Apeliaciniam teismui trečiadienį nepavyko pradėti nagrinėti buvusių bankrutavusio banko „Snoras“ vadovų Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko baudžiamąją bylą.
Bylą nagrinėsiančios teisėjų kolegijos pirmininkė Aušra Bielskė teismo posėdyje pranešė, kad vieno iš nuteistųjų V. Antonovo gynėjas Paulius Vinkleris pateikė prašymą atidėti posėdį, nes pats advokatas turi dalyvauti kitame teismo posėdyje.
Pats V. Antonovas per savo advokatą yra pateikęs prašymą dalyvauti teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu, tačiau, kaip pranešė A. Bielskė, kadangi minėtas nuteistasis yra sulaikytas Prancūzijoje, jo ekstradicijos procesas tebėra vykdomas, tad ir kol kas jam galimybė dalyvauti teismo posėdyje nuotoliu nėra suteikiama.
Teisme taip pranešta, kad kitas nuteistasis byloje R. Baranauskas yra Rusijoje, tačiau tiksli jo buvimo vieta nėra žinoma. Teisėja A. Bielskė pranešė, jog minėtam nuteistajam bandyta įteikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, tačiau to padaryti nepavyko, kadangi, kaip jau minėta, R. Baranausko rasti nepavyko.
Galiausiai nutarta bylos nagrinėjimą atidėti. Kitas teismo posėdis numatytas birželio 29 d.
Prokuratūra siekia, kad V. Antonovas dalyvautų teismo posėdžiuose gyvai
Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Darius Stankevičius po teismo posėdžio žurnalistams sakė, kad šiuo metu Prancūzijos institucijos yra priėmusios sprendimą Lietuvai perduoti V. Antonovą. Visgi, pasak prokuroro, pats nuteistasis tokį sprendimą dar gali skųsti, tačiau Lietuvos teisėsauga dar neturi žinių, ar buvęs banko „Snoras“ vadovas tokia galimybe pasinaudojo.
„Prokuratūros žiniomis, sprendimas Prancūzijoje priimtas, tai yra išduoti Lietuvai V. Antonovą, tačiau nuteistasis turi teisę skųsti tą sprendimą. Šiai dienai mes neturime dar duomenų, ar tai yra atlikta. Todėl turime iš Prancūzijos sulaukti informacijos ir tada bus matyti“, – kalbėjo D. Stankevičius.
Prokuroras pažymėjo, kad yra siekiama, jog V. Antonovas būtų perduotas Lietuvai ir teismo posėdžiuose dalyvautų gyvai.
„Esant priimtam sprendimui išduoti V. Antonovą (Lietuvai – ELTA), nėra kliūčių sulaukti jo Lietuvoje artimiausiu metu“, – dėstė D. Stankevičius.
Prokuroras patvirtino, kad kito nuteistojo byloje R. Baranausko situacija nėra iki galo aiški. Anot D. Stankevičius, yra žinoma, jog jis yra Rusijoje, tačiau, kadangi teisinis bendradarbiavimas su minėta šalimi yra sudėtingas, tad, pasak prokuroro, sunku pasakyti, kokios yra galimybės dėl šio nuteistojo dalyvavimo teisminiame procese.
„Mes vietas tam tikras (kur Rusijoje galėtų būti R. Baranauskas – ELTA) žinojome, bet asmuo laisvas judėti Rusijoje. Mes niekaip negalime kontroliuoti kitos šalies ir kito asmens judėjimo laisvės toje šalyje, į kurią jis pabėgo ir pasislėpė“, – dėstė D. Stankevičius.
Teismo posėdyje dalyvavusi R. Baranausko advokatė Alfreda Pūkienė žurnalistams sakė jokių ryšių su ginamuoju neturinti. Ji tvirtino, kad visgi jos klientas bus teisiamas už akių. Advokatė patvirtino sieksianti, jog R. Baranausko atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis būtų panaikintas.
„Pagal įstatymą, kada asmuo neišsako savo pozicijos, nes jo nėra, jo pozicija nėra žinoma, tada advokatas pagal byloje esančius įrodymus priima vieną ar kitą poziciją. Aš pagal byloje esančius įrodymus laikau, kad jų nepakanka tam, kad priimti apkaltinamąjį nuosprendį ir dėl buvo pateiktas skundas. Tokios pozicijos laikiausi visą procesą“, – aiškino A. Pūkienė.
Nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis
Buvusių banko „Snoras“ vadovų byloje yra gauti keturi apeliaciniai skundai. Du skundai susiję su susiję su nuteistaisiais V. Antonovu ir R. Baranausku, kiti du – su kitais bylos proceso dalyviais.
R. Baranausko gynėja prašo teismo panaikinti jo kliento atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį.
Apeliacinį skundą pateikė ir V. Antonovas – verslininkas prašo teismą jį išteisinti.
Praėjusių metų gruodį Prancūzijos teisėsauga paskelbė sulaikiusį 14 metų besislapsčiusį V. Antonovą. Lietuva prašo šio nuteistojo ekstradicijos.
R. Baranausko policija ieško nuo 2011 m. Rusija Lietuvos prokurorams buvo pateikusi informaciją, kad minėtam verslininkui suteikė pabėgėlio statusą.
2024 m. lapkritį Vilniaus apygardos teismas V. Antonovą ir R. Baranauską nuteisė už akių, abu jie bylos nagrinėjime nedalyvavo, nes, kaip jau minėta, slapstėsi užsienyje.
Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs minėtus verslininkus kaltais dėl visų inkriminuotų nusikalstamų veikų, skyrė jiems realias laisvės atėmimo bausmės – abiem po 10 metų ir 6 mėnesius kalėjimo.
V. Antonovas ir R. Baranauskas pripažinti kaltais dėl didelės vertės – daugiau nei 509 mln. eurų – banko „Snoro“ turto pasisavinimo, didelės vertės turto iššvaistymo, nusikalstamo bankroto, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo.
Buvę banko vadovai taip pat nuteisti ir dėl apgaulingo banko buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, dėl dokumentų, susijusių su bankui priklausančių vertybinių popierių apskaitymu užsienio bankuose, klastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo.
ELTA primena, kad 2011 m. lapkritį teisėsauga, gavusi ir įvertinusi Lietuvos banko informaciją apie „Snoro“ banke nustatytus pažeidimus bei galimus nusikaltimus šalies finansų sistemai, nuosavybei, valstybės tarnybai, pradėjo ikiteisminį tyrimą. Tais pačiais metais bankas buvo nacionalizuotas, jam iškelta bankroto byla.
