Pirmąjį šių metų pusmetį vyravusi ekonomikos augimo lėtėjimo tendencija baigėsi – trečiąjį šių metų ketvirtį BVP augimas paspartėjo iki 4,4 procento. Per pirmuosius tris ketvirčius BVP augo 3,5 procento, tačiau tikėtina, kad augimas metų pabaigoje šiek tiek sulėtės.
Trečiąjį šių metų ketvirtį pagrindinis augimo veiksnys buvo eksportas, kuris liepos-rugpjūčio mėnesiais buvo 17,5 proc. didesnis nei prieš metus. Palyginimui, antrąjį šių metų ketvirtį eksporto augimas buvo labai vangus ir siekė tik 4,7 procento. Didelė dalis euro zonos valstybių išlieka recesijoje, ir nors Lietuvos eksportas į Vokietiją ir Prancūziją šiemet buvo šiek tiek mažesnis nei pernai, tačiau eksportas į kitas sparčiai augančias kaimynines šalis visiškai kompensavo praradimus vakaruose.
Išliekantį Lietuvos eksportuotojų konkurencingumą rodo ir pramonės duomenys. Po susitraukimo antrąjį ketvirtį metinis pramonės augimas trečiąjį šių metų ketvirtį siekė net 6,9 procento. Antrąjį ketvirtį eksportą ir pramonės augimą slopino ir vienkartiniai veiksniai – daugiau nei mėnesį trukęs naftos perdirbimo gamyklos remontas.
Labiausiai BVP augimą pirmoje šių metų pusėje slopino neigiami lūkesčiai ir beveik visiškai sustojęs investicijų augimas. Įmonių nerimą ir nenorą investuoti kurstė ir išliekantis neapibrėžtumas dėl euro zonos ateities, ir galimi ekonominės politikos pokyčiai po Seimo rinkimų. Galimas radikalus minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimas bei mokesčių sistemos pokyčiai kai kurias įmones galėjo paskatinti luktelti prieš priimant ilgalaikių investicijų sprendimus. Tikėtina, kad trečiąjį ketvirti įmonės jau investavo šiek tiek daugiau, o taip pat nebemažino atsargų lygio.
Neigiami lūkesčiai veikė ir namų ūkius – mažmeninės prekybos augimas sulėtėjo nuo 4,0 proc. antrąjį ketvirtį iki 3,2 proc. trečiąjį ketvirtį. Tačiau pagrindinė lėto vartojimo augimo priežastis buvo darbo užmokesčio tendencijos. Realus darbo užmokestis iki antrojo šių metų ketvirčio mažėjo jau tris su puse metų iš eilės ir, tikėtina, neženkliai pasikeitė ir trečiąjį šių metų ketvirtį. Pagrindinis namų ūkių vartojimo augimo šaltinis buvo sparčiai kuriamos naujos darbo vietos, tačiau ši tendencija ateityje gali sulėtėti.
Augimas šių metų pabaigoje ir 2013 metais priklausys ne tik nuo padėties euro zonoje, kuri, tikėtina, nebeblogės, bet ir nuo naujos vyriausybės ekonominės politikos. Nuosaikaus minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimas gali padidinti vidaus paklausą, tačiau nepasvertas staigus jo didėjimas gali pakirsti kai kurių įmonių konkurencingumą ir slopinti naujų darbo vietų kūrimą bei investicijas.
Vidutinio ir ilgo laikotarpio augimui itin svarbu daugumos reformų tęstinumas – konkurencijos aukštojo mokslo sistemoje skatinimas, tolesnis šešėlinės ekonomikos slopinimas, valstybės valdomų įmonių ir viešųjų pirkimų skaidrumo ir efektyvumo didinimas, darbo santykių lankstumo užtikrinimas ir, svarbiausia, fiskalinės drausmės išlaikymas. Šių reformų atsisakymas turėtų neigiamą poveikį ne tik Lietuvos konkurencingumui ir augimo potencialui, bet ir galėtų sumažinti išorinį pasitikėjimą Lietuva, didinti skolinimosi kainą bei slopinti tiesiogines užsienio investicijas.
