Vien prie Bachmuto Rusija sutelkė mažiausiai 100 tūkst. žmonių armiją, kuri vien čia išeikvoja tiek artilerijos ugnies, kiek, pavydžiui, per karą Čečėnijoje. Be to, Rusija prieš Ukrainos pajėgas tebeturi artilerijos, amunicijos, dronų ir gyvosios jėgos persvarą.
Taip tinklalaidei „ELTA zoomas“ sakė prie Bachmuto ir Soledaro veikiančios Ukrainos karinių pajėgų jungtinės grupės „Soledaras“ štabo atstovas, buvęs Ukrainos Generalinio štabo atstovas, pulkininkas Vladislavas Vološinas.
Jis taip pat pabrėžė, jog Rusija ir toliau nesiskaito su jokiais nuostoliais ir, greičiausiai, planuoja naują puolimą iš Bachmuto Ukrainos kontroliuojamų Donecko srities miestų kryptimi.
Tačiau Ukrainos pajėgos šiuo metu aplink Bachmutą vykdo savo kontrpuolimą, siekdamos užimti gyvenvietes ir svarbias aukštumas aplink miestą. Ukrainos kontrpuolimas čia, kaip ir kituose fronto ruožuose, vyksta lėtai ir palaipsniui, Rusijai nuožmiai priešinantis ir metant vis naujus rezervus.
Be to, Rusija pradėjo savo puolimą šiauriau esančiame fronto ruože Charkivo ir Luhansko sričių sandūroje.
Tačiau V. Vološinas tvirtino, kad Ukrainos pajėgos jau dabar savo artilerijos ugnimi kontroliuoja dalį Bachmuto miesto, o užėmusi visas aukštumas aplink jį, padės pagrindą ir paties miesto išlaisvinimui.
Šiomis dienomis vis daugėja tiek ukrainiečių, tiek rusų pranešimų socialiniuose tinkluose, kad Ukrainos pajėgos jau užėmė kai kurias strategines gyvenvientes aplink Bachmutą, pavyzdžiui, Klyščijivką, o Rusijos frontas aplink miestą apskritai tuojau bus pralaužtas ir Rusijos pajėgos mieste bus visiškai užblokuotos.
„Dabar tebesitęsia priešo pozicijų šturmas. Tad sakyti, kad kažką paėmėme ar kažkur įėjome – per anksti. Tačiau faktas yra tai, kad dalis Bachmuto miesto jau yra kontroliuojama mūsų artilerijos ugnimi“, – sakė su ELTA iš Bachmuto pašonės kalbėjęs Ukrainos pulkininkas.
……………………..
– Kokia dabar padėtis ir karinė dinamika aplink Bachmutą ir pačiame Bachmute? Kaip Ukrainos gynybos pajėgoms sekasi vykdyti kontrpuolimą pačiomis svarbiausiomis kryptimis, supant miestą – Klyščijivkos, Kurdiumivkos ir kitų?
– Šiuo metu, kai kalbamės, yra paskelbtas oro pavojus, raketų atakos grėsmė. Ir tai – pastovus dalykas ten, kur mes esame. Priešas stengiasi smūgiuoti ne tik karinėms pajėgoms, bet ir gyvenamosioms vietovėms, kurios yra aplinkui. Vien šiandien buvo kelios tokios atakos. Šaudė ir raketomis ir sunkiąja artilerija.
Kalbant apie pačius karinius veiksmus, pirmiausia reikia pabrėžti, kad jie vyksta pagal planą, darbas vyksta taip, kaip ir suplanuoti kontrpuolimo veiksmai. Tų veiksmų tikslas – išmušti priešą iš Bachmuto ir iš pozicijų dominuojančiose aukštumose aplink jį. Tuo pačiu, tai pasiekus, pasirengti apskritai išmušti priešą iš šios krypties.
– Tad kokia dabar padėtis tose dominuojančiose aukštumose? Ar Ukrainos pajėgos ten tebesistumia į priekį?
