Du translyčiai vaikinai – T.K. ir M.V. – Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl lyties ir asmens kodo ištaisymo civilinės būklės aktų įrašuose be privalomojo chirurginės lyties keitimo operacijos reikalavimo. Pareiškėjai teigia, jog neegzistuojanti lyties keitimo procedūra Lietuvoje pažeidžia jų konstitucinę teisę į privataus gyvenimo apsaugą ir yra nesuderinama su tarptautiniais įsipareigojimais.
Pareiškėjai dar 2016 metų spalio mėnesį kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrių su prašymu ištaisyti lyties ir asmens kodo įrašus civilinės būklės aktuose, remiantis jų translytės tapatybės faktu.
Civilinės metrikacijos skyriaus specialistai prašymą atmetė, motyvuodami, jog Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra reglamentuojama lyties keitimo procedūra. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog pareiškėjai savo iniciatyva jau yra pradėję medicininę lyties keitimo procedūrą (t. y. psichiatrinė diagnozė, pakaitinė hormonų terapija ir krūtinės srities operacija), atsisakymas pakeisti asmens tapatybės dokumentus šiems asmenims užkerta kelią sėkmingai integruotis ekonominiame ir socialiniame šalies gyvenime. Kadangi pareiškėjų faktinė fizinė išvaizda neatitinka asmens tapatybės dokumentuose užfiksuotos lyties, jie susiduria su itin didelėmis kliūtimis įsidarbinant, įsigyjant prekes ir paslaugas, siekiant pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis.
Nors Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (straipsnis 2.27) įtvirtina asmens teisę medicininiu būdu pakeisti lytį, lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką turintis sureguliuoti atskiras įstatymas išlieka nepriimtas. 2007 metais Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) byloje L. prieš Lietuvą konstatavo kad ši teisinė spraga pažeidžia Konvencijos 8-ąjį straipsnį (t. y. teisė į privataus gyvenimo gerbimą). 2014 metais Europos Tarybos Ministrų komitetas bylai pritaikė sustiprintos priežiūros procedūrą, nes Lietuvos valdžios institucijos ir toliau nesivadovauja tarptautiniais standartais translyčių asmenų žmogaus teisių apsaugos srityje.
Šiuo metu translyčiai asmenys asmens tapatybės dokumentus gali pasikeisti tik teismo sprendimu po užsienyje atliktos chirurginės lyties keitimo operacijos, nors tokia procedūra nėra prieinama Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje. Kitais žodžiais tariant, Lietuvos valstybės savo translyčiams piliečiams kelia neįmanomus išpildyti reikalavimus, siekiant pasikeisti asmens tapatybės dokumentus.
„Tai ypatingai reikšmingas strateginio bylinėjimosi atvejis. Lietuvos valdžios institucijos jau 15 metų nesugeba sureguliuoti lyties pakeitimo sąlygų ir tvarkos. Translyčiai asmenys neturi kitos išeities kaip tik kreiptis į nacionalinius teismus“, – teigė Nacionalinės LGBT* teisių organizacijos LGL Žmogaus teisių politikos koordinatorius Tomas V. Raskevičius.
Pareiškimą parengė advokatės D. Gumbrevičiūtės profesinė bendrija „Invoco“, bendradarbiaudama su Nacionaline LGBT* teisių organizacija LGL.
Nacionalinės LGBT* teisių organizacijos LGL veiklos translyčių asmenų žmogaus teisių apsaugos srityje yra remiamos tarptautinių partnerių Transgender Europe (TGEU), fondo „Erinnerung, Verantwortung and Zukunft“ (EVZ) (Vokietija) ir Inter-LGBT (Prancūzija). Advokatės D. Gumbrevičiūtės profesinė bendrija „Invoco“ su šia byla susijusioms teisinėms paslaugoms taikė sumažintus įkainius.