Šveicarijos neutralitetas svarbesnis nei bet kada, sekmadienį paskelbtame interviu sakė prezidentas Alainas Bersetas, gindamas prieštaringai vertinamą draudimą perduoti Ukrainai Šveicarijoje pagamintus ginklus.
„Šveicariški ginklai neturi būti naudojami karuose“, – sakė jis savaitraščiui „NZZ am Sonntag“.
Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, pradėtos 2022 m. vasario mėnesį, Šveicarijoje verda karštos diskusijos dėl neutraliteto, kurio šalis tradiciškai laikosi daugelį metų. Turtinga Alpių valstybė nėra Europos Sąjungos narė, tačiau pasekė bloko pavyzdžiu ir įvedė sankcijas Maskvai, bet didesnio lankstumo dėl savo karinio neutralumo kol kas nerodo.
Nepaisant Kyjivo ir jo sąjungininkių spaudimo, Šveicarija ir toliau neleidžia šalims, turinčioms Šveicarijos gamybos ginkluotę, reeksportuoti ją į Ukrainą. Vokietijos, Ispanijos ir Danijos prašymai buvo atmesti pagal įstatymą, draudžiantį kitoms šalims eksportuoti šveicariškus ginklus, jei jų gavėja yra tarptautino ginkluoto konflikto dalyvė.
Pasak A. Berseto, Šveicarijos politika grindžiama „įsipareigojimu taikai, humanitarinei teisei ir tarpininkavimui, kai tai įmanoma“. Humanitarinių ir žmogaus teisių įstatymo ir Ženevos konvencijų apsauga „svarbesnė nei bet kada anksčiau“, sakė prezidentas ir perspėjo, kad būtų „labai pavojinga dabar atsisakyti šių pagrindinių principų“. „Karas nėra Šveicarijos DNR dalis“, – sakė A. Bersetas ir pabrėžė, kad jo šalis visuomet siekia „prisidėti prie tarpininkavimo ir taikos, kai tik gali“.
A. Bersetas sakė esąs įsitikinęs, kad norint užbaigti karą Ukrainoje reikia derybų su Rusija, „kuo greičiau, tuo geriau“. Jis pasmerkė „karo siautulį“ kai kuriuose Šveicarijos visuomenės sluoksniuose, raginančiuose atsisakyti neutralumo. Tai „nereiškia abejingumo“, sakė jis ir paminėjo „precedento neturinčias sankcijas“, kurias Šveicarija taiko Rusijai.
Parlamente svarstomos kelios iniciatyvos, kuriomis siekiama sušvelninti reeksporto taisykles, kad kitos šalys galėtų perduoti Ukrainai Šveicarijoje pagamintus ginklus. Tačiau A. Bersetas pabrėžė, kad vyriausybės “pozicija aiški“, ir pridūrė, jog tai atitinka ir jo asmeninę poziciją: „Šveicarijos ginklai neturi būti naudojami karuose”.
Tikėtina, kad galutinio sprendimo priėmimo procesas, po parlamento ir vyriausybės debatų galimai surengiant referendumą, užtruks kelis mėnesius.
Viljama Sudikienė (AFP)