– Taip, tebesistumia. Kai kam gali atrodyti, kad mūsų pajėgos stumiasi lėtai – pusė kilometro ar kilometras per dieną. Tačiau tai – vis viena pažanga. Mūsų pajėgos veikia taip – įsiveržia į pozicijas, ten įsitvirtina ir jau tada jų niekam nebeatiduoda. Greito puolimo tiesiog negali būti, nes priešas parengė daugiaešeloninę gynybos sistemą. Čia – labai smarkiai užminuoti laukai, labai dideli įtvirtinimai, tranšėjos. Taigi, greitais, žaibo štrumais čia nieko nepedarysi.
Tačiau mes judame į priekį, nors ir lėtai, tačiau užtikrintai. Kalbant apie dominuojančias aukštumas, galima pasakyti, kad mes jas visas greitai kontroliuosime. Kai kurias jau kontroliuojame. O kai kontroliuosime visas, tuomet paties Bachmuto puolimas bus kur kas intensyvesnis ir smarkesnis.
– O kokia padėtis pačiame mieste? Buvo pasirodę įvairių pranešimų, kad Ukrainos pajėgos įėjo į miestą? Ar truputį per anksti taip teigti?
– Na, oficialiai mes dar tvirtinsime arba neigsime šią informaciją. Pasakysiu taip. Apie tai, kad jos pajėgos įėjo į kokį nors miestą ar jį užėmė, Ukraina praneša tik tuomet, kai jos ten įsitvirtina. Kai ten jau sureguliuota logistika, kuri aprūpina ir palaiko priešakines pajėgas. Tik tada mes ir patvirtiname, kad kuris nors kaimas ar miestas jau kontroliuojamas.
O dabar tebesitęsia priešo pozicijų šturmas. Tad sakyti, kad kažką paėmėme ar kažkur įėjome – per anksti.
Tačiau faktas yra tai, kad dalis Bachmuto miesto jau yra kontroliuojama mūsų artilerijos ugnimi.
– Kokios pagrindinės problemos ir iššūkiai, su kuriomis susiduria Ukrainos gynybos pajėgos? Ar tai artilerijos, amunicijos trūkumas, minų laukai ir išminavimo įrangos trūkumas?
– Žinote, šis Rusijos-Ukrainos karas yra naujos kartos karas, kuris reikalauja didelio kiekio amunicijos ir ginkluotės. Taip pat ir išminavimo įrangos.
Ar galite įsivaizduoti, kad rusai vien Bachmuto kryptimi išnaudoja tiek ugnies potencialo, kiek išnaudodavo vien per pusę vienos Čečėnijos kampanijos? Tiek iš jų pusės lekia artilerijos sviedinių ir kitokios įrangos. Taigi, mes turime į tai adekvačiai atsakyti.
Tad, suprantama, jog mes norime iš sąjungininkų gauti daugiau artilerijos, amunicijos. Vien tam, kad galėtume su rusais kariauti, kaip lygūs su lygiais, tame pačiame lygyje. Bet pirmiausia, žinoma, mums reikia to, su kuo mes galėtume juos įveikti.
Tai – tokios ugnies sistemos, kurios leistų mums juos naikinti didesniu atstumu, nei dabar.
– Kokia rusų gyvosios jėgos padėtis? Kiek suprantu, jie vis dar išlaiko artilerijos, sunkiosios artilerijos, dronų persvarą. O kaip su gyvąja jėga? Ir čia yra jų persvara?
– Žiūrėkit, Rusija vien į šį visai nedidelį fronto ruožą, Bachmuto-Lymano kryptį, sutelkė 100-120 tūkst. karių. Tokia armija – išties didelė. Ar ji didesnė, nei mūsų? Na, aš nekalbėsiu, kokio dydžio čia yra Ukrainos pajėgos.
Tačiau mes tikrai sugebėsime sulaikyti tokią jų masę, tai – šimtas procentų. Bet taip pat mes juos čia bandysime ir nugalėti.
– O ar rusai vis dar planuoja kokią nors naują savo puolimo bangą? Na, Kramatorsko, Konstantynivkos, Časiv Jaro kryptimis? Kokie jų planai, jūsų matymu?
– Dabar Rusijos okupacinės pajėgos smogia smūgius keliomis kryptimis. Viena iš jų aišku, tai mūsiškė, Bachmuto krytis, taip pat kaimyninės Avdijivkos, Lymano kryptys. Dabar atakuojamas ir šiauriau esantis Kupianskas. Visomis šiomis kryptimis rusai vykdo aktyvius karinius veiksmus.
