35 milijonai parduotų knygų egzempliorių ir vertimai į 24 kalbas – tokia auditorija gali pasigirti amerikiečių rašytojas Richardas Paulas Evansas. Pagal jo knygas kuriami filmai, o uždirbtas lėšas rašytojas skiria savo įkurtam fondui. Tiek skaitytojai, tiek kritikai sutaria, kad pasaulinio pripažinimo sulaukusio autoriaus kuriamos istorijos – puiki klasikinio romano interpretacija, įkvepianti vilties ir leidžianti pajusti, kad meilė slypi pačiose netikėčiausiose vietose, o visos pastangos ir sunkumai patiriami jos siekiant yra verti tikslo. Tokia įkvepianti istorija – ir ką tik lietuviškai pasirodęs „Noelės dienoraštis“, kurį į lietuvių kalbą vertė Jūratė Dzermeikaitė-Baranauskienė.
Ar įmanoma įveikti vaikystės skaudulius?
Pagrindiniam „Noelės dienoraščio“ veikėjui rašytojui Džeikobui Čerčeriui tenka geriausia Kalėdų dovana, kurios jis galėtų prašyti: galimybė perrašyti praeitį. Nuo psichinės negalios kenčianti Džeikobo mama išvaro sūnų iš namų jam sulaukus vos šešiolikos. Po šio įvykio vaikinas į gimtuosius namus taip ir nebegrįžo.
Praėjus dvidešimčiai metų, likus vos kelioms dienoms iki Kalėdų, Džeikobas sulaukia advokato skambučio – mama mirė ir paliko jam visą šeimos turtą. Vyras nusprendžia grįžti į gimtąją vietą ne tik sutvarkyti paveldėto turto, bet ir susitaikyti su praeitimi, nuoskaudomis bei kančiomis, kurios lydėjo jį visą vaikystę. Be to, gal tvarkyti motinos būstą bus ne taip slogu, kaip praleisti Kalėdas vienam, žiūrint jau matytų kalėdinių filmų kartojimus.
Tačiau, pasirodo, kad motinos namai slepia daugiau nei vien prisiminimus. Tarsi archeologas rausdamasis daiktais užgriozdintuose namuose Džeikobas randa moters, vardu Noelė, dienoraštį. Ir tai ne vienintelis praeities aidas. Netrukus į Džeikobo motinos namų duris pasibeldžia Reičelė, ieškanti savų atsakymų. Bandydami įminti praeities mįsles, Džeikobas su Reičele ras daugiau, nei galėjo tikėtis.
Bestseleris, rašytas tik dukroms
R. P. Evanso iškilimas populiariosios literatūros pasaulyje yra viena tų sėkmės istorijų, kuriomis sunku patikėti. Daug metų reklamos srityje dirbęs vyras Kalėdų proga nusprendė parašyti knygą savo dviem mylimoms dukroms. Šiuo kūriniu R. P. Evansas norėjo išreikšti meilę, kurią mergaitės atnešė į jo gyvenimą. Vyras savarankiškai išleido dvidešimt knygos „Kalėdinė dėžutė“ egzempliorių ir pasidalijo ja su artimaisiais bei draugais. Tačiau vos per keletą savaičių „Kalėdinė dėžutė“ pateko į kelių šimtų žmonių rankas.
Netrukus R. P. Evansas sulaukė skambučių iš vietinių knygynų, norinčių užsakyti knygą. Praėjus trims metams nuo pirmų 20 knygos egzempliorių, pardavęs 400 000 savarankiškai išleistos knygos kopijų, R. P. Evansas pasirašė kontraktą su viena įtakingiausių pasaulio leidyklų Simon & Schuster. Kontrakto vertė siekė daugiau nei 4 milijonus JAV dolerių.
Ar įmanoma išlaikyti debiuto sėkmę
Sėkmė R. P. Evansą aplankė labai netikėtai, tačiau rašytojas nė neketino paleisti jos iš rankų. Vos pasirašęs sutartį su leidykla, jis paprašė suorganizuoti susitikimą su psichologinių trilerių virtuoze Mary Higgins Clark. R. P. Evansas norėjo sužinoti, kaip išvengti vieno bestselerio sėkmės ir tolesnio kūrybinio nuosmukio scenarijaus. M. H. Clark susitikimo metu atsakė: „kiekviena nauja tavo knyga turi būti geriausia iš jau parašytų“.
Siekį nuolatos tobulinti savo kūrybą autorius ir laiko tebesitęsiančios sėkmės priežastimi. „Kalėdinė dėžutė“ neabejotinai alsavo magija ir tyrumu, kurių niekuomet nenoriu prarasti, tačiau žvelgdamas atgal matau, kaip ir kur patobulėjau. Mano rašymo stilius tapo daug rafinuotesnis. Vis dėlto tikiuosi, kad tobulindamas rašymo įgūdžius niekada nenustosiu mėgautis rašymu. Tai visa ko esmė“.
