Kaunas pagal turimas finansines galimybes tvarko miestą, tačiau savivaldybės biudžete numatytų lėšų visiems svarbiems gatvių remonto ir rekonstrukcijos darbams nepakanka.
Kelių priežiūros įstatyme numatyta, jog miestų bei rajonų vietinių gatvių remontui kasmet skiriama tik 20 procentų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. Net 80 proc. šios programos lėšų atitenka valstybės reikšmės kelių remontui bei tiesimui.
Kauno meras Andrius Kupčinskas kreipėsi į Lietuvos automobilių kelių direkciją dėl 6 miesto gatvių pripažinimo valstybinės reikšmės keliais.
„Kauną kerta dvi E kategorijos magistralės – E67 ir E85. Europinės magistralės padeda nukreipti eismo srautus vykstant į kitus miestus, tačiau daugelis transporto priemonių vyksta Kauno miesto gatvėmis, vedančiomis į europines magistrales. Kadangi šiose Kauno miesto gatvėse yra padidintas eismo intensyvumas, siekiu, kad jos būtų pripažintos valstybinės reikšmės keliais“, – teigė A. Kupčinskas.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos prašoma Ateities pl., Marijampolės pl., H. ir O. Minkovskių g., Marvelės g., Jonavos g. ir Raudondvario pl. suteikti valstybinės reikšmės kelių statusą.
Primename, jog A.Kupčinskas siekia inicijuoti Kelių priežiūros įstatymo pataisas, kurios pakeistų Kelių priežiūros ir plėtros programoje numatytų lėšų skyrimo proporcijas.
„Kauniečiai vairuotojai į valstybės biudžetą per metus įmoka ne mažiau kaip 180 mln. litų akcizo mokesčių, o miestas gatvėms remontuoti gauna vos dešimtadalį tos sumos. Kauno gatvių tinklas sudaro 910 km, tad šių pinigų yra per mažai. Todėl lėšų paskirstymo proporciją būtina keisti savivaldybių naudai“, – tvirtino Kauno meras.
Šį klausimą A.Kupčinskas aptarė ir su Seimo pirmininke Irena Degutiene, Kaune viešėjusia lapkričio pradžioje. Seimo vadovė sutiko, jog būtina palaikyti iniciatyvą dėl proporcijų peržiūrėjimo savivaldybių naudai.
