Europa turi realiai įvertinti Rusijos grėsmes ir atvirai pradėti diskusijas, ar yra pasiruošusi karui su Maskva, sako Vokietijoje įsikūrusio Martens tyrimų centro direktoriaus pavaduotojas Rolandas Freudensteinas (Rolandas Froidenšteinas).
“Vokietijoje NATO branduoliniai pajėgumaisusideda iš 20-ies rūdijančių branduolinių B-61 tipo bombų, kurios gali būti nušluotos vienu Rusijos pajėgų smūgiu. Šiuos dalykus turime keisti. Tuo pat metu tai bus labai sudėtinga pateikti visuomenei, nes net ir visiškai suprantant naujas grėsmes, klausimas, ar mes esame pasiruošę karui, visiškai nebuvo tinkamai viešai aptartas. Tai turi keistis”, – sakė jis.
Šią nuomonę Vokietijos ekspertas išsakė Briuselyje dalyvaudamas Europos liaudies partijos diskusijose, skirtose aptarti europarlamentaro Gabrieliaus Landsbergio parengtą ataskaitą apie Europos Sąjungos (ES)ir Rusijos santykius.
G.Freudensteinas pabrėžė, kad dabartinė krizė “nėra tik geopolitinis dviejų jėgų, dviejų šalių grupių susidūrimas, tai yra demokratijos ir teisės kova su kleptokratija bei autoritarizmu”.
Eksperto teigimu, viena iš konflikto priežasčių yra rusų neteisingai suvokiamas pažeminimo jausmas, ir jis gali tęstis, kol valdžioje bus Vladimiras Putinas.
“Ponas Putinas nori galios, jis siekia galios grasinimais. Antra, nesvarbu, ką rusai galvoja apie Putiną asmeniškai, jie, dėl klaidingų priežasčių, jaučia pažeminimą ir jie sako – mes niekada negrįšime prie to pažeminimo, kurį suteikė JAV dešimtajame dešimtmetyje, jie sako, mes nesiklaupsime ant kelių. Trečia, dėl šių priežasčių Putinas ir etniniai rusai mato tris su Rusija besiribojančias valstybes kaip grėsmę: sėkmingas demokratijas, kurios tapo pavojumi pačiai jėgos sistemai Rusijoje. Ketvirta, tai reiškia, kad NATO ir ES turi būti susilpnintos pono Putino akyse”, – sakė R.Freudensteinas.
“Mano spėjimas būtų, kad šis konfliktas baigsis, kai ponas Putinas paliks Kremlių bet kokia fizine forma”, – pridūrė ekspertas.
Ekspertas taip pat pabrėžė gynybos stiprinimo svarbą ES lygmeniu, tačiau, anot jo, reikėtų atsižvelgti, ar tai nepakenks ryšiams tarp NATOvalstybių.
“Kai kalbame apie pavadinimus, tokius kaip autonominė strategija, karinės ESbazės, būkime labai atsargūs, kad tai nesusilpnintų transatlantinės sąjungos”, – sakė jis.
Mokslininkas pabrėžė ir ES Rytų partnerystės programos svarbą, kurią, pasak jo, reikia iš naujo apibrėžti atsikratant požiūrio, jog pirmiausia dėl Rytų partnerystės valstybių reikia tartis su Rusija.
“Kalbantis su Rusija pirmiausia apie viską, mes iš tiesų prašome leidimo. Tai yra nepakenčiama, tai yra netvaru, tuomet galime pamiršti Rytų partnerystę (…). Nieko neturime prieš gerus santykius su Rusija, bet Muitų sąjunga tiesiog nesirimuoja su ES Laisvosios prekybos susitarimais”, – tikino R.Freudensteinas.
