Sveiki atvykę į 2049 metus, kur po pasaulio sunaikinimo žmonija laikosi už siūlo galo. Pilnuose griuvėsių miestuose, kurie nyksta tiesiog akyse, bruzda žmonės neturėdami žalio supratimo koks kadaise buvo jų dabar gyvenamas pasaulis.
Nors technologijoms suteikus galimybes žmogus žengė didžiulius žingsnius, daugelis sakytų, kad nueita buvo per toli, nes, pavyzdžiui, 21-ame amžiuje sukūrus dirbtinius humanoidus vergauti kolonijose už žemės ribų, cituojama: „Kiekviena civilizacija buvo pastatyta ant vienkartinės darbo jėgos nugaros“. Šie humanoidai yra vadinami „replikantais“, ir bet kuris iš jų turėdamas nors lašelį žmogiškosios nuovokos pradeda maištauti, pabėga iš kolonijų ir grįžta į žemę, tačiau visa tai vyko dar 2019 metais. Situacija, žinoma, bus pasikeitus nuo tada?
Režisieriaus Denio Vilenueno tęsinys „Bėgantis skustuvo ašmenimis 2049“ į ekranus atkeliauja praėjus 30-čiai metų po šio filmo pirmtako išleisto 1982 metais kur Rikas Dekardas, vaidinamas Harisono Fordo, 2019 metais Los Andžele pareigūnas specializuojantis replikantų naikinime, priklausė „Bėgantiesiems skustuvo ašmenimis“ grupei. Visą veiksmą pradedame stebėti kartu su biologiškai konstruotu žmogumi vardu Kėjus, kuris yra užsidirba iš replikantų medžioklės. Policininkas atranda ilgai slėptą paslaptį, kuri gali potencialiai sunaikinti jau ir taip trapią jų visuomenės struktūrą – nėščio replikanto kūną kas turėtų būti fiziškai neįmanoma. Siekdamas išsiaiškinti kas už to slypi, K išsiruošia į kelionę ne tik surasti buvusį LAPD (Los Andželo Policijos Departamento) pareigūną Dekardą, dingusį jau 30 metų, bet taip pat atrasti ir patį save.
Kino pasakojimas trunka beveik 3 valandas. Norint pilnai perprasti filme užkoduotą žinutę ir pastebėti trumpas detales, filmą reikėtų peržiūrėti du ar netgi tris kartus, kas neypatingai žavi žiūrovus negalinčių ilgai išlaikyti dėmesį. Deja, sunku sekti filmą jei žiūrovas neturi nė menkiausių žinių apie ankstesnę istoriją, ir tai yra apmaudu, nes kai kuriais momentais veiksmas yra tikrai įdomus ir verčia susimąstyti, bet kartais reikalai tampa pernelyg sudėtingais. „Bėgantis skustuvo ašmenims 2049“ atrodo tarsi natūralus originalaus filmo pratęsimas nei tingus perpasakojimas, kas yra bonusas palyginus su kai kuriais populiariais 80-ųjų filmų perdarymais.
Vizualiai „Bėgantis skustuvo ašmenimis 2049“ tiesiog pribloškia – tai vienas geriausių filmo aspektų. Tamsi, purvina aplinka suteikia filmui taip trokštamą neo-noir atmosferą. Los Andželo gatvėse vaizduojamos scenos perteikia miesto nykimą, o naudojamos neoninės hologramos yra tarsi kontrastas prieš šią nutriušusią aplinką. Kinematografiškai scenos buvo puikiai nufilmuotos, suteikdamos žiūrovams stiprius pojūčius. Estetiškai kalbant, filmas nusipelno visų galimų taškų.
Pažvelgus į veikėjus, deja, nerizikavo išlipti iš stereotipinių baltodžio protagonisto rėmų. Istorija sukasi apie policininką Kėjų, vaidinamą Rajano Goslingo, todėl natūralu, kad mes matome jo patiriamus sunkumus, ir jo asmenybės sudėtingumą nepaisant jo stoiško elgesio, bet praktiškai tai yra vienintelis emocinis naratyvas šiame filme – tai yra blanku. Goslingo veikėjas neįkvėpiantis ir dėlto greitai išnyksta iš atminties.
Kėjaus holografinė mergina Džoi (Ana de Armas) man paliko didžiausią įspūdį. Ji pasirodo kaip viena iš labiau išvystytų merginų veikėjų filme. Armas savo veikėjo suteikė emocijos ir pažeidžiamumo, sukeldama klausimą kaip meilė tarp dviejų mašinų meilė gali būtų tokia žmogiška? Bet vėlgi, mums lygiai taip pat buvo likęs klausimas ar visa tai nebuvo tiesiog farsas. Kas gali užtikrinti, kad jos meilės prisipažinimai nėra tiesiog jos kaip roboto atliekamas darbas kalbant tai, ką šeimininkas nori girdėti?
Na, o visi kiti veikėjai nepalieka jokio ypatingo įspūdžio. Daugelis moterų filme tebuvo parodoms kaip tipiniai archetipai, tuščios ir neišvystytos veikėjos, funkcionuojančios siužete tik tam, kad padėtų protagonistui. Blogiukai buvo nuobodūs ir nesukeliantys jaudulio. Neirno Valaso (Džaredas Leto) monologas buvo kiek per ilgas ir iškirptas iš filmo, kad sumažinti žiūrėjimą laiką ir pagreitinti siužeto eigą.
Filmas klausia – ką būtent reiškia būti žmogumi? Žiūrėdami „Bėgantis skustuvo ašmenimis 2049“ mes priversti šį klausimą užduoti sau, ir pabandyti patiems į jį atsakyti.
Taip pat skaitykite: TOP 10 naujausių neo-noir žanro kino filmų
