Šiais metais 110 km/h greičiu magistralėje Vilnius–Kaunas buvo galima važiuoti 13 kilometrų ruože tarp Žiežmarių ir Rumšiškių. Nuo kitų metų balandžio tokiu pačiu greičiu bus galima važiuoti jau 38 kilometrų ruože. Naikinti arba mažinti greičio apribojimus ketinama ir kitose kelio atkarpose.
„Dėl šių pakeitimų kelionė tarp Vilniaus ir Kauno važiuojant maksimaliu leistinu greičiu turėtų sutrumpėti 6–8 minutėmis“, – pareiškė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis šiandien Vilniuje vykusioje magistralės Vilnius–Kaunas 40-mečio minėjime.
Maksimalus leistinas greitis visame kelyje bus padidintas per kelis etapus. Žmonių saugumas dėl to nesumažės.
„Kasmet į magistralę investuojame po keliasdešimt milijonų litų: gerinama kelio dangos kokybė, pertvarkomi avaringi ruožai. Žmonės jau seniai laukė, kada šiuo keliu galės važiuoti greičiau“, – pripažino susisiekimo ministras.
Planuojama 2010–2011 m.
Kitų metų balandį kelio ruožas, kuriuo galima važiuoti 110 km/h greičiu, tarp Žiežmarių ir Rumšiškių pailgės nuo 13 iki 15 km.
Didesniu greičiu bus galima važiuoti ir tarp Vievio bei Žiežmarių (23 km ilgio atkarpa). Tam reikėjo pertvarkyti magistralės ruožą ties Elektrėnais, į miestą iškelti šalia kelio buvusias autobusų stoteles.
Greičiau bus galima važiuoti ir kitose kelio vietose.
Šiais metais baigus dalį kelio rekonstrukcijos darbų, Grigiškėse maksimalus leistinas greitis dešinėje kelio pusėje jau padidintas nuo 50 iki 70 km/h.
Iki šių metų pabaigos maksimalus greitis kelio atkarpoje nuo Vilniaus iki Grigiškių bus padidintas nuo 80 iki 100 km/h., Vievyje nuo 70 iki 80 km/h.
Planuojama 2012–2018 m.
Planuojama, kad 2012 m. greitkelio ruožas kelyje Vilnius–Kaunas galėtų prailgėti dar apie 25 km. Greičiau būtų galima važiuoti nuo Molūvėnų iki Vievio, ties Karčiupiu ir Rumšiškėmis.
„Padidinti maksimalų leistiną greitį visuose magistralėse ruožuose iškarto negalime dėl šalia kelio ar per kelią vaikščiojančių žmonių. Tam reikia statyti požemines perėjas, tvoras, iškelti autobusų stoteles iš pakelės į gyvenvietes“, – aiškino ministras.
Metų pabaigoje prasidės kelio ruožo per Grigiškes antrasis rekonstrukcijos etapas. Tam numatyti 85 mln. litų. Kelių šimtų milijonų litų ateityje pareikalaus transporto mazgų pertvarka ties Molūvėnais, Kaune, Žiežmariuose. Reikės pertvarkyti sankryžas, išsukimus iš kelio, apsisukimo vietas.
„Šios investicijos būtų rimta pradžia kelio pavertimu automagistrale. To nepadarę tarp Vilniaus ir Kauno važinėti 130 km/h greičiu tikrai negalėsime“, – teigė E. Masiulis.
Rekonstravo du trečdalius kelio
Nuo 2005 m. iki 2010 m. rugsėjo mėn. kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda atlikta darbų už 438 mln. litų. Didžiąją dalį lėšų skyrė Europos Sąjunga.
Kelininkai rekonstravo 211 km kelio (tarp jų 36 tiltų/viadukų danga), nutiesė 4 km naujo kelio, įrengė 2 skirtingų lygių sankryžas, pastatė 180 km apsauginių atitvarų, 206 km tinklo tvoros, apšvietė 13 km kelio ruožą, įdiegė kitų saugumo ir aplinkosaugos priemonių.
Šiuo metu įvairiose vietose toliau rekonstruojama kelio danga, statoma estakada Jakų žiede, kuri pagerins eismo sąlygas tarp automagistralės ir Klaipėdos. Šių metų pabaigoje planuojama pradėti antrosios estakados Jakų žiede statybas. Ji sujungs automagistralę ir kelią į Palangą. Tam skirta 65 mln. litų.
Gerinant eismo sąlygas nepaisant didėjančio automobilių srauto magistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda kasmet mažėja žūstančių ir autoįvykiuose sužeistų žmonių skaičius. 2008 m. kelyje žuvo 18, 2009 m. – 16, 2010 m. I pusmetį – 4 žmonės.
Įvertinus eismo intensyvumą ir kelio ilgį, tikimybė patekti į autoįvykį kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda yra mažiausia.
Mažiau apribojimų prie Klaipėdos
Greičiau kitąmet bus galima važinėti ir tarp Kauno ir Klaipėdos. Jau šiemet Klaipėdos prieigose (294–299 km) leistinas greitis buvo padidintas iki 130 km/h. Prieš Jakų žiedą leistinas greitis lengviesiems automobiliams padidintas iki 90 km/h.
Kitų metų balandį apribojus pėsčiųjų vaikščiojimą maksimaliu 130 km/h greičiu bus galima važiuoti ties Babtais (119–122 km.). Greičio ribojimas dings 183–184 km. ir 192–193 km.
2012 m. 130 km/h greičiu bus galima pravažiuoti kelio ruožą ties Cinkiškėmis (126–128 km).
Lietuviai pastatė pirmieji
Magistralė Vilnius–Kaunas buvo atidaryta 1970 m. spalio 27 d. Jos statybos truko 5 metus. Tai buvo pirmoji tokio pobūdžio magistralė Sovietų Sąjungoje. Statybos kainavo 18 mln. rublių.
1970 m. eismo intensyvumas magistralėje Vilnius–Kaunas vidutiniškai buvo 5800 automobilių per parą. 2009-aisiais važiavo 23000–33000 automobilių per parą.
LR Susisiekimo ministerijos informacija
