Dabar rašytoju gali būti kiekvienas. Žurnalistu tapti dar lengviau. Paskaičiuokime, kiek atsirado įvairiausių blogų ir pajusime, kad straipsnių rašeivų priviso kaip piktžolių. Būtent šios piktžolės užgožia profesionaliuosius žurnalistus, kurie išmano savo darbą ir į jį žiūri rimtai bei su pagarba.
Prieš kelerius metus norėjau studijuoti žurnalistiką, tačiau buvau susidariusi nuomonę, kad geras žurnalistas turi būti kandus, knaisiotis po kitų gyvenimus ir juos išviešinti. Ir tai mane atstūmė. Tačiau tikroji žurnalistika neišrengia žmonių. Priešingai – ji leidžia žmogui pasirinkti. Sudėlioja faktus, bet neperša nuomonės. Paima už rankos ir nuveda prie dviejų arba daugiau nuomonės kelių ir čia tave palieka. Tam, kad pats viską nuspręstum.
Žmogus (kiek yra žinoma) yra aukščiausioji gyvybės forma, tačiau stipriai valdoma instinktų. Šiais instinktais pasinaudoja žemesnioji žiniasklaida ir tampo mus kaip marionetes. Jei antraštė rėks: „SKANDALAS!“ ir prirašys kažką pikantiško – garantuoju – tokį straipsnį perskaitys žymiai didesnė dalis skaitytojų, nei kad perskaitytų gerą straipsnį, tačiau be tokios šaukiančios antraštės. Apie knygą sprendžiame iš viršelio.
Ir galiausiai – kada babytės Ivanauskienės intelekto koeficientas pajudės iš vietos?
Neringa