Panašu, kad R. P. Evansas per 26 rašytojo karjeros metus nenustojo mėgautis pasirinktu amatu ir rado savo pašaukimą: netrukus bus išleista jau 47-oji R. P. Evanso knyga, pasaulyje parduota daugiau nei 35 milijonai jo knygų kopijų, jos verčiamos į 24 kalbas. R. P. Evansas yra vienas iš nedaugelio autorių, sugebėjusių patekti tiek į grožinės, tiek į negrožinės literatūros bestselerių sąrašus. Be to, 7 jo knygų siužetai tapo filmais ir dar šiemet Netflix platformoje turėtų pasirodyti vieno naujausių romanų „Noelės dienoraštis“ ekranizacija.
Aiški ir griežta rutina
Nepaisant neblėstančio R. P. Evanso kūrybos populiarumo, nuolatinio jo knygų sukimosi bestselerių sąrašuose, autorius neslepia, kad pasaulinė sėkmė, nors užgriuvo netikėtai ir su dideliu trenksmu, reikalauja nemažai pastangų norint jos nepaleisti.
„Rašydamas kasdien praleidžiu apie 6 valandas. Tai neatrodo labai daug, kol nepagalvoju, kad dar 8 valandas praleidžiu tvarkydamas ir vykdydamas su knygų komercija susijusius reikalus bei rūpindamasis knygų reklama. Ypatingai sunku rašyti kelyje. Po knygų pasirašymo į viešbučio kambarį dažniausiai įžengiu visiškai išsekęs, tada tikrai nelengva imtis rašymo, tačiau turiu tai daryti.“
Ryžtą net ir sunkiausiomis sąlygomis siekti savo tikslų galima laikyti viena ryškiausių R. P. Evanso savybių. Kartą duodamas interviu autorius prasitarė, kad nuo vaikystės jo šeimai teko patirti nemažai praradimų: kiekvieną kartą bandant atsistoti ant kojų, įsitvirtinti, surasti naujus namus, šeima juos kone visuomet prarasdavo. Nesileisdamas į detales rašytojas pabrėžia, kad skaudi vaikystės patirtis paskatino net ir sunkiausiais momentais gyvenime nepasiduoti, tikėtis geriausio ir nenustoti siekti savo troškimų.
Tarptautiniai kalėdinės dėžutės namai
Nors netikėtai užklupusi „Kalėdinės dėžutės“ sėkmė R. P. Evansui padėjo surasti pašaukimą bei uždirbti milijonus, jis nepamiršo skaudžių vaikystės patirčių bei išbandymų, su kuriais teko susidurti jo šeimai. Siekdamas padėti su sunkumais susiduriantiems jauniems žmonėms jis ėmėsi labdaringos veiklos.
Dar 1997 metais autorius įkūrė organizaciją, skirtą padėti vaikams, paaugliams ir jauniems suaugusiems, kurie buvo apleisti, skriaudžiami ar išnaudojami, patyrė nepriteklių ar benamystės grėsmę. Organizaciją R. P. Evansas pavadino „Tarptautiniais kalėdinės dėžutės namais“ (The Christmas Box House International). Šio fondo dėka ne vienas vaikas ar jaunuolis gavo prieglobstį, o kasmet apie 10 tūkstančių vaikų ir paauglių sulaukia socialinės šios organizacijos pagalbos.
Surasti save gyvenimo suirutėje
Pasak R. P. Evanso, 98 proc. žmonių nori skaityti tai, kas galėtų juos įkvėpti ir atvesti arčiau puoselėjamų vertybių. Ne veltui daugelis jo kuriamų personažų siekia surasti ir suprasti save suirutėje, kurią vadiname gyvenimu. „Daugelis mano kuriamų personažų yra žmonės, kuriuos galima pavadinti tyrinėtojais, žmonėmis, kurie ieško. Tai atveria duris skaitytojams stebėti, o man – tyrinėti naujai užgimstančias idėjas.“
Ieškojimai neaplenkė ir pasaulinės šlovės jau sulaukusio R. P. Evanso asmeninio gyvenimo. Pamažu žlungant ilgą laiką jo puoselėtam verslui, kurį vyras derino su rašytojo karjera, pakrikus sveikatai bei vis dažniau užklumpant panikos atakoms, R. P. Evansas buvo priverstas iš naujo permąstyti savo gyvenimą ir pasirinkimus, kiek asmeninės laimės šie jam neša. Po ilgų svarstymų R. P. Evansas ryžosi atiduoti visą save veiklai, kuri jam teikia daugiausiai malonumo. Rašymui.
Toks R. P. Evanso ryžtas ir asmeniniai išgyvenimai davė pradžią vienai iš sėkmingiausių jo knygų serijų „Kelias (The Walk). Tai istorija apie palaužtą ir iš naujo gyvenimo prasmę siekiantį atrasti Alaną Kristoferseną, kuris nusprendžia eiti pasivaikščioti, o tiksliau – pereiti skersai Ameriką. Skyręs visą turimą laiką rašymui, R. P. Evansas taip pat parašė didžiulio populiarumo sulaukusią knygų seriją paaugliams apie ypatingų galių turintį vaikiną Maiklą Vėjų (Michael Vey). Vis dėlto net ir imdamasis naujų temų bei žanrų R. P. Evansas nepamiršo to, nuo ko pradėjo: Kalėdų istorijų. Viena jų – ką tik lietuviškai pasirodęs „Noelės dienoraštis“.
