Kalbėdamas apie ant ketvirtosios pramonės revoliucijos slenksčio esančią visuomenę, finansų analitikas, SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda sako, jog ateityje labiausiai atsipirks investicijos į savo kūrybiškumą ir noras žinias taikyti lanksčiai. „Šiandien gali daug pasiekti turėdamas puikią idėją, bet nebūtinai turėdamas daug pinigų. Kai kurios idėjos yra įgyvendinamos be didesnių kapitalo išteklių, tačiau būtina sąlyga jų įgyvendinimui – spartumas, lankstumas ir kūrybiškumas“, – teigia G. Nausėda.
Sveikindamas Kauno technologijos universitetą (KTU) baigusius absolventus G. Nausėda linkėjo universitete įgytas žinias būsimoje karjeroje panaudoti kūrybiškai. „Daugiau laimės tie, kurie suvoks, kad šiandien turimos žinios galbūt vertos 100 proc., rytoj – 50 proc., o poryt jos galbūt bus nieko vertos, jei nebus atnaujinamos, šlifuojamos ir keičiamos kitomis žiniomis“, – sakė SEB banko prezidento patarėjas.
Po „Brexit“ pasaulis nesugrius
Žymaus Lietuvos ekonomisto teigimu, pasaulis šiuo metu išgyvena labai įtemptą, bet tuo pat metu ir įdomų laikotarpį. Ekonomikos tendencijos ir technologiniai pokyčiai vyksta trapiame geopolitiniame kontekste, kuomet konfliktai viename ar kitame karštame pasaulio taške gali viską apversti aukštyn kojomis.
„Greičiausiai mums teks susitaikyti su tuo, kad artimiausi metai bus paženklinti neapibrėžtumų ir kartais net nebus įmanoma numatyti tam tikrų procesų, kurie rutuliojasi visuomenėje“, – pastebi G. Nausėda, pozityviai vertinantis tiek politikų, tiek visuomenės gebėjimą į vykstančius procesus reaguoti lanksčiai.
„Pavyzdžiu galėtų būti „Brexit“, kuris vienu momentu atrodė kaip reiškinys, galintis viską sužlugdyti tiek pačioje Europos Sąjungoje, tiek santykiuose su Didžiąja Britanija, bet šiandien matome, kad abi pusės ieško sprendimų ir tuos sprendimus randa. Pasaulis dėl to nesugriuvo. Žmonės yra tokios racionalios ir talentingos būtybės, jog gali rasti išeitį net ir iš labai sudėtingų situacijų“, – neabejoja ekonomistas.
Siūlo neskubėti pervertinti kriptovaliutų reikšmės
Kalbant apie pasaulį keičiančias tendencijas, dėmesio centre dažnai atsiduria kriptovaliutų klausimas. Ar jos išties pakeis tradicines valiutas? G. Nausėdos teigimu, tam, kad bitkoinas ir kitos kriptovaliutos sudarytų ritmą konkurenciją tradicinėms valiutoms, jos turi palaipsniui skverbtis ir į ūkinę apyvartą bei būti pripažįstamos kaip atsiskaitymo valiutos.
„Negalėčiau teigti, kad kriptovaliutos jau atlieka rimtą vaidmenį būtent šioje srityje – kol kas, manau, tai daugiau spekuliacinio pobūdžio valiutos su visomis teigiamomis ir neigiamomis pasekmėmis.“
Ekonomisto teigimu, kol kas nereikėtų pervertinti bitkoino reikšmės, tačiau neskirti tam dėmesio taip pat nederėtų. „Tai yra valiuta, į kurią privalo atkreipti dėmesį didieji centriniai bankai ir tam tikra prasme modeliuoti procesus su bitkoinu ir be jo“, – sako G. Nausėda, prisipažinęs, jog pats nėra įsitraukęs į prekybą kriptovaliutomis.
Ką signalizuoja D.Trumpo pasirodymas Davose?
Pasak ekonomisto, šiuo metu, kuomet pasaulis smarkiai keičiasi ir kylančius iššūkius geriausia svarstyti globaliu lygiu, Davoso pasaulio ekonomikos forumas yra puiki galimybė tą padaryti, o šių metų JAV prezidento Donaldo Trumpo apsilankymas Forume suteikė jam ypatingos reikšmės.
Forume nuo 2000-ųjų, kai paskutinį kartą tai padarė Billas Clintonas, nebuvo lankęsis nė vienas JAV prezidentas.
„Manau, jog JAV prezidentas nori papasakoti pasauliui, ko imasi JAV, kad taptų stipresne, aiškius principus turinčia valstybe. Tuo pačiu jis nori nuraminti pasaulį, jog noras sukurti stiprią, klestinčią Ameriką nėra iššūkis likusiam pasauliui, o priešingai – visas pasaulis iš to gali tik laimėti“.
Valstybės vaidmuo bus itin svarbus
Finansų analitiko teigimu, pasaulinė finansų sistema vaidina itin svarbų vaidmenį šiandieniniame pasaulyje, būdama savotišku tarpininku tarp technologijų ir vartotojo.
„Manau šį vaidmenį ji vaidins vis aktyviau, tačiau drauge teks atsakyti į daugybę klausimų ir susidurti su iššūkiais, kaip suvaldyti šiuos procesus nepatiriant kibernetinių atakų“, – pastebi G. Nausėda.
Pasak jo, itin svarbu, kaip pačios nacionalinės valstybės elgsis šioje situacijoje, kaip sugebės susidoroti su technologiniais pokyčiais, nes viena tų pokyčių pasekmių jau kelia nerimą.
„Technologiniai pokyčiai patys savaime nešvelnina socialinių skirtumų, maža to, kartais jie ir paspartina socialinės atskirties didėjimą, todėl reikalinga aktyvi valstybės politika, kad šis procesas neimtų kelti pavojaus visuomenės stabilumui“, – įsitikinęs G. Nausėda.
