2019 metais atlikta Lietuvos visuomenės nuostatų apklausa iš esmės neatskleidė nieko nauja – romai tebėra nepalankiausiai vertinama etninė grupė. Beveik 40 proc. šalies gyventojų nenorėtų dirbti su jais vienoje vietoje, pati romų bendruomenė nuolat susiduria su dideliu nedarbu, skurdu, socialinių įgūdžiu stoka.
Romai, kaip apibendrina grupė, kaltinami dėl daugybės dalykų, įskaitant dėl „nenoro“ dirbti. Gana lengva jį pateisinti tariamu tautos mentalitetu, tačiau problemos šaknys slypi giliau. Nedarbas – kompleksinis reiškinys, kurio paplitimą ypač sustiprina šios bendruomenės nustūmimas į visuomenės paraštes.
Nėra vienos nedarbo priežasties
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2015 metais inicijuotas tyrimas atskleidė, kad vos daugiau nei dešimtadalis romų yra ekonomiškai aktyvūs, t. y. atlieka samdomą darbą arba dirba savarankiškai. Ta pati apklausa parodė, jog dalis romų ieško būdų įsitvirtinti darbo rinkoje, tačiau sėkmingai įsidarbinti ir išsilaikyti darbo vietoje pavyksta nedaugeliui. Respondentai minėjo sezonines, laikinas darbo vietas, viešuosius darbus, uždarbiavimą užsienyje. Kai kurie romai pabrėžė, kad dirbti nekvalifikuotą, sunkų fizinį darbą (atitinkantį jų išsilavinimą) jiems trukdo sveikatos būklė – turintys ilgalaikių sveikatos sutrikimų nurodė pusė apklaustųjų. Taip apibūdinusiųjų savo sveikatą pagal bendrą šalies gyventojų vidurkį yra kur kas mažiau – 37 procentai.
Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2015–2020 metų veiksmų plane pateiktoje situacijos analizėje pabrėžiama, kad romų nedarbas dažnai yra susijęs su įvairiomis socialinėmis problemomis. Tai – neraštingumas, skolos, bendrųjų darbo ir socialinių įgūdžių stoka, tinkamos kvalifikacijos neturėjimas, lietuvių kalbos nemokėjimas bei artimųjų priešinimasis asmens darbo paieškai.
Jau daug metų su bendruomene dirbanti Romų visuomenės centro direktorė Svetlana Novopolskaja išskiria du pagrindinius iššūkius, trukdančius romams įsitraukti į darbo rinką. Ji įvardijo kvalifikacijos neturėjimą bei neigiamas gyventojų nuostatas. „Jie mažai raštingi, neturi profesijų, todėl negali konkuruoti darbo rinkoje. Be to, dauguma darbdavių nenori priimti romų, to neslepia, atvirai sako, kad nepriims dėl tautybės“, – teigia ji.
Jai pritaria ir Eišiškėse veikiančiame Romų visuomenės centre tarpininku dirbantis Henrik Ivanovskij. „Gerai, kai jie kartu su manimi eina – mane daug kas pažįsta – tai dar kažką galima įdarbinti. Bet jais nepasitiki. Pavyzdžiui, paprasčiausias darbas – vienam duoda žoliapjovę, o romui to įrenginio nepatiki“, – pasakoja jis.
H. Ivanovskij atkreipia dėmesį, kad susiduria ir su romais, kurie iš tikrųjų nenori dirbti, bando išsisukti nuo įsipareigojimų, savotiškai priešinasi įtraukties procesui. Tačiau abu pašnekovai sutinka, kad tokią poziciją lemia ne tautybė, bet socialinis kontekstas.
Pasak S. Novopolskajos, didelę įtaką šiai laikysenai daro įsisenėję įpročiai. „Tai nėra romų problema. Ilgamečiai bedarbiai labai sunkiai adaptuojasi. Žinote, kaip sunku pakeisti gyvenimo būdą, ritmą, įsidarbinus išsilaikyti? Romų lūkesčiai kartais neatitinka tikrovės, jie norėtų dirbti nesunkų darbą ir gauti padorų atlyginimą. O kas to nenorėtų?“ – įžvalgomis dalijasi ji. S. Novopolskaja primena ir kitą aktualią Lietuvos problemą, susijusią su mažais atlyginimais. Jos teigimu, daugiavaikės šeimos socialinės paramos forma gauna didesnes pajamas nei dirbdamos, tad kai kuriems romams, kaip ir kitiems skurde gyvenantiesiems, dirbti tiesiog neapsimoka finansiškai.