Na, negalima pasakyti, kad tai – jau jų puolimas. Tačiau jie ruošiasi šiomis kryptimis pradėti puolimą, jį rengia.
Taigi, tikrai negalima atmesti, kad jie pradės naują puolimą iš Bachmuto. Mes pasirengę juos pasitikti kiekvienoje iš šių krypčių.
– Kokia padėtis yra prie Kupiansko ir ar ji kaip nors veikia padėtį prie Bachmuto? Turiu omenyj tai, kas dabar vyksta Kupiansko kryptimi, Charkivo ir Luhansko sričių sandūroje, kur Rusija lyg ir pradėjo savo puolimą. Ar ten atskira situacija?
– Kiekvienoje iš šių kryčių veikia Ukrainos gynybos pajėgos ir jos veikia, pagal konkrečius scenarijus ir planus, kuriuos parengė mūsų ginkluotųjų ir sausumos pajėgų vadovybė.
Padėtis viename ruože negali kažkaip labai stipriai veikti padėties kita kryptimi. Bet visos Ukrainos gynybos pajėgos veikia pagal vieną, bendrą planą. Pagal jį mes naikiname rusų okupantus ir pergalė vis dėlto bus mūsų.
– Kokios Rusijos pajėgos sutelktos Bachmute ir aplink jį? Kokios tai kariuomenės rūšys ir jų daliniai?
– Pirmiausia tai – mechanizuoti daliniai. Ir tai yra stiprūs, pajėgūs mechanizuoti daliniai, kurie aprūpinti viskuo, ko jiems reikia – ginkluote, technika, artilerija.
Čia veikia jų oro desanto pajėgos. Taip pat čia sutelktos mobilizuotųjų iš taip vadinamų „liaudies respublikų“, okupuotų teritorijų pajėgos. Jų taip pat daug.
Taip pat čia aktyviai naudojami taip vadinamų „Štorm“ ir „Štorm-Z“ šturmo padaliniai. Tai – tiek patys buvę kaliniai, kurie anksčiau pasirašė kontraktus su Jevgenijaus Prigožino „Wagner“, o dabar pasirašo juos su Rusijos gynybos ministerija. Ir tokių kalinių, tokios patrankų mėsos čia taip pat apstu.
Jie metami prie Berchivkos, Klyščijivkos. Rusija tokių karių negaili. Jie kartais kontratakuoja, gina savo pozicijas.
Apskritai, pakartosiu – prie Bachmuto Rusija sutelkę ne mažiau, nei 100 tūkst. žmonių.
– Kaip suprantu, rusai ir toliau taip pat nesiskaito su nuostoliais – lygiai, kaip nesiskaitė „Wagner“ tuo metu, kai vyko mūšis dėl Bachmuto?
– Jūs visiškai teisus. Rusijos taktika ir dabar – tokia pati. Jie nesiskaito su nuostoliais. Jie mano, kad tokia taktika jiems duoda konkretų rezultatą. Ir ji išties duoda tam tikrą rezultatą. Taigi, jie ir toliau stengiasi mus užmėtyti kūnais ir per savo karių lavonus eiti į priekį.
– Vėl norėčiau sugrąžinti prie jėgų santykio temos. Rusijos artilerijos, dronų, amunicijos persvara nemažėja, išlieka?
– Deja, taip. Rusija turi artilerijos, dronų, gyvosios jėgos persvarą. Ji tik neturi motyvacijos persvaros. Mes giname savo žemę ir siekiame išmušti priešą iš savo Tėvynės. Bet mes kovojame prieš stipresnes priešo pajėgas.
Rusija apskritai yra daug didesnė valstybė, nei Ukraina ir, deja, ji turi daug daugiau resursų. Ir kol kas mes tais ištekliais jai neprilygstame, juolab, neįgijome persvaros prieš ją.
Tačiau mes tapome pranašesni įvairių technologijų srityje, savo sąjungininkų dėka keliame savo kariškių kvalifikaciją.
Rusija kariauja XX-ojo amžiaus technologijomis. Visas pasaulis ir mūsų NATO sąjungininkai kariauja jau XI-ojo amžiaus technologijomis, kuriomis pagrįstą dalį ginkluotės duoda ir mums.
