Kai sužinojau – visai netyčia – tiesiog pamačiau kažkokiam por(n?)tale Algio Greitai veidą ir paspaudžiau ant jo, o ten laukė malonios, kaip visada, žinios.
Mus linksminti atvyksta patsai Kremliaus cirkas ir kažkoks man absoliučiai nežinomas Olegas, kuris sudainavo SSRS šlovinančią dainelę. Na, nieko naujo. Jie ten keliais tūkstantmečiais atsilikę. Algis blogai pasakė, kad reikia visus Olego gerbėjus apsisioti ir iš viso blogai apie viską pastebėjo.
Kalbant apie atmatas: olegus, fylyfus, alegrovus, galkinus, visus tuos fekalijus, reikia turėti omenyje, kad jie čia atvyksta to paties, ko JezusMarinaBui vyksta į Ženevą – paprekiauti savimi. Kam ant jų siusioti? Reik nuleisti iš malonumo. Kodėl mes negalėtume surengti palaikymo cirko parsidavinėjančiam cirkui?
Susirenkam visi prie koncerto, kurį dar drįsta čia organizuoti kažkokia „Tiketa“ ir dainuojam: „O taip, taip, taip, tai buvo geri laikai, labai labai labai… kai nieko nebuvo visai, ir tu žinai, ir tu, brolau, žinai, visi gyveno gerai, dėl šviesios ateities, visi spindėjo pilkai, ir taip būtų buvę amžinai, bet tas Landsbergis, tas Kubilius, taip negerai, padarė taip negerai“, tada toks priedainis:
Mes norim vergovės, mes norim labai,
Gyventi kaip kiaulės, kaip asilai,
Mes norim ėst dešrą, šlapianką, tiktai,
Ir būti pilki, suknisti ubagai.
Tada tai būtų fysna, kaip pasakytų koks Kauno marozėlis. O dabar – nu ką dabar galima pasakyti pozityviai? Ta prasme, populiariu užkalnietišku stiliumi? Taip, kad maždaug būtų kuo pasigirti kitus pašiepiant? Nu nieko. Atvažiuos atmata, apdergs mūsų žemę, mūsų vietinės reikšmės atmatos plos katučių – visiškas mėšlas.
Bet tai ble, kokia neteisybė – patriotai, jūs, šiukšlės, jei renkat parašus debiliškiems referendumams, tai surinkit parašus ir referendumui, kuris draustų šikti ant Lietuvos.
Nes su šūdais sunku – jie arba turi praktinę naudą, arba reikia apeiti, bet kai neturi praktinės naudos ir teškiami į veidą – va tada jau reikia griebtis apsaugos priemonių ir skelbi: spasaise, kas galite.