H. Ivanovskij įsitikinęs, kad neigiamus kai kurių romų įpročius formuoja pati visuomenė, šią grupę dažnai nustumdama į paraštes. Jau vien mūsų folkloras ką atskleidžia: ne taip ir seniai vaikus gąsdindavo tuo, kad, nepaklusus, juos pagrobs „čigonė“. Anot jo, didžiajai visuomenės daliai priimtinų normų nesilaikymas yra savotiškas romų bendruomenės savigynos mechanizmas – jei žmonės laiko juos pašaliniais, jie tokie ir tampa.
Papildomų priemonių būtinybė
Siekdamas didinti romų įsitraukimą į darbo rinką Romų visuomenės centras įgyvendina projektą „Dirbkime kartu su romais – naujos darbo galimybės ir iššūkiai“. Padedami tarpininkų jo dalyviai pradėjo mokytis, užsiregistravo užimtumo tarnybose, susirado darbą. Ši iniciatyva atspindi būdą, kaip efektyviausiai spręsti romų nedarbo problemą – taikyti papildomas, asmeninį tobulėjimą skatinančias, priemones.
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė sako, kad tarnyboje su romais dirba karjeros konsultantai. Jos teigimu, daugiausia naudos atneša asmeninis konsultavimas ir motyvacijos didinimas intensyviai susitinkant su romais bei svarstant įvairias alternatyvas.
„Dažniausiai šios tikslinės grupės klientai neturi vidurinio (dažnai net ir pradinio) išsilavinimo, jie negali dalyvauti profesinio mokymo priemonėje, todėl siūlomas įdarbinimas subsidijuojant (paprastai – nekvalifikuotą darbą) ir darbas savarankiškai pagal verslo liudijimus (pardavimų srityje)“, – pastebi M. Jankauskienė.
Užimtumo tarnybos duomenimis, 2018 metais konsultavimo ir informavimo paslaugos suteiktos 569 romams (tiek jų buvo užsiregistravę), iš jų, teikiant tarpininkavimo paslaugas, įsidarbino 84, šiemet užimtumas suteiktas 43 šios bendruomenės nariams (iki rugpjūčio pradžios).
Be individualaus konsultavimo, situaciją taip pat pagerintų papildomų paslaugų prieinamumo didinimas. Pavyzdžiui, intensyvinant suaugusiųjų švietimą. Romų integracijos į Lietuvos visuomenę veiksmų plane atkreipiamas dėmesys, kad romai naudojasi galimybe įgyti pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą nuotoliniu būdu suaugusiųjų švietimo centruose.
Naudos atneštų ir asmeninio bei profesinio gyvenimo derinimo lengvinimas. Romų šeimose moterys dažnai privalo prižiūrėti vaikus ir rūpintis namų ūkiu, tad prieinamos popamokinio ir kitokio vaikų užimtumo paslaugos padėtų joms labiau įsitraukti į darbo rinką.
Įvairūs projektai ir specializuotos priemonės, skirtos romų įdarbinimui, iš tiesų teikia naudą. Sėkmingai įsidarbinę asmenys tampa pavyzdžiais, įkvepiančiais kitus bendruomenės narius. Kaip teigia dalyvaujant projekte „Dirbkime kartu su romais – naujos darbo galimybės ir iššūkiai“ Panevėžio autobusų parke įsidarbinęs Romanas Beresnevičius, romai nori sekti tuo sėkmingu keliu, įgyti profesijas.
„Truputį reikia tik pastumti žmogų į tinkamą pusę, kad jis pradėtų kažką daryti“, – apibendrina jis.
Ši publikacija parengta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos iniciatyva.
