Kol gebantys būti itin įkyrūs vyrai su tulpėmis persekioja paskutines „nepaženklintas“ moteris, kol paieškų startupai svarsto į ką koncentruotis: deklaraciją ar merginą (1.000.000 eur prieš 10.000 eur) ir kol Kauno savivaldybės piaro skyrius toliau puikiai žaidžia žaidimą „uodega vizgina šunį“, mes nuveikime ką nors naudingo. Pavyzdžiui, išdėliokime keletą minčių apie burgerinę Pelėdinė.
Pelėdinė mane šaukė tankiai, nelyg vėjas, pučiantis iš visų pusių kartu: čia ir nuogirdos, kad gimė geriausia Kauno mėsaininė, čia ir lyg tarp kitko mestelėti siūlymai apsilankyti draugų draugų užeigoje, o dar pagiriamasis žodis nusisekusiomis išdaigoms su moliūgu…
Žodžiu, tik laiko klausimas buvo, kada mūsų koordinačių ašys susikurs. O susikirtimas įvyko kovo antros vakarą. Įdomu, kas ant ko, pasak Palmiros, lipo tą dieną? Ar Merkurijus buvo nusiteikęs? Ar Venerai neskaudėjo galvos? O kaip su Saturnu bei paknopstom jo link atšuoliuojančiu Jupiteriu…
Visada įdomi būna pardavėjų nuomonė. Tarkim, ką parduodamas butą, sako suktas NT agentas. Ką, parduodamas gelžbetonio plokštę, ištaria jau daug jų pardavęs prityręs statybos inžinierius, kaip naują Zaros kolekciją paaugliams pristato trapi brunetė iš Marijampolės, maršrutu Petrašiūnai-Stotis važiuojanti dar tik antrą dieną…
Užsisakius mėsainį su plėšyta kiaulyte, padavėja įnirtingai teiraujasi, ar man žinomas salsvas, plėšytos kiaulienos skonis. Patikinus, kad taip, ši šiaip ne taip su mano pasirinkimu sutinka. Beje, neteisūs tie, kurie paklusniai klauso užtikrintų kavinių aptarnautojų komentarų. Visų pirma jie, kaip šiuo atveju, gali būti tiesiog ne per didelio išmanymo ar individualaus skonio reikalas. Visų antra, nebūtinai bus rekomenduojamas geriausias patiekalas, norint išstumti šlamštą (aišku, čia Jūs esate traktuojantis kaip eilinis prastas lankytojas). Na o trečia, patys turite galvą ir šiokią tokią nuovoką, ko norite ir ką labiausiai mėgstate, tad, jei rekomendacijos ateina ne iš pačios šefės, palikite jas ramybėje.
© Mariaus Plečkaičio nuotr. / KaunoZinios.lt
Kaip jau rašiau pradžioje, buvau gavęs neblogų rekomendacijų, liečiančių vegetarišką mėsainį su moliūgo žaismu, visgi pastarąją daržovę jau esu nemenkai išnagrinėjęs, tad ir kažkokio netikėtai mielo incesto ištikimo šį kartą atsisakiau.
Kol laukiame mėsainių, yra progos apsidairyti. Šiaip vieta tą niūrų ką tik išsiritusio pavasario vakarą neatrodė koks nors Octoberfestas ar FIDI vakaro bakchanalija. Tiesa, pojaukį urban feeling suteikia dideli vitrininiai langai palei pat Šv. Gertrūdos gatvę. Gali sau kramsnoti, čepsėti ir norimą automobilio markę rinktis. Tuo tarpu Pelėdinės vidus man pasirodė trapus ir pulsuojantis, pažeidžiamas nuo menkiausio nelaukto bangos virptelėjimo. Bet gal tai tik mano, jautraus ir bijančio nusivilti valgytojo, paranoja. Jei ne, tada pataupyta ant solidesnio kliento pojūčio.
© Mariaus Plečkaičio nuotr. / KaunoZinios.lt
Labai patiko mėsainio padažas. Jame lyg bruknės, lyg dar kažkas. Žodžiu, baisiai pagerino bendrą mėsainio situaciją. Bulvytės – šiaip sau, kaip ir buvo galima tikėtis. Apskritai bulves geriau kepkite namie. O jei nemokate, ateikite pas mane. Iškepsiu už penkis eurus (viena porcija). O ką, ir man reikia gyventi. Mėsos skonis geras, be reikalo padavėja stengėsi nugąsdinti. Jaukiai ant viršaus permautas agurkėlis skaičiuoja savo paskutines neišskaidytų atomų sekundes… Tuo tarpu bandelė galėtų būti savitesnė. Jai per daug galioja band šaknis, geriau jau vyrautų vaikiškoji niam. Na bet su bandelėmis retai kas kalnus verčia. Visas išvardytas grandis sudėjus į vienus rožinius, pūkuotus ir valgomus naručnikus, gausime kažką įstrigusį tarp Bocmano ir Kuhne. Geresnis kainos ir kokybės santykis nei pirmajame, tačiau yra ką nuveikti norint būti subalansuotam kaip antrasis.
Beje, nelabai suprantu, kodėl Pelėdinė bando save pozicionuoti (o gal be reikalo tiesiogiai sieti save su pavadinimu), kaip ilgai veikiančią įstaigą. Penktadienį-šeštadienį – iki pirmos nakties, kitomis dienomis – vos iki dešimtos. O juk būna, kad maisto šachta dega ir šiokiadienio naktį, netikėtai prasinešus pro lariokus, ir kur tada bėgti? Gal į netolimą X kebabinę – kačiukų?
Kalbant apie kainą ir kalbant metaforiškai, Pelėdinė tikrai ne viešasis tualetas, bet ir ne auksinis Kauno šikinykas. Klausimas turbūt, kiek ir ko daryti nori.
Gyveno vieną dieną burgerinė ir gera burgerinė. Burgerinė gerąją burgerinę vis nesėkmingai bandė prisivyti (kaip Vedžitas Sangoką). Galiausiai ėmė ir numirė ta paprastoji burgerinė.
Kuria iš jų planuoja būti Pelėdinė?
Galutinis įvertinimas:
