Artinantis naujai dirbtinio intelekto bangai, kuri, kaip baiminamasi, pasiglemš žmonių darbo vietas, o dar vėlesniais etapais apskritai ims kelti grėsmę žmogui, vis dažniau pasirodo tyrimai, kurie tai paneigia. Pavyzdžiui, dirbtinio intelekto forumo tyrimo duomenimis, žmonių darbo vietoms jis įtakos beveik neturės, o apie fantastiniuose filmuose matomus scenarijus, kol kas, apskritai galvoti per anksti. Kita vertus, baimindamiesi dėl tolimos ateities, kartais net nepastebime, kad dirbtinis intelektas jau šiandien tapo panacėja nuo daugelio kasdienių rūpesčių.
„Dažnai tenka pastebėti, kad žmonės nežino, kas tiksliai yra dirbtinis intelektas ir tuomet pradeda tikėti filmų, serialų ar fantastinių knygų siužetais. Tačiau tiesa yra tokia, kad dirbtinis intelektas, kalbant labai bendrai, yra savaime besimokantis ir betobulėjantis reiškinys. Ir tam, kad jį pastebėtum, pakanka apsidairyti aplinkui: tikėtina, kad gyvendami šiais laikais mes be dirbtinio intelekto pagalbos nepraleidžiame nė vienos dienos, o dirbtiniu intelektu paremti išmanūs sprendimai šiandien gerokai palengvina mūsų gyvenimą“, – sako „Bitės Profas“ Egidijus Adomkaitis.
Pasak eksperto, šiandien net įprasčiausi namų apyvokos daiktai kelia didesnę grėsmę nei dirbtinis intelektas. „Šių metų pradžioje JAV kilo milžiniškas gaisras, kuriam užgesinti prireikė 200 ugniagesių. Išsiaiškinus gaisro priežastį, paaiškėjo, kad dėl visko kaltas buvo paprasčiausias duonos skrudintuvas“, – teigia E. Adomkaitis ir dalinasi penkiais pavyzdžiais, kur dirbtinis intelektas lydi mus kasdien ir nenuskriaustų net musės.
Pirmas pavyzdys: išmani navigacija
„Skubėdami iš vieno miesto galo į kitą, dažnai savo maršrutą patikime išmaniai navigacijai, pavyzdžiui, „Waze“. Kai kur nors skubame, dažniausiai rūpinamės tik tuo, kad kuo greičiau atsidurtume reikiamoje vietoje ir todėl net nesusimąstome, kad išmanioji navigacija pati analizuoja automobilių srautą mieste, užfiksuoja eismo įvykius ar kitus trukdžius kelyje ir realiu laiku priima sprendimus, kaip pagreitinti kelionę. Tokia navigacija leidžia susitelkti į vairavimą ir negalvoti apie galimus maršrutus, todėl galima sakyti, kad šiuo atveju dirbtinis intelektas jau perėmė dalį žmogaus funkcijų šiam vairuojant, tačiau dar niekada jokia forma nepakenkė“, – sako E. Adomkaitis.
Antras pavyzdys: socialiniai tinklai
Kiekvieną kartą keldami nuotraukas į socialinį tinklą „Facebook“ mes rūpinamės, kad paviešintume kuo geresnį foto kadrą, tačiau kol mes džiaugiamės įkelta nuotrauka, socialiniame tinkle darbą pradeda dirbtinis intelektas: „Įkėlus nuotrauką į socialinį tinklą „Facebook“, jame pradeda veikti specialus veidų atpažinimo dirbtinis intelektas, akimirksniu pasiūlantis mums ant žmonių veidų pažymėti tuos žmones, kurie pavaizduoti nuotraukoje. Paprastai nesusimąstydami pažymime savo draugus ir stebime, kiek žmonių teigiamai įvertino nuotrauką, kurią prieš akimirką apdorojo veidus atpažįstantis dirbtinis intelektas“, – sako E. Adomkaitis.
Trečias pavyzdys: internetinės parduotuvės
Žmonės vertina patogias internetines parduotuves, bet mažai kas žino, kad viena šių parduotuvių patogumą užtikrinančių technologijų yra būtent dirbtinis intelektas: „Apsiperkant internetinėse parduotuvėse, pavyzdžiui, „Amazon“, joje nuolat gauname pasiūlymų nusipirkti kažką panašaus į tai, ką jau pirkome ar ką jau peržiūrėjome internetinėje parduotuvėje. Tai – taip pat dirbtinio intelekto darbas, nes tokiose svetainėse veikia prie vartotojo realiu laiku prisitaikanti paieškos bei pasiūlos sistema“, – pasakoja „Bitės Profas“.
