anot pranešimo, populiariausi taupymo būdai yra sąskaita arba indėlis kredito įstaigoje ir namuose grynaisiais pinigais laikomos santaupos.
Finansinių įsipareigojimų turi trečdalis apklaustų namų ūkių, dažniausiai respondentai skolinasi vartojimui ir būstui įsigyti.
53,4 proc. apklaustųjų, turinčių kokių nors finansinių įsipareigojimų, teigė, kad šie įsipareigojimai namų ūkiui yra našta. Jie ją bandė palengvinti kreipdamiesi į kredito įstaigas, ir bandydami pakeisti sutarčių sąlygas, mažinant mėnesinę įmoką, pratęsiant paskolos laikotarpį.
Apklaustos šeimos, vertindamos ateities perspektyvas, labiausiai nerimauja dėl didėjančių komunalinių mokesčių ir kylančių maisto produktų kainų.
