Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis teigia, kad trečiadienį prasidėsiantis prezidento Gitano Nausėdos vizitas Vokietijoje bus savotiškas „Vaterlo mūšis“. Pasak politiko, tai veikiausiai yra paskutinė proga užsitikrinti, kad vasarą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime būtų priimti sprendimai dėl nuolatinio Vokietijos karių brigados dislokavimo Lietuvoje.
„Aš sakyčiau, kad tai bus savotiškas Vaterlo mūšis (…) Atsiminkime, kad NATO viršūnių susitikime susitinka viršūnės ir Vokietijos kanclerio pozicija yra esminė. Tad labai tikiuosi, kad rytoj prezidentas įtvirtins variantą iki brigados dydžio padidinti Lietuvoje nuolat dislokuotas sąjungininkų sausumos pajėgas“, – Eltai sakė Ž. Pavilionis.
Šiame kontekste URK pirmininkas stebėjosi antradienį publikuotu prezidento G. Nausėdos interviu vokiečių leidiniui „Der Spiegel“. Kaip teigė Ž. Pavilionis, jį nustebino tai, kad šiame interviu prezidentas brigados dislokavimą įvardijo „kaip vieną iš variantų“.
„Tiesa pasakius kiek nustebau pamatęs prezidento interviu „Spiegel“, kur prezidentas brigados nuolatinį dislokavimą įvardino tik kaip vieną iš galimų variantų. Nėra jokių kitų variantų. Yra Madrido viršūnių sprendimai, kurių šventai turime laikytis“, – sakė politikas.
„Nežinau, ar tai vertimo klaida, ar dar kažkas, bet būtų gerai, kad prezidentas išsakytų tą pačią poziciją, kurią Lietuvos Seimas yra išsakęs. Reikia, kad nedviprasmiškai pasakytų, jog siekia brigados buvimo Lietuvoje, kaip yra sutarta. Reikia sutarti dėl laiko, kada tai bus padaryta“, – teigė Ž. Pavilionis, dar kartą akcentuodamas G. Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo susitikimo reikšmę.
„Turime būtent Vokietijoje pasiekti įsipareigojimą. Tai turbūt paskutinė unikali galimybė pasiekti, kad iki tam tikro laiko, pavyzdžiui, iki 2026 m., kai pas mus bus sukurta brigadai dislokuoti reikalinga infrastruktūra“, – apibendrino Ž. Pavilionis.
Lietuvos prezidentas G. Nausėda trečiadienį ir ketvirtadienį darbo vizitu lankysis Berlyne, kur susitiks su Vokietijos Kancleriu Olafu Scholzu. Kaip nurodo Prezidentūra, susitikime planuojama aptarti pasiruošimą NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje, Rusijos karo prieš Ukrainą ir agresorės atsakomybės už karo ir agresijos nusikaltimus klausimus, Lietuvos ir Vokietijos dvišalius ekonominius ryšius.
Visgi prezidento vizito išvakarėse tiek viešojoje erdvėje, tiek politikos užkulisiuose tebekalbama apie Vokietijos karių brigados dislokavimo Lietuvoje klausimą.
Dėl šio klausimo Lietuvoje kilo intensyvios diskusijos. Politikai nesutarė, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti pilnai dislokuota Vokietijos karių brigada.
Politikai taip neturėjo identiškos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vokietijos ir Lietuvos lyderių praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą, kad šalies teritorijoje bus dislokuota brigada.
Diskusijos kilo dar praėjusiais metais, kai konservatorių partijos lyderiai sukritikavo pačių deleguotą krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską, po to kai šis pritariamai paantrino Lietuvoje viešėjusiai Vokietijos gynybos ministrei dėl to, kad Lietuvai priskirta brigada, esant poreikiui, būtų dislokuojama per dešimt dienų.
Diskusijas paskatino ir šių metų pavasarį Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas. Jis kėlė klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada. Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarstė, kad reikėtų ieškoti „lankstesnių struktūrų“. Todėl politikas vylėsi, kad į šiuos klausimus bus atsakyta vasarą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
Po Vokietijos ministro vizito, šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad Lietuvai gali tekti ieškoti naujų sąjungininkų, galinčių šalyje dislokuoti nuolatinę karinę brigadą.
Dėl pastarųjų pareiškimų užsienio reikalų ministras netruko sulaukti kritikos. Opozicijai priklausantys politikai teigė, kad Lietuvos diplomatijos vadovas sabotuoja Vokietijos paramą Lietuvai.
Diplomatiškiau elgtis politikus yra paraginusi ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak jos, Berlynas laikosi savo įsipareigojimų, todėl Vilnius turėtų laikytis korektiškesnės laikysenos bei atlikti savo namų darbus – tęsti Vokietijos brigadai reikalingos infrastruktūros kūrimo darbus.
Šios politinės diskusijos kontekste Lietuva vysto infrastruktūrą, kuri yra reikalinga priimti sąjungininkus ir jų techniką. Taip pat pradėtas įrenginėti Rūdninkų karinis poligonas.
Šį antradienį Vokietijos leidinio „Der Spiegel“ publikuotame interviu prezidentas G. Nausėda teigė, kad diskusijų dėl vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje nereikėtų pernelyg išpūsti. G. Nausėda viliasi, kad galutinis šių užvirusių diskusijų rezultatas bus visos Vokietijos brigados buvimas Lietuvoje.
„Neturėtume klausimo išpūsti. Kai kurios diskusijos kartais būna emocingos. Man asmeniškai viskas aišku: kancleris ir aš priėmėme aiškų komunikatą, kurį analizuojant išryškėja daugybė variantų. Jame taip pat numatyta, jog Lietuvoje bus dislokuota pilna Vokietijos brigada“, – vokiečių leidiniui „Der Spiegel“ duotame interviu teigė G. Nausėda.
Benas Brunalas (ELTA)
