Kaip buvo prognozuota ir pranešta, vasario mėnesio šilumos suvartojimas buvo didesnis nei sausio ir mažesnis nei gruodžio. Vidutinė vasario mėnesio temperatūra buvo net 4,5 laipsnio žemesnė nei sausio, todėl ir šilumos poreikis buvo 12 proc. didesnis. Tačiau visgi, lyginant su praėjusiųjų metų gruodžiu, kurio vidutinė oro temperatūra buvo labai panaši, šilumos suvartota buvo apie 10 proc. mažiau, nes ir pirmoji vasario dekada nebuvo tokia šalta, ir pats mėnuo už gruodį net 3 dienomis trumpesnis. Beje, šilumos kaina visus tris mėnesius buvo tokia pati: 23,48 cento už kilovatvalandę be PVM (kai šilumos punktai priklauso vartotojui).
Taip pat pabrėžtina, kad šilumos suvartojimas Kaune ir Kauno rajone buvo fiksuotas (skaitiklių rodmenys nuskaityti) paskutinę mėnesio dieną, t.y., taip, kaip reikalauja įstatymai ir neperkeliant jokios dalies mokėjimo į jokį kitą mėnesį.
Šilumos kaina yra apskaičiuojama pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą “Šilumos kainų nustatymo metodiką”. Komisija šilumos kainas tikrina, tvirtina ir, esant neatitikimams skaičiavimuose, nurodo pakoreguoti.
Pagal LR Šilumos ūkio įstatymą, visas į pastatą patekęs šilumos kiekis matuojamas metrologiškai patikrintu sertifikuotu įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu (skaitikliu) ir pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą metodiką yra paskirstomas vartotojams. Kiekvienas vartotojas moka tik už jam priskirtą šilumos kiekį.
Remiantis AB “Kauno energija” informacija
