49 Seimo nariai pasirašo po dokumentu, kuris normaliame universitete būtų prilygintas studento protiniam atsilikimui.
Su tokiomis mintimis nepavyktų baigti jokių nei filosofijos, nei politikos mokslų studijų. Joks protingas dėstytojas neįvertintų teigiamai panašių kliedesių, kurie tegali būti politinės reklamos atsilikusiose šalyse iliustracija. Net neimsiu neigti to, kas čia sakoma, nes paneigčiau viską ir niekas su manimi nesiveltų į diskusiją. Esensializmas yra paprasčiausiai paneigiamas dalykas. Tą galima padaryti iš filosofinės, politinės filosofijos ir šiandienos mokslo pusės. Iš esmės, šis dokumentas įrodo, kad Lietuvoje labiausiai trūksta Švietimo. Deja deja.. kas Lietuvoje yra girdėjęs apie tai, kad visuomenė neegzistuoja? Gal kas nors net pasakytų, kieno čia mintis, kuo grindžiama, ir kodėl niekas neįstengė jos paneigti? Jau nekalbant apie kažkokias vertybes.. Seimo nariams reikėtų visiems be išimties laikyti politinės filosofijos egzaminą. Kurio nė vienas neišlaikytų. Ar čia tikrai demokratija? Kai valstybės gyvenimą reguliuoja krūva atsitiktinių vidutinybių? Kurios, nesuvokdamas, ką daro, visą tautą žlugdo labiau nei tai darė visos buvusios okupacijos, karai ir t.t. Kovoti, kad ir prieš stipresnį priešą – tai nuolatos stiprėti, grūdinti save, atrasti tai, kas svarbiausia. Bet neįmanoma nei kovoti, nei susitaikyti su tuo, kad tauta, kuriai priklausai, yra neįgali išlikti.
Protingiems žmonėms spjovus į bandymus gelbėti šią šalį, ji virto gudrių oligarchų ir atsitiktinių šiokias tokias politines galias gavusių nevykėlių įkaite. Čia ne demokratija, čia ne laisva šalis, čia nieko neįmanoma pakeisti. Lietuva iš principo buvo parduota kelioms verslo įmonėms, kurios tvirtai laiko visus svertus. Būtent šioms verslo įmonėms yra labai naudinga, kad Seime niekas nekalba apie ekonomiką, socialines problemas, Švietimą, Kultūrą.. Žmonės, kuriems Lietuva yra puiki vieta užsidirbti, turbūt miršta iš laimės, kai mato, kokia išnaudojimui ir pigiai darbo jėgai palanki yra ši šalis. Ir jie – net neabejoju – labai aktyviai, negailėdami pinigų, nuolat žiniasklaidoje kuria dirbtines kova dėl vertybių, dėl to, kas yra gerai ir blogai. Jie tobulai žaidžia primityvių žmonių emocijomis. Visą bandą – lietuvių tautą – laiko tvirtai už geriausios rūšies propagandos. Būtinai turėkite vertybes, kovokite už jas, nekęskite žmonių, kuriems nesvarbi moralė, kurie nėra dorovingi, kurie nėra patriotai.. kurie nenori rūpintis dėl Lietuvos. Kaip siaubingai paradoksalu: šis tariamas rūpestis dėl Lietuvos, kuriuo nuoširdžiai tiki ir 49 Seimo nariai, labiausiai naikina šią šalį. Tikrai norėčiau susitikti ir pabendrauti su tais, kurie taip puikiai geba organizuoti tokią propagandą. Kaip šios srities specialistas, turiu pripažinti: žaviuosi lietuvių tautos naikinimo architektais. Jie labai talentingi, nes sugeba genialiai pasinaudoti tais, kurie myli šalį, kad ją sugriautų, ir nieko nesuprastų.. Tai nėra nei nauja, nei labai originalu, bet pats įgyvendinimas tikrai vertas aukščiausio balo. Ir tuomet paaiškėja, kam reikalinga kultūra, filosofija, menas, mokslas, – ne, tai nesukuria tiesioginės vertės, tai nepapildo biudžeto, tai finansinis nuostolis. Bet tik stipri kultūros, filosofijos, meno ir mokslo žmonių pasipriešinimo jėga gali ką nors pakeisti. Gali užtikrinti, kad tauta netaps užsienio kapitalo žaisliuku. Nors aš esu pesimistas: nemanau, kad net ir suvienijus visų Lietuvos intelektualų jėgas pavyktų pralaužti jau ganėtinai tvirtai suformuotas pakeistinio mąstymo schemas. Švietimo sistemoje sąmoningai buvo ugdomi mankurtai, kurie žino vienintelę loginio mąstymo kalbą – emocijas. O emocijos kiekvienam žmogui sako, kad jis teisus. Argumentų nereikia, nes nėra formos, į kurią būtų galima juos ‘įdėti’. Kas nors galėtų parašyti knygą – “Parduota Lietuva”.
Baikit fantazuoti apie permainas. Kvailumas jau tapo pagrindine lietuvių tautos ir Lietuvos Respublikos vertybe, pagrindu, ant kurio statomos didelės sumos, tikintis jas dar gerokai padidinti. O tiems, kam tai atrodo nuobodus moralas, nuliūdinsiu pasakęs, kad turbūt ir jūs jau trokštate tik esensialistinių dirgiklių, kurie leistų suvokti pasaulį kaip ‘gėrio ir blogio’ kovos lauką. Ir žinoma, jūs be abejo viską ir taip žinote, o į tai, ko nesuprantate, tingite gilintis, nes stengiatės būti paprastesni ir optimistiškai nusiteikę. Ir tokia beveik visa Lietuva.
