Nieko išskyrus tiesą: Romas Sadauskas

Paskelbė: Data: 2016-09-05 09:48

Spausdinti | Komentarai

Romas Sadauskas / Asmeninio archyvo nuotr.

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio Lazdijų-Druskininkų rinkimų apygardoje Nr. 71 kandidatas Romas Sadauskas

Koks buvo sudėtingiausias Jūsų gyvenimo sprendimas? Kodėl?

– Ko gero, būtent apsisprendimas žurnalisto profesiją keisti į politiko man buvo sudėtingiausias. Pirmiausiai todėl, kad jos nėra suderinamos tarpusavyje. Jeigu vairuočiau autobusą ar valdyčiau kebabų kioskelį pakelėje, tai rinkimuose galima dėl smagumo sudalyvauti, visiškai neatsitraukiant nuo savo darbo. Visuomenės informavimo etikos kodeksas kategoriškai draudžia bandyti suderinti žurnalisto ir politiko profesijas. Be to, apsisprendžiau dalyvauti rinkimuose su Liberalų sąjūdžiu gegužės 12-osios pavakarę, kai šios partijos likimas daug kam kėlė rimtų abejonių.

Nuveiktas darbas, kuriuo labiausiai didžiuojatės?

– Manau, kad per laikotarpį nuo 2012 iki 2016 m. sugebėjau pakeisti daugumos Lietuvos gyventojų nuomonę apie tai, kas yra įvykę Druskininkuose. Iki to meto visa Lietuva buvo įtikėjusi, kad Druskininkų savivaldybės mero Ričardo Malinausko veikla – tai fantastiška sėkmės istorija, kuria galima tik gėrėtis ir sekti. Dabar jau dauguma mokančių skaityti ar bent įsijungti televizorių žmonių visoje šalyje žino sukrečiančius naudojimosi valdžios galiomis faktus, neteisėtų tvorų ir Vijūnėlės dvaro skandalus – gal net geriau už pačius druskininkiečius. Esu daugumos tų skandalų autorius arba bendraautorius, todėl tą dieną, kai Druskininkus užvaldžiusi grupuotė bus išvesta su antrankiais ar be jų, žinosiu, kad tai mano ir dar kelių (keleto) Druskininkų disidentų nuopelnas.

Poelgis dėl kurio buvo/yra gėda?

– Teismo baudžiamuoju įsakymu 2007 m. buvau nuteistas už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą. Bet viskas prasidėjo 2005 m., kai parašiau straipsnį „Malinauskų šeimos sklypelį valstybė perka už 253 tūkst.”. Seimo antikorupcijos komisija šio straipsnio pagrindu pradėjo tyrimą ir įpareigojo valstybės įmonę Registrų centrą atsisakyti korupcinio sandėrio su Malinauskais, ir savo skyrių statyti valstybinėje žemėje. Tokiu būdu sutaupiau valstybės biudžetui per ketvirtį milijono litų, o tuo metu tai buvo nemaži pinigai. Tačiau sulaukiau tikros anoniminių skundų ir patikrinimų lavinos iš visų įmanomų tarnybų. Matyt esu prastas buhalteris, todėl mano pajamų deklaracijose buvo aptikta klaidų. Savo kaltę iškart pripažinau, žalą valstybei nedelsdamas atlyginau, bet teistumas liko. Niekada jo neslėpiau, bet atvirkščiai, pateikiu kaip pavyzdį, kad kiekvienas, kas nori rimtai priešintis oligarchinei sistemai, pats privalo išsiskaidrinti iki galo. Užtat dabar esu ramus, kad visi skeletai iš spintų jau seniai iškrapštyti ir kažkuo daugiau manęs apkaltinti nepavyks.

Paskutinė Jūsų perskaityta knyga?

– Dzūkijos partizano Juozo Jakavonio – Tigro atsiminimai „Šalia mirties”. Gavau šią knygą dovanų iš jo dukros Angelės Jakavonytės-Rukštelienės, kuri taip pat kandidatuoja Liberalų sąjūdžio sąraše ir jau baigiu perskaityti – liko vos keli puslapiai, kuriuos šį vakarą įveiksiu.

Ką manote apie visuotinę e-balsavimo galimybę mūsų šalyje, kodėl tai yra gerai/blogai?

– Esu užsispyręs e-balsavimo šalininkas, net ir suvokdamas, kad nė vienoje pasaulio šalyje tai neveikia tobulai. Nesuprantu kodėl XXI amžiuje, kai internete galime deklaruoti turtą ir pajamas, apsipirkti ir apsidrausti, rinkimų dieną tampame XIX a. žmonėmis ir degindami iškastinį kurą vežame savo storas subines į rinkimų apylinkes, kur piešiame kryžiukus popieriuje.

Ar turėtų būti baudžiami asmenys, parsisiuntę iš interneto autorinių teisių saugomą turinį (muziką, filmus ir t.t.), turint omenyje, kad Lietuvoje renkamas „tuščios laikmenos“ mokestis?

