© Kristinos Kintės nuotr.

paskutinis regėjimas liudijo du balandžius,

besipešančius dėl milžiniško gabalo

įsivaizdavau kairiuosius,

bet gabalas buvo per didelis

įsivaizdavau dešiniuosius,

bet gabalas buvo per mažas

po to regėjimas kito

ir atsiradau viduryje kruvino mūšio

kovėsi protingas prieš gerą […]

Prieš metelius kitus parašiau tokį eilėraštį, kurio citatą čia ir paskaitėte. Galvoje rašydamas turėjau būtent panašią politinę situaciją, kuri atsiskleidė ir per pastaruosius savivaldos rinkimus, tai yra, varžėsi „protingieji“ liberalai ir iš dalies konservatoriai prieš „geruosius-durnuosius“ socdemus ir vėlgi iš dalies – konservatorius, kažkiek ir darbo partiją, tvarką ir teisingumą. Rinkimai tuoj baigsis, ir nors socdemai tik padidino savo absoliutinius rezultatus, visgi plika akimi matosi, kad nei socdemai, nei konservatoriai nelimpa prie jaunimo, prie taip vadinamo, progresyvaus ir mąstančio elektorato, kuris Vilnių ir Klaipėdą atiduoda valdyti liberalams, o Kauną, greičiausiai, Vieningam Kaunui, kurį, surinkusį įspūdingą verslininkų brigadą, kitaip vadinti irgi liežuvis neapsiverstų.

Dar nuo sušaudomo Kubliaus (internetinio kompiuterinio žaidimo laikų) buvo galima suprasti, kad viešoji nuomonė formuojama labai plačių spektru įvairių informacinių-kabliuojančių priemonių-metodų. Vėliau atėjo Butkevičiaus, Graužinienės, Vėsaitės išjuokimo laikai. Ateitų, pavyzdžiui, ir laikinsostinietės Orintos Leiputės parodijavimo metas, jei tik ji turėtų bent trupinėlį charizmos ar šarmo. Taigi kai renkate Šimašių, Grublevičių ar Matijošaitį, dažniausiai renkate juos ne dėl išskirtinio intelekto ar mokėjimo nenusišnekėti, o dėl viralais tapusių pilietinio pseudožurnalizmo apraškų, kurios inspiruotos būna ne kažkur iš būriškos apačios o iš dėdės algio, dėdės vidmanto ar dėdės užkalnio ar dėdės klecko. Kodėl tuo neužsiima socdemai ir konservatoriai? Todėl, kad jų partinė nomenklatūrinė sistema nėra tam pritaikyta. Galima matyti atskirus Bielskienės mėginimus numesti neprogresyvumo šleifą nuo partijos, bet to padaryti neįmanoma, kol pati partija nepadarys žingsnių, apie kuriuos – toliau.

Nenoriu nešti šildytuvo prie sušalusių socdemų rankų, tačiau jie bent jau padidino minimalią algą, o kiek tiktai liberalų pasauliui priklausančių mačiulių, nausėdų ir kitų Lietuvos grybų-ekonomistų negrasė smulkiojo-vidutinio verslo sektoriaus sužlugdymu! Baisiai jau ironiška klausyti apie smulkųjį-vidutinį sektorių, kai praktiškai visi minėtų ir kitų kalbančių galvų kalbų siužetai yra nukreipti ne į ką kita, o į stambiausius ūkinius vienetus. Kritiškiau žvelgti į triumfuojančią Lietuvą galima ir dėl to, kad įsivyravo trend‘as balsuoti ne už, o prieš. Taip iki minimumo sutraukiami žaliųjų, tikresnių demokratų ar atviriau deklaruojančių savo politinę srovę šansai iškovoti vieną kitą mandatą, kadangi paprastai tokie judėjimai/partijos tuščiai nesišvaisto valdančiųjų kritika, labiau telkiasi į savo programų ir idėjų gryninimą.

Svarbu paminėti ir tai, kad kol klasikinės partijos nepakeis senelių skyrių štabuose ir partijos valdančiuosiuose sluoksniuose, joms net iš tolo neišeis prieiti prie mediatizacijos, kaip veiksmingo ir lemiančiojo politinės veiklos formavimo iš medijų pusės, palankios veikties. Paluckas ir Majauskas, sėkmingiau (žinoma, labiau dėl vardo) – Gabrielius Landsbergis – tik išimtys iš apverktino kubilių-degutienių-graužienienių būrelio. Pravartu įsisąmoninti, kad, nors straipsnio pradžioje rašyta apie viešosios nuomonės formavimą atraktyviausiomis dabartinėmis priemonėmis, rinkėjų ir šiaip scrollintojų dėmesio niekada nepapirksi gyvaisiais lavonais; kuo oponentai, nors politikos veikimo schemos, toli gražu, geresnės neturintys, sėkmingai naudojasi.

Taigi kai renkate auksinį jaunimą (prie įprastinės termino sąvokos pridėkime politinei sistemai reikalingus keletą metelių) ar „sveiką protą“, dar kartą susimąstykite, ar tikrai sudėjote visus taškus ant i. Ar tikrai jų negalima pavadinti naujaisiais populistais, interneto kartos žmonėmis, mums įtinkančiais tiesiog dėl to, kad moka naudoti tai, ką mėgstame naudoti mes. Tuo pačiu socdemams, konservatoriams ir kitiems nenorintiems iškristi iš pagrindinio politinio festivalio steidžo, pasiūlysiu dar kartą viską perskaityti ir padaryti išvadas.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: