Šuns ar katės savijauta priklauso ne tik nuo tinkamos mitybos, bet ir nuo to, kiek laiko per dieną jam gali skirti šeimininkas. Specialistai atkreipia dėmesį, kad glaudesnio ir artimesnio kontakto trūkumas lemia tai, kad vis daugiau naminių gyvūnų serga depresija arba turi elgesio sutrikimų, todėl keturkojo priėmimas į šeimą turi būti atsakingai apgalvotas sprendimas.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, beveik kas dešimtas lietuvis pripažįsta, kad savo augintiniui per dieną skiria tik iki 10 minučių laiko. „Pet City“ augintinių centro Lietuvoje atstovė Rasma Kolendienė teigia, kad tiek yra per mažai.
„Visi žino liūdną faktą, apie Lietuvos vaikams vidutiniškai skiriamas 7 minutes laiko, tačiau 8 proc. gyvūnų savininkų ne ką daugiau užsiima su augintiniais, kurie paprastai neturi kitų progų išsikrauti bei socializuotis. Tarp šunų ypač išpopuliarėję haskiai, bigliai reikalauja kasdieninio fizinio krūvio, ypač dažnai pabėga. Kai kurių veislių katės nepakenčia vienatvės arba yra labai aktyvios, todėl jei su jomis neužsiimama, gali žymėti būstą, draskyti baldus, kniaukti“, – sako R. Kolendienė.
Pasak jos, renkantis gyvūną svarbi turėtų būti ne tik jo išvaizda, bet veislės, elgesio ypatybės bei kiek tai suderinama su būsimo šeimininko galimybėmis ir nusistovėjusia rutina.
pexels.com archyvo nuotr.
Atliktos apklausos duomenimis, daugiausia laiko keturkojui šeimos nariui randa 30-39 m. amžiaus žmonės.
„Tokio amžiaus žmonės dažniausiai jau turi šeimas ir vaikų, tad nieko keisto, kad laiko augintinius, kartu su jais aktyviai leidžia laisvalaikį. Naminiai gyvūnai ne tik į namus įneša kur kas daugiau spalvų, suteikia džiaugsmo, tačiau ir ugdo vaiko atsakomybės jausmą, moko rūpesčio ir atjautos, o vaikystė su naminiais gyvūnais lavina fantaziją, ir net, anot mokslininkų, turi įtakos tam, kaip raiškiai ir rišliai vaikai kalba“, – sako specialistė.
Daugiausia dėmesio Lietuvoje gauna šunys: jiems net 35 proc. šeimininkų skiria 1-3 val. per dieną.
Šunis dažnai renkasi žmonės, kurie yra užimti, siekia karjeros, tačiau kartu yra aktyvūs, sportiški ir į savo veiklas mielai įtraukia augintinius: su jais vaikšto, sportuoja, keliauja.
pexels.com archyvo nuotr.
Tuo tarpu kačių šeimininkai, regis, pernelyg dažnai vadovaujasi mitu apie tai, kad katės puikiai gali gyventi ir vienos, nes ir taip didžiąją dalį paros pramiega. Daugiau nei valandą per dieną joms skiria 34 proc. šeimininkų, kai šunys tiek laiko sulaukia iš 47 proc. šeimininkų.
Didžioji dalis kačių šeimininkų, iš viso 37 proc. su murklėmis užsiima tik iki 30 minučių per dieną.
pexels.com archyvo nuotr.
„Mitas, jog labiau užimtiems, rečiau namuose būnantiems žmonėms verta laikyti kates, nes jos ir vienos esą jaučiasi puikiai. Galbūt jūsų katė nėra iš tų, kurią reikėtų nuolat glostyti, šukuoti ar žaidinti, bet žmogaus artumas, kalbinimas, galimybė iš arti stebėti, ką jis veikia, joms yra labai svarbus. Apmaudu, bet pastaruoju metu tarp augintinių yra paplitusi depresija arba elgesio sutrikimai – jie tiesiog liūdi vieni”, – teigia R. Kolendienė.
Pasak jos, renkantis gyvūną būtina įvertinti ne tik finansines galimybes bei norus, bet ir pagalvoti, ar augintiniui bus galima skirti pakankamai laiko.
pexels.com archyvo nuotr.
„Kur kas paprasčiau iš pat pradžių realistiškai vertinti savo galimybes, nei vėliau koreguoti gyvūno elgesį, kadangi be medikamentų ir kitų priemonių, pagrindinis receptas bus vienas ir tas pats: skirkite augintiniui daugiau laiko. Ir to niekaip neįmanoma kompensuoti gardaus maisto kąsneliu, skaniuku arba numestu nauju kamuoliuku vienišiems žaidimams“, – teigia R. Kolendienė.
Renkantis gyvūną visų pirma reikia atsakingai pažvelgti į savo aplinką, šeimą, artimiausius planus ir veislės ypatybes, o jei gyvūnas imamas iš prieglaudos – charakterio savybes.
Vidutinė naminio augintinio gyvenimo trukmė – apie 12-15 metų, todėl jei esate pasirengę tokiam įsipareigojimui, įvertinkite visus niuansus, kad tai būtų ne problemų ir nesusipratimų, o gražios draugystės istorija.