– Manau, kad baudžiami turėtų būti tie, kas uždirba iš piratavimo, tai yra platina ir pardavinėja vogtą muziką arba filmus. Valstybė turėtų apsispręsti – arba panaikinti „tuščios laikmenos” mokestį, arba dekriminalizuoti piratavimą savo reikmėms.

Ką manote apie SGD laivo-saugyklos „Independence“ ilgalaikę nuomos sutartį? Ar ji kelia Jums kokių nors klausimų, ir ar atrodo visiškai skaidri?

– Man ta sutartis nekelia jokių abejonių. Džiaugiuosi, kad Lietuva sugebėjo per stebėtinai trumpą laiką pasistatyti „Independence“ ir sukurti alternatyvą „Gazpromo” tiekiamoms dujoms.

Žvelgiant į pastarųjų metų įvykius po Euromaidano Ukrainoje, kaip Jums atrodo ukrainiečių įgyvendinamos reformos? Kas ir kodėl padaryta ne taip?

– Matau daug nusivylimo, kad Maidano revoliucijos nušluotas korumpuotas V.Janukovičiaus režimas paliko savo politinės kultūros tradicijas, kurios negali išnykti per keletą metų. Ukraina nebuvo pakankamai ryžtinga, nenutraukdama saitų su Rusija, ir atidėdama sutarčių su Europos Sąjunga įsigaliojimą. Kita vertus, stebiuosi, kad karo išvarginta šalis išvis sugeba vykdyti reformas, užtikrinti kažkokį minimalų gerovės lygį savo piliečiams.

Ką manote apie Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus pastangas sustabdyti Maskvos Kultūros ir Verslo Centro „Maskvos Namų“ statybas Vilniuje? Ar tai gera iniciatyva? Kodėl?

– Pasveikinau Remigijų Šimašių, perskaitęs jo įrašą Facebook’e” apie ketinimą sustabdyti Maskvos Kultūros ir Verslo Centro „Maskvos Namų“ statybas Vilniuje. Kuo mažiau čia bus Rusijos įtakos, taip pat ir kultūrinės, tuo mažiau būsime pažeidžiami. Esu griežtos santykių su Rusija pozicijos šalininkas – turime stengtis izoliuoti V.Putino režimą visose tarptautinėse organizacijose, vetuoti bet kokį bendradarbiavimą ES ir NATO. Svarbiausia Rusijos eksporto prekė yra ne dujos ar nafta, o korupcija, kuria ji užkrečia kaimynines šalis per rusiško kapitalo verslą. Būtina nauja užkardymo strategija, kuri suteiktų teisinį pagrindą apsunkinti bet kokią Rusijos ekonominę ir kultūrinę ekspansiją į Lietuvą. Vyksta hibridinis karas, ir mes esame jo taikinys, todėl dabar ne laikas leisti priešui įsitvirtinti Lietuvos sostinėje.

Kaip reikia išspręsti Vilniaus Kirtimų tabore esančio narkotikų platinimo lizdo problemą?

– Jeigu kas jums pasakys, kad išspręstų Kirtimų taboro problemas per savaitę ar mėnesį, tai žinokite, kad bendraujate su populistu. Užsiauginome tą problemą ne per vieną dešimtmetį, todėl ir greitų sprendimų negali būti. Policija turi atlikti savo darbą kokybiškai, kad narkotikų platintojai žinotų, jog nuolat yra stebimi. Bet svarbiausia, kad valstybė privalo užtikrinti tabore gimusiems vaikams tokias pat teises, kaip ir visiems Europos vaikams. Tai reiškia, kad iš nesugebančių pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems kokybiško gyvenimo motinų ir tėvų vaikai turėtų būti paimti, perduoti globėjams, o paskui ir įvaikinti.

Ar pritartumėte eutanazijos legalizavimui Lietuvoje, kokia Jūsų pozicija šiuo klausimu?

– Gydytojas prisiekia gelbėti gyvybes, bet ne žudyti. Tačiau neišgydomas ligonis, kenčiantis nepakeliamus skausmus, galėtų turėti galimybę pats užbaigti savo gyvenimą ir jam tai padaryti padėjęs asmenys neturėtų būti valstybės persekiojami.

Ar vertėtų Lietuvoje apmokestinti pajamų mokesčiu religinio kulto bendruomenes, turint omenyje, kad jų dvasiniai lyderiai gauna Sodros ir sveikatos apsaugos garantijas, tame tarpe – ir nereligingų/ateistinių pažiūrų žmonių sąskaita?

– Nevertėtų. Visos jų pajamos – bendruomenių narių aukos. Tie pinigai kartą jau buvo apmokestinti ir dar kartą plėšti mokesčius todėl, kad žmonės susimeta savo maldos namams išlaikyti, būtų kažkoks tyčinis jų žlugdymas. Panašiai iš aukų gyvenantys labdaros ir paramos fondai taip pat nemoka mokesčių nuo jų surenkamų pinigų. Religinės bendruomenės Lietuvoje ir pasaulyje užsiima labdaringa veikla, išlaiko pastatus, kurie yra svarbus architektūros paveldas. Lietuvoje bažnyčios tuštėja, o vyresnio amžiaus tikintieji, gaunantys varganas pensijas, negali paaukoti didesnių pinigų sumų, todėl daugelis mažesnių provincijos parapijų skursta. Manau, kad tokiomis aplinkybėmis būtų neteisinga apkrauti religines bendruomenes mokesčiais.

Ar pritartumėte kanapių legalizavimui Lietuvoje?

– Šiuo metu Lietuvoje yra kriminalizuotas ne tik kanapių auginimas bei vartojimas, bet draudžiama ir bet kokia diskusija apie jų žalą ir naudą žmogui. Tiksliau, propagandą apie žalą platinti galima, o bet kokių medicininių duomenų apie naudą viešas pagarsinimas jau yra persekiojamas. Todėl siūlyčiau pradėti normaliai diskutuoti šia tema. Neturiu medicininio išsilavinimo ir tiek kanapių rūkymo patirties, kad galėčiau tvirtai apsispręsti, ar tai turėtų būti legalizuota. Reikėtų be išankstinio nusistatymo nagrinėti kanapes legalizavusių JAV valstijų patirtį ir apsispręsti, kaip tai sutvarkyti Lietuvoje. Šiuo metu esu linkęs pritarti legalizavimui, bet galbūt legalizavimo priešininkai sugebėtų argumentuotai įrodyti, kad tai mūsų šaliai būtų pražūtinga.

Ar pritartumėte paauglių lytiniam švietimui mokyklose? Nuo kelintos klasės mokiniams galėtų būti pasakojama apie lytinių santykių pasekmes, lytinių susirgimų pavojus, kontracepciją?

– Manau, kad visuotinis privalomas lytinis švietimas turėtų būti pradedama jau vaikų darželyje ir tęsiamas pradinėje mokykloje.

Daugybė lietuvių moterų yra išnaudojamos, patiria seksualinį, psichologinį, fizinį smurtą šešėliniame seksualinių paslaugų versle, ar pritartumėte jų veiklos dekriminalizavimui, galimybei, patyrus prievartą, be baimės reikalauti pagalbos bei teisingumo?

– Žmogus negali būti paverčiamas preke, todėl prostitucijos legalizavimui nepritariu, bet pritariu, kad teisiškai persekiojami turėtų būti prekiautojai žmonėmis, o ne jų aukos. Todėl adminsitracinę atsakomybę, kuri dabar numatyta už vertimąsi prostitucija, reikėtų pakeisti numatant baudas tik prostitučių klientams, o ne joms pačioms.

Kokia jūsų nuomonė apie homoseksualių asmenų santuokos įteisinimą bei įvaikinimo galimybę Lietuvoje?

– Išrinktas Seimo nariu balsuočiau už vienalyčių santuokų įteisinimą ir vienodas teises įsivaikinti visoms šeimoms. Ne partnerystės ar kažkokio tarpinio sprendimo, o būtent santuokos.

Ar pritariate įstatyminiam draudimui moterims ir vyrams dengti veidus viešosiose vietose?

– Pritariu. Moterų veido dangstymas, primetamas joms archaiškų patriarchalinių bendruomenių religiniais motyvais, yra lyčių nelygybės simbolis, kuriam neturėtų būti vietos Europoje.

Kokie realūs ES šalių vyriausybių sprendimai padėtų sumažinti teroro aktų skaičių Europoje?

– Matau, kad pabaigai palikote patį sunkiausią klausimą. Netikiu, kad yra stebuklingų būdų, kurie leistų visiškai išnaikinti terorizmą. Tačiau sumažinti teroro aktų skaičių įmanoma. Reikia daugiau finansavimo klasikiniam policijos ir specialiųjų tarnybų darbui toje aplinkoje, iš kurios užauga teroristai. Taip pat ir griežtesnių įstatymų, kad už nesantaikos kurstymą ir Islamo valstybės ideologijos propagavimą sulaikyti asmenys nebūtų paliekami be priežiūros. Reikia politinės valios baigti nuolaidžiauti islamistams, ir tvirtos nuostatos ginti žmogaus teises bei pasaulietinės valstybės vertybes nuo bet kokių bandymų kėsintis į jų universalumą. Be jokių išlygų religija negali būti traktuojama kaip pasiteisinimas nesilaikyti įstatymų. Reikia užtikrinti visų ES išorės sienų kontrolę bent jau taip, kaip jas kontroliuoja Lietuva. Pabėgėlių integracija turi reikšti jų tapimą europiečiais, nepriklausomai nuo rasės, lyties ar religijos. Galbūt tai kainuos gerokai brangiau, negu vien išmokyti prieglobstį suteikusios šalies kalbos pradmenų, skirti pašalpą ir išmesti į priemiesčio getą, bet ilgalaikėje perspektyvoje tokia investicija atsipirks.
______________________________________________

Naujienų portalo KaunoŽinios.lt priešrinkiminėje debatų rubrikoje gali dalyvauti visi oficialiai 2016m. Seimo rinkimams registruoti kandidatai. Dėl dalyvavimo galima kreiptis iki rugsėjo 30 d. e.paštu: info@kaunozinios.lt

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt