Seimas ketvirtadienį pradėjo nagrinėti valdančiosios Darbo partijos parlamentarų įregistruotą rezoliucijos projektą, kuriuo ekspremjerės Julijos Tymošenko paleidimas būtų įvardijamas “vienu iš esminių kriterijų siekiant pasirašyti asociacijos sutartį su Ukraina”.
Opozicijos atstovams kyla įtarimai, jog projektas, prisidengdamas žmogaus teisių gynimu, iš tiesų siekia pakenkti sutarties pasirašymui per Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Vilniuje lapkričio pabaigoje. Seime planuojama pateikti ir alternatyvų rezoliucijos projektą, kurį yra aprobavęs socialdemokrato Benedikto Juodkos vadovaujamas Seimo Užsienio reikalų komitetas.
“Darbiečio” Mečislovo Zasčiurinsko pristatytas projektas ragintų “Ukrainos Vyriausybę išlaisvinti buvusią premjerę J.Tymošenko, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo verdiktu, kad kaltinimai yra politizuoti ir selektyvūs”, o Europos Sąjungos valstybes – “ir toliau nuosekliai laikyti J.Tymošenko išlaisvinimą vienu iš esminių kriterijų siekiant pasirašyti asociacijos sutartį su Ukraina”.
“Šis nutarimo projektas kelia daug klausimų. Kada jūs susidomėjot žmogaus teisėmis, kažkaip nei praėjusiam parlamente, nei anksčiau šią kadenciją nebuvo rūpesčio žmogaus teisėmis nei Baltarusijoje, nei Ukrainoje. Dabar kyla klausimas, kam šita rezoliucija būtų naudinga, man atrodo, kad trukdydamas (Ukrainai – red.) įeiti į asociaciją su Europa sudarytų tik daugiau prielaidų pasilikti itin mažai žmogaus teises gerbiančios Rusijos orbitoje”, – apie “darbiečių” projektą pasisakė konservatorius Mantas Adomėnas.
Rezoliucijos projektas įtarimų sukėlė ir valdančiųjų atstovui “tvarkiečiui” Andriui Mazuroniui. “Man rezoliucija atrodo, švelniai tariant, įtartinai. Ar negalvojat, kad tokios rezoliucijos priėmimas likus dviem savaitėms iki susitikimo gali ženkliai prisidėti prie būsimo renginio galimos nesėkmės? Sėkmė-nesėkmė ne tik nuo mūsų priklauso, bet tokios rezoliucijos priėmimas gali stipriai palenkti svarstykles į vieną pusę”, – sakė A.Mazuronis.
M.Zasčiurinskas oponuodamas sakė, kad “atsisakyti rezoliucijos netikslinga”. “Aš esu už tai, kad parlamentas parlamentinėje respublikoje skaidriai ir aiškiai reikštų savo nuomonę. Mes norime, kad Ukraina žengtų į priekį ir apsispręstų, kuriuo keliu jai eiti”, – kalbėjo parlamentaras.
“Aš galvoju, kad galima labai paprastai ir primityviai žiūrėti į diplomatijos žingsnius šiuo atžvilgiu, bet galima ir sudėtingiau padaryti ir leisti Ukrainai ir jos žmonėms išlikti su garbingu veidu, o ne tik vykdyti kažkieno instrukcijas”, – atsakydamas į Seimo narių klausimus pažymėjo M.Zasčiurinskas, pridūręs, kad tokią rezoliuciją Seimas turėjo priimti gerokai anksčiau, bet tik šiandien ji įtraukta į darbotvarkę.
M.Zasčiurinsko pristatytą rezoliuciją pasirašė Darbo partijos frakcijos atstovai, “tvarkietis” Kęstas Komskis, o iš keturių pasirašusių socialdemokratų trys savo parašus vėliau atšaukė, tarp pasirašusių palikdami tik Rimantę Šalaševičiūtę.
Taip pat ketvirtadienį Seimas pradėjo svarstyti ir Seimo Užsienio reikalų bei Europos reikalų komitetų vadovų registruotą rezoliucijos projektą, kuriuo kreipiamasi į Europos Sąjungos valstybių parlamentus, Europos Parlamentą ir kitas Europos Sąjungos institucijas, taip pat į Ukrainos parlamentą.
Rezoliucijos projektas kviečia “vienyti pastangas siekiant pasirašyti Europos Sąjungos ir Ukrainos asociacijos susitarimą, įskaitant glaudaus bendradarbiavimo plataus masto laisvosios prekybos erdvės dalį, Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime Vilniuje, kad būtų atvertas kelias ilgalaikiam saugumo, demokratijos plėtros ir ekonominio klestėjimo užtikrinimui Ukrainoje ir visame regione”.
Taip pat rezoliucija Ukrainos parlamentas būtų pakviestas “sutelkti visas pastangas, kad kitos savaitės sesijoje būtų priimti Ukrainai reikalingi ir tarptautinės bendruomenės laukiami įstatymai, užtikrinantys pagarbą žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinės valstybės principams”.
Ukrainos parlamentas trečiadienį, baigdamas sesiją taip ir nepriėmęs sprendimo dėl leidimo kalinamai J.Tymošenko išvykti į užsienį gydytis, sustiprino abejones, ar per Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Vilniuje bus pasirašyta ESir Ukrainos asociacijos sutartis, apimanti ir nuostatas dėl laisvos prekybos.
Vis dėlto Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius BNSsakė, kad dar ne viskas prarasta:”Jei klausiate, ar šiandien galima pasakyti, kad tikrai neįvyks pasirašymas, aš taip neteigčiau”.
J.Tymošenko kalinimą Vakarai laiko selektyvaus teisingumo pavyzdžiu. Jos išleidimas gydytis į užsienį yra viena iš svarbiausių ESsąlygų asociacijos sutarties pasirašymui.
Pastarosiomis dienomis stebėtojai įžvelgė nemažai ženklų, kad Rusijos spaudimą patyrusi Ukraina gali atsisakyti Asociacijos sutarties pasirašymo.
ESstebėtojams daug abejonių sukėlė netikėtas žingsnis pateikti kaltinimus dėl buitinio smurto J.Tymošenko advokatui Serhijui Vlasenkai. Toks žingsnis buvo atliktas parą prieš Europos Parlamento misijai trečiadienį Briuselyje paskelbiant galutinę išvadą, ar Ukraina pakankamai nuveikė kovodama su “selektyviu teisingumu”.
Pats advokatas Briuselio interneto svetainei EUobserver.com sakė manantis, kad šis žingsnis yra viešųjų ryšių triukas, turintis paskatinti Europos Parlamento pasiuntinius pateikti neigiamą išvadą, kad V.Janukovyčius dėl nesėkmės Vilniuje galėtų versti kaltę ES.
Prieš kelias dienas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Kaip trečiadienį sakė Ukrainos premjeras, per susitikimą “išreikštas tarpusavio supratimas, jog dabartiniai dvišaliai santykiai nepuoselėja ilgalaikio bendradarbiavimo”.
Rusija priešinasi ES ir Ukrainos asociacijos ir laisvos prekybos sutarties pasirašymui. Maskva ragina Kijevą stoti į jos kuriamą Muitų sąjungą, kuriai dabar priklauso Rusija, Baltarusija ir Kazachstanas.
