Einant trečiai karo savaitei, Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad dar yra vilties, jog derybose su Rusijos valdančiaisiais gali būti pasiektas susitarimas.
Prieš pradėdamas sakyti kalbą JAV Kongresui, Zelenskis padėkojo Prezidentui Džo Baidenui ir „visiems Ukrainos draugams“ už naujausią 13.6 mlrd. JAV dolerių paramą. Jis prašė daugiau ginklų ir už bausmę skirti Rusijai daugiau sankcijų, taip pat pakartotinai prašė „uždaryti Rusijai dangų virš Ukrainos, kad ji negalėtų leisti raketų ir skraidinti lėktuvų“.
Pasak Zelenskio, per antradienį vykusį delegacijų vaizdo skambutį išaiškėjo, kad Rusijos reikalavimai pasidarė „realistiškesni“. Abi pusės susitarė grįžti prie derybų trečiadienį.
„Vis dar reikalingos pastangos ir kantrybė, – teigė Ukrainos Prezidentas vaizdo įraše, skirtame JAV tautai. – Visi karai baigiasi susitarimu.“
Jis teigė, kad Rusijos pajėgoms nepavyko prasibrauti į Ukrainos teritorijos gilumą, tačiau jos ir toliau intensyviai apšaudo ir bombarduoja miestus.
Kol vyksta derybos, iš Ukrainos per baisiausią Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo karinį susidūrimą pabėgo jau 3 mln. žmonių.
Zelenskis teigė, kad devyniais humanitariniais koridoriais vakar pabėgo 28,893 civiliai, nors rusai užkirto kelią humanitarinei pagalbai patekti į Mariupolį.
Trečiadienį Kyjivo centre artilerijos puolimo skeveldros atsitrenkė į dvylikos aukštų gyvenamąjį pastatą, visiškai sunaikino viršutinį aukštą ir sukėlė gaisrą. Remiantis Kyjivo greitosios pagalbos agentūros paskelbtais teiginiais ir vaizdais, visur pasklido dūmų kamuoliai. Buvo pažeistas ir šalia stovintis pastatas. Agentūra pranešė, kad nukentėjo du žmonės, tačiau nepasakė, ar jos buvo sužeistos, ar žuvo.
Charikove naktį taip pat nugriaudėjo galingas sprogimas, kuris girdėjosi rytinėje miesto dalyje.
Pasak vietinių pareigūnų, greta oro antpuolių ir apšaudymų ant žemės, rusų karinis jūrų laivynas naktį šaudė į Pietuose nuo Mariupolio prie Azovo jūros esantį miestelį ir dar vieną, esantį prie Odesos ant Juodosios jūros kranto.
Kyjivo apskrities vadovas Oleksijus Kuleba teigė, kad rusų pajėgos pradėjo dar aršiau pulti Kyjivo priemiesčius, ypač apylinkes šalia Buchos miestelio šiaurės vakaruose ir į Vakarus link Zytomyro vedantį greitkelį. Pasak jo, rusų daliniai bando atkirsti sostinę nuo susisiekimo arterijų ir sunaikinti logistikos tinklą, kadangi plačiu mastu planuoja pulti ir užimti Kyjivą.
Dvylika aplink Kyjivą esančių miestelių neturi vandens ir šešiems netiekiamas šildymas.
Kuleba teigė, kad Rusija okupavo Ivankivo miestą, esantį 80 km į šiaurę nuo Kyjivo, ir kontoliuoja aplinkinę teritoriją prie Baltarusijos sienos.
Jis pranešė, kad visame Kyjivo regione „nuolat dega darželiai, muziejai, bažnyčios, gyvenamieji pastatai ir inžinerinė infrastruktūra“.
Vyresnysis JAV gynybos pareigūnas, anonimiškai kalbėdamas apie Pentagono vertinimą, antradienį teigė, kad rusai vis intensyviau naudoja ilgojo nuotolio ugnį taikydamiesi į civilinius objektus Kyjive, tačiau jų pajėgos ant žemės šalyje beveik nepasistūmėjo į priekį. Pareigūnas sakė, kad rusų daliniai vis dar yra nutolę 15 km nuo sostinės centro.
Dar prieš pokalbį su Ukrainos pareigūnais antradienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas pareiškė, kad Maskva reikalaus Ukrainos atsisakyti savo ketinimų įstoti į NATO, priimti neutralios valstybės statusą ir „demilitarizuotis“.
Zelenskis kalbėdamasis su Londone susirinkusiais Europos lyderiais teigė, kad jis suvokia, jog NATO neketina priimti Ukrainos.
„Mums daugybę metų pasakojo apie atvertas duris, tačiau taip pat girdėjome, kad pro šias duris negalime žengti, – teigė Zelenskis. – Tai yra tiesa ir mes tiesiog turime ją priimti.“
NATO nepriima į alijansą šalių, kuriose vyksta neišspręsti teritoriniai konfliktai. Zelenskis kelis kartus sakė, jog suvokia, kad NATO nežada pasiūlyti Ukrainai narystės joje ir kad galėtų apsvarstyti savo šalies neutralumo statusą, tačiau jam reikėtų tvirtų garantijų ir iš Vakarų, ir iš Rusijos.
Jungtinės Tautos paskelbė, kad patvirtintais duomenimis Ukrainoje žuvo beveik 700 civilių, tačiau šis skaičius iš tikrųjų greičiausiai yra gerokai didesnis.
Pasak Mariupolio apskrities vadovo Pavlo Kyrylenko, tą dieną, kai tūkstančiams pavyko ištrūkti iš miesto, rusų daliniai užėmė didžiausią Mariupolio ligoninę. Jis teigė, kad daliniai suvarė apie 400 žmonių iš aplinkinių namų į Regioninę intensyvios sveikatos priežiūros ligoninę ir neleisdami išeiti naudojosi jais bei maždaug 100 pacientų ir gydymo personalo narių kaip gyvąja priedanga.
Kyrylenko teigė, kad apšaudymai smarkiai pažeidė ligoninės pagrindinį pastatą, tačiau gydytojų personalas prižiūri pacientus laikinuosiuose skyriuose, įrengtuose rūsyje.
Gydytojai, dirbantys kituose Mariupolio ligoninėse, nufilmavo vaizdo įrašą, kad parodytų pasauliui, kokį siaubą jiems tenka patirti. „Mes nenorime tapti didvyriais ir kankiniais, paskelbtais po savo mirties“, – sakė viena moteris. Ji taip pat pridūrė, kad netikslu būtų sakyti, kad žmonės yra sužeisti: „Žmonėms nuplėštos kojos ir rankos, sužalotos akys, kūnai virtę į gabalėlius, krentantys laukan organai.“
Rusijos valstybinės televizijos darbuotoja, protestavusi prieš karą Ukrainoje per tiesioginę žinių laidos transliaciją ir netrukus suimta, buvo nubausta 270 JAV dol. pinigine bauda, tačiau vis dar gali sulaukti bausmės kalėjime.
„Tos dienos man buvo labai sunkios, kadangi aš nemiegojau dvi pilnas paras, jie mane tardė daugiau nei 14 valandų, neleido susisiekti nei su šeima, nei su artimais draugais, nesuteikė teisinės pagalbos“, – teigė Marina Ovsjanikova po savo paleidimo.
Ovsjanikova, „Channel 1” darbuotoja, pasirodė studijoje per pirmadienio vakaro žinių programą, rankose laikydama plakatą su užrašu: „sustabdykite karą, netikėkite propaganda, jie jums meluoja.“ Plakato viršuje anglų kalba buvo užrašyta „no war“ (karui – ne), o apačioje – „Russians against the war“ (rusai – prieš karą).
Pirmadienį Kyjivo pakraštyje važiuodami transporto priemone per apšaudymą buvo nužudyti du „Fox News“ žurnalistai. „Fox“ nustatė, kad tai operatorius Pieras Zakrzevskis ir ukrainiečių žurnalistė Oleksandra „Saša“ Kuvšynova. Jie padėjo „Fox“ žinių komandai rinkti naujienas toje vietovėje. Dar vienas žurnalistas Ukrainoje buvo nužudytas sekmadienį.
Antradienį trijų Europos Sąjungos šalių vadovai – Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos – lankėsi Kyjive, norėdami atvirai pademonstruoti savo paramą Ukrainai pavojaus akivaizdoje.
Kyjivo pakraščiuose apšaudymai suintensyvėjo, taigi ketvirtadienio rytą meras paskelbė komendanto valandą. Antradienį artilerijos papliūpos kirto Svjatošynskio rajonui Kyjivo vakaruose.
„Vakar užgesinome vieną gaisrą, šiandien kitą. Situacija labai sudėtinga, – pasakojo gaisrininkas Andrijus, pasakęs tik savo vardą, stovėdamas prie penkiolikos aukštų gyvenamojo pastato, kuris buvo apšaudytas – jo skruostais ridenosi ašaros. – Žmonės miršta, o blogiausia, kad miršta ir vaikai. Jiems gyvenimas dar net neprasidėjo, o jie jau turi visa tai patirti.“
