Visai neseniai (taip, būtent taip rašomas šis žodis) teko perskaityti straipsnį, kuriame paviešinama statistika apie Lietuvos jaunimo seksualinį gyvenimą ir paaiškėjo, jog 25 procentai merginų (mergaičių?) lytinį gyvenimą pradeda jau 15 metų. Viskas čia normalu, sakysite, žinoma, jei esate iš Nigerijos ar Tailando, tačiau juk Lietuva yra Europos valstybė (Na bent jau geografine prasme). Taigi kas skatina mūsų valstybėje taip anksti raškyti meilės vaisius?
Štai močiutė jau kokia burba, kad anūkei pilvelį užtaisė padūkęs klasiokas, ji pati nė velnio nekalta, vienu žodžiu, nekaltas prasidėjimas. Negeri tie berniukai, paneles skaudina, iš kelio išveda. O kad mergaitė socialiniuose tinkluose nuotraukomis išskėstom kojomis kviečia „parašyti į forumą“ – niekam nė motais. Mama makiažą priversta pirkt kas keletą dienų, žinoma, pagrindinė įtariamoji – močiutė, jokiais būdais ne mažoji Onutė.
Kaltas ir dar vienas berniukas, alkoholiu vadinamas. Sidras, alutis ir draugai, cigarečių pelenai ir mergaitei liūdna būt vienai. Štai ant suoliuko akropolyje meilei užgimusiai lemta gyvuot per amžius.. Iki išvykos pas išgalvotą draugę į pižamų vakarėlį, kuriame pižamos ji tikrai nevilkės. Apsvaigusi galva ir išsvajota meilės naktis žvakių apsuptyje, o gal tai buvo gatvės žibintai?
„Geroms mergaitėms dangus, blogoms – viskas“. Viskas? Draugai su sportiniais kostiumais, tikri džentelmenai, su saulėgražų lukštais saujose (juk nespjaudysi autobuse!), draugės su įdegiu, kurio pavydėtų juoda spalva, jeigu čia yra ko pavydėti, juo labiau pažvelgus į baltas krūtines, krizė, smegenų kempinligė. Vakarėliai soduose, pirmi kartai, pirmi kartai su dviem, bus kuo draugėms pasigirt mokykloje! Ech, tiesa, ji nelanko mokyklos.
O ateitis kokia laukia. Palaukit, kam galvoti apie ateitį? Jeigu ką, yra gyvybės langelis čia pat.
