Iš kelionės Lietuvos ir Lenkijos valdovų keliais šią savaitę sugrįžę Kauno Rotušės aikštės draugijos atstovai džiaugiasi, kad jų viešnagė Krokuvoje tapo gera reklama gimtajam miestui Kaunui.
Siekdami studijuoti istoriją ne iš knygų, o savo lėšomis lankydamiesi autentiškose ir Lietuvai svarbiose vietose, keliauninkai karališką valdovų miestą Krokuvą – Vavelio pilį ir istorinę Krokuvos Rotušės aikštę – aplankė vilkėdami senoviniais drabužiais. Dauguma sutiktų vietinių gyventojų ir užsienio svečių stebėjosi, kad senoviniais drabužiais vilkinti delegacija atvyko net iš Kauno.
“Mus pradžiugino, kad dauguma žmonių norėjo su mumis nusifotografuoti, klausinėjo apie Kauną, domėjosi mūsų kelionės tikslais ir aplankytomis vietomis”,- sakė kelionės idėjinis vadovas Kauno Rotušės ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius. “Buvo ir tokių, kurie žadėjo būtinai apsilankyti Kaune. Tarkime, dvi garbingos damos iš Jungtinių Amerikos Valstijų, lankančios giminaičius Lenkijoje, pasikalbėjusios ir nusifotografavusios su mumis, nusprendė kitą vasarą keliauti po Lietuvą, kur dar nėra buvusios.”
9 asmenų grupė aplankė Krokuvos senamiestį, apžiūrėjo įspūdingus Vavelio rūmus ir katedrą, kurioje palaidoti Lietuvai itin svarbūs asmenys – Lietuvos ir Lenkijos valdovai Jogaila ir jo žmona Jadvyga, Kazimieras, Žygimantas Senasis, Žygimantas Augustas. Taip pat čia palaidotas lenkiškai rašęs, bet Lietuvą savo Tėvyne vadinęs poetas Adomas Mickevičius, už Lietuvos ir Lenkijos laisvę nuo Rusijos kovojęs 1794 metų sukilimo vadas Tadas Kosciuška, Vilniaus Universiteto įkūrėjas Steponas Batoras, kiti garbingi asmenys. Lietuvos ir Lenkijos karalių rezidencijoje – Vavelio rūmuose – iki šių dienų išlikę labai daug Lietuvos simbolių – herbų, vėliavų, kitų pagarbos ženklų. Rūmai buvo ne kartą atstatomi ir dabar yra labiausiai panašūs į tuos, kurie stovėjo Gedimino palikuonio Žygimanto Senojo ir jo žmonos italės Bonos Sforcos, kuri tuo metu valdė Kauną ir jo apylinkes, laikais. Būtent Vavelyje Lietuvos ir Lenkijos karaliene buvo karūnuota Žygimanto Augusto žmona Barbora Radvilaitė.
Vėliau delegacijos kelias suko į modernų po Krokuvos Pagrindine turgaus aikšte įrengtą poožeminį archeologinį muziejų, kurio įrengimui prieš porą metų skirta įspūdinga suma – virš 50 mln. zlotų. Lankydamiesi šiame muziejuje keliauninkai sėmėsi inovatyvių idėjų, kurios galėtų būti įgyvendintos ir Kauno senamiestyje. Delegacija taip pat apsilankė Veličkos druskų kasyklose, kurios pelnytai laikomos viena iš įspūdingiausių pasaulio lankytinų vietų. Būtent čia rasti milžiniški druskos plotai, kaip didelis tų laikų turtas, sąlygojo šio regiono ir pačios Krokuvos vystymąsį ir svarbą. Kelionės metu keliauninkai aplankė ir kitus Lietuvos istorijai svarbius miestus ir vietas – Augustavą, Varšuvą, Liubliną. Kelionė baigėsi Lietuvos Aštriosios Kirsnos dvare Lazdijų rajone, kur buvo pasirašytas simbolinis kelionės aktas, kuriuo buvo pasižadėta ir toliau populiarinti Kauną ir Lietuvą, atiduodant deramą pagarbą visų tautų indėliui į garbingą mūsų šalies praeitį.
Ši maldinga kelionė pratęsė Kauno Rotušės aikštės draugijos atstovų sumanymą lankyti Lietuvai svarbias istorines vietas, domėtis senųjų Europos miestų rotušių aikščių istorija ir dabartiniu gyvenimu. 2011 m. pavasarį draugijos atstovai lankėsi Italijoje, kur stebėjo Šiaurės Italijos miestų – Vigevano, Modenos, Florencijos, Sienos ir sostinės Romos aikščių gyvenimą bei aplankė pietų Italijos miestą Barį, kur palaidota Lietuvos ir Lenkijos karalienė Bona Sforca bei yra Kauno globėjo šv. Mikalojaus kapas. Tą kartą keliauninkų iniciatyva prie šv. Mikalojaus kapo – Bario šv. Mikalojaus Bazilikos rūsyje – buvo laikomos šv. Mišios lietuvių kalba, o Bario Rotušėje miesto vadovybei buvo įteiktas pasveikinimo laiškas ir simbolinės dovanos nuo Kauno miesto valdžios.
Nuotraukoje: Kauno senamiesčio bendruomenės atstovai prie Krokuvos Vavelio pilies vartų (iš kairės): Audrius Bielskus, Rūta Mašanauskaitė, Sigita Mačiulaitienė, Giedrė Mikaitienė, Kęstutis Ignatavičius.
