Lietuva vis dar pirmauja Europoje savižudybių skaičiumi, kasmet šalyje savo noru iš gyvenimo pasitraukia vidutiniškai 1000 žmonių. Ekspertai vieningai teigia, kad Lietuvoje vis dar vengiama drąsiai kalbėti apie šią problemą, nors tai visuomenės reikalas. Be to, nėra tikslingo problemos sprendimo būdo, o vis dar dažna išeitis palūžusiems žmonėms – medikamentai.
Problema – visų reikalas
,,Jaunimo linijos“, teikiančios emocinę paramą telefonu, vadovo, dr. Pauliaus Skruibio teigimu, Lietuvoje savižudybių problema jau daug metų stovi vietoje, mat daugelis galvoja, kad šį klausimą išspręs kažkas kitas. Anot jo, vyrauja įsitikinimas, kad prieš save ranką kelia tik problemų su alkoholiu turintys ar darbo nerandantys žmonės, nors realybė kitokia: kiekvienas gali patirti liūdesio ir nerimo akimirkas, niekas nėra apsaugotas nuo psichikos ligų.
,,Kuo daugiau žmonių suvoks, kad tai ne kažkieno problema, o mūsų visų spręstinas reikalas, tuo sparčiau įveiksime kliūtis“, – sako P. Skruibis, kurio manymu, tokių žmonių ne sparčiai, bet daugėja.
Psichologas pastebi, kad šalyje tarsi gėdinga jaustis prislėgtam ar pasakyti, jog artimasis nutraukė savo gyvybę. Tačiau šios baimės nepagrįstos, ir apie tai turėtų būti kalbama atviriau.
Mitai ir auklėjimas padėtį sunkina
Muzikantas Andrius Mamontovas įsitikinęs, kad vyrauja daug žalingų mitų ir klaidinančių įsitikinimų apie savižudybę, kurie gali tik padidinti savižudžių skaičių: esą Lietuvoje žmonės žudosi, nes gyvenimas labai sunkus, o valdžioje vagys; kažkodėl galvojama, kad bandžiusysis nusižudyti to nebekartos; jei paklausi žmogaus, ar jis mąsto apie pasitraukimą iš gyvenimo savo noru – tarsi jam tai siūlai. Šie teiginiai turi atvirkštinę reikšmę: paprastai manoma, kad dažniausiai žudomasi rudenį, kai būna tamsu ir dargana, nors daugiausia savižudybių vyksta šviesiausiu metų laiku.
Menininkas pabrėžia, kad svarų vaidmenį atlieka ir auklėjimas: berniukui dar vaikystėje aiškinama, kad verkti nevyriška, reikšti emocijas nedera. Tad nėra stebėtina, kad didesnį procentą besirenkančiųjų suicidą – vyrai.
,,Žmonės neatlaiko visuomenės sukurto keisto modelio, einančio iš kartos į kartą. Mat vyras turi būti stiprus, lydimas sėkmės ir uždirbantis pinigus“, – sako aktorius, kurio įsitikinimu, ištikus nesėkmei reikia ne sustoti ir liūdėti, o imtis veiksmų, taip suteikiant sau pagalbą.
Parama teikiama patyrusiems netektį
Asociacijos ,,Artimiems.lt“ atstovių Jovitos Galeckaitės ir Jurgitos Vaitkutės teigimu, emocinė pagalba būtina ir artimųjų savižudybę patyrusiems asmenims. Kartą per mėnesį vykstančiuose asociacijos susitikimuose susirenka tokio pat likimo žmonės, dalinasi jausmais ir išgyvenimais. Atstovės tikina, kad tai ir priemonė užkirsti kelią savižudybei, mat kartais artimųjų netekę žmonės palūžta.
J. Galeckaitė mano, kad žmonėms, patiriantiems sielvartą ir gedulą, gana sunku rasti pagalbą ir sužinoti atsakymus į kylančius klausimus. Tad asociacijos internetiniame tinklapyje pateikiami atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus, susijusius su artimojo netektimi, taip pat vyksta diskusijos.
Emocinę pagalba galite gauti telefonu:
„Jaunimo linija“ – 8 800 28888 (visą parą)
„Vaikų linija“ – 116 111 (kasdien nuo 11 iki 21 val.)
„Vilties linija“ suaugusiems – 116 123 (visą parą)
„Pagalbos moterims linija“ – 8 800 66366 (kasdien 10.00-21.00)
“Linija doverija“ rusų kalba – 8 800 77277
