Vakar (birželio 24 d.) Kaunas šventė Jonines prie Nemuno, senojoje Nemuno prieplaukoje. Čia buvo sukrautas laužas, tikras traukos objektas – jį uždegus, visą šventę žmonės nuo jo nesitraukė.
Pastatyti simboliniai – žalia augmenija (liepomis) išpinti vartai – atsinaujinimo simbolis – prie jų visi traukė fotografuotis ir ne vienas žengė pro juos, kaip pro naujos pradžios nišą.
Kadangi aplink nebuvo pievų, šventės dalyviams pririnkta žalumos vainikams pinti, kauniečiai noriai tuo naudojosi ir greitai ne vienos ar vieno galvą puošė ši galvos puošmena.
Jau imant leistis saulei, renginį pradėjo Linas Adomaitis, dar vėliau – Neveronių kultūros centro folkloro ansamblis „Viešia“ kvietė šokti ir suktis rateliuose – čia drąsiausi mažieji, šie lakstė, šoko susikibę už rankų.
Šventės dalyviai bruku (akmenimis) grįsta žemę gražiai vadino – „olandišku parketu“.
Tikroji Joninių džiugesio dvasia pasijuto į sceną išėjus Ežerėlio kultūros centro kapelai „Samanėlė“, net ir patys nedrąsiausi ėjo šokti ir dainuoti. Iš žiūrovų lūpų skambėjo ne vienas prašymas pakartoti.
Šiuos pakeitė folkroko grupė „Pievos“ – derinanti šiuolaikinę roko muziką su folkloru. Šiai grupei taip pat neliko abejingų. Meilės ir susimąstymo kupinos dainos patraukė ne vieną.
Kaip teigė vienas iš atlikėjų, jo misija čia, jog žmonės jaustųsi lietuviais. O lietuviškumo dvasia šventėje tikrai buvo gyva ir apipinta senojo – Baltiškojo tikėjimo burtais. Taigi, dalinamės nuotraukomis iš renginio, daugiau nuotraukų galite rasti KaunoŽinios.lt Facebook profilyje.