Taigi, mes pirmiausia pasikliaujame būtent mūsų karių išmanumu, najausiomis technologijomis, siekdami įveikti Rusijos armiją.
Vienas žymus amerikiečių kariškis pasakė, kad didelė sovietinė armija visada įveiks mažą sovietinę armiją. Rusija turi didelę sovietinę armiją, o Ukraina turėjo tokią mažą armiją. Tad tam, kad įveiktume tą didelę sovietinę ariją, mums ir reikia tapti šiuolaikiška, europietiška armija.
Mes esame šiame kelyje ir mūsų sąjunginkų dėka įveiksime Rusiją.
– Pora labiau psichologinio pobūdžio klausimų. Kaip Ukrainos pajėgų psichologinę būklę ir motyvaciją veikia tai, ką Rusija šiomis dienomis daro, pavyzdžiui, Odesoje? Kaip jūsų aplinkiniai kariai reaguoja į tokius dalykus, ar kažkokios specialios, naujos reakcijos nėra?
– Ši plataus masto invazija tęsiasi jau beveik pusantrų metų. Visą šį laiką Rusija naikina mūsų taikius miestus ir kaimus. Žinoma, kariai pergyvena dėl to, kas vyksta jų užnugaryje, kaip ten laikosi jų artimieji.
Tačiau visi puikiai supranta, kad pergalę reikia pasiekti čia, nes būtent jie yra tas skydas, kuris dengia Ukrainą ir jų artimuosius.
Žinoma, Rusija galvoja, kad tokie įvykiai, kaip Odesoje, Kyjive, kitur, kažkaip naudingai jai paveiks Ukrainos karius. Tačiau visi puikiai supranta, kad reikia nugalėti priešą ir visų motyvacija bei moralinė būklė – labai aukšta.
– Jau minėjote tą faktą, kad Rusija – žymiai didesnė valstybė ir turi žymiai daugiau resursų. Taip pat akivaizdu, kad dabar vykstantis karas iš jos pusės – tai sekinimo karas. Rusijos tikslas – jei ne okupuoti, tai sugriauti, sunaikinti Ukrainą. Jos infrastruktūrą, ekonomiką.
Kaip jūs apskritai vertinate, kad karas perėjo į šią fazę?
– Taip, Rusija nori užtęsti šį karą kažkurį laiką ir juo sekinti, naikinti Ukrainą.
Rusijos ir Ukrainos karas apskritai vyksta jau beveik devynerius su puse metų, o dabar – pati aktyviausia ir kruviniausia jo fazė.
Rusija, turėdama tokią resursų ir karinę persvarą, manė, kaip pamename, paimti Kyijivą „per tris dienas“. Nepavyko. Mes laikomės ir norime laimėti.
Laimėti norime kuo greičiau, nes Ukrainai sunku kariauti šį karą. Jeigu ne mūsų sąjungininkai ir partneriai, tarp jų – ir Lietuva – mums būtų dar sunkiau.
Bet, kaip sakiau, dabar mums reikia kuo greičiau užbaigti šį karą. Užbaigti pergale, sutriuškinant Rusijos armiją, išlaisvinant visą savo teritoriją iki paskutinio centimetro, įskaitant Donbasą, Krymą ir dabar užgrobtas teritorijas.
Pergalė turi būti labai užtikrinta. Nes jei to nepadarysime mes, mūsų vaikams teks ir vėl kariauti su Rusija.
– Grįžtant prie Bachmuto ir Soledaro – jūsų prognozė, kada mums laukti rusų fronto subyrėjimo ten?
– Mes norėtume padaryti tai kuo greičiau. Bet prognozuoti karą – labai nedėkingas ir nepatikimas reikalas. Tačiau noriu jus patikinti, kad mes veikiame pagal savo planą. Ir jis pavyks, kaip ir suplanavo mūsų vadovybė.
Žinote, kai mes įeisime į Bachmutą, aš vėl su jumis pakalbėsiu tiesioginiame eteryje. Mes su jumis kartu buvome ir pozicijose, tad aš manau, kad jus dar palydėsiu ir į Bachmutą.
Vytautas Bruveris (ELTA)
