Žudikai kine ir televizijoje dažnai vaizduojami ne tik kaip šalti nusikaltėliai, bet ir kaip sudėtingi, prieštaringi personažai, kurių motyvai, paslaptys ir psichologija prikausto žiūrovo dėmesį. Kartais baisiausia tampa ne pats nusikaltimas, o bandymas suprasti, kas paskatino žmogų peržengti ribą.
Šiame sąraše – 10 įtraukiančių serialų apie žudikus ir tamsiąją žmogaus prigimties pusę. Nuo psichologinių trilerių ir tikrais įvykiais paremtų istorijų iki juodosios komedijos bei kriminalinių dramų – kiekvienas jų siūlo savitą požiūrį į nusikaltimą, kaltę, manipuliaciją ir žmogaus pasirinkimus.
10. „Ratched”
Puikus „Netflix“ psichologinis trileris, veik visi jį mačiusieji negaili gerų žodžių ir teigiamų įvertinimų. Remdamiesi amerikiečių rašytojo Keno Kesėjaus 1962-aisiais išleisto romano „Skrydis virš gegutės lizdo“ motyvais serialą sukūrė Evanas Romanskis ir Ryanas Murphis. Pagrindinį vaidmenį atlieka aktorė Sara Paulson. Iš kol kas reto kritikų įvertinimų tarpo galima apibendrinti, kad serialas laikomas stilingu, tačiau iki galo neišdirbtu scenarijaus ir veikėjų charakterių plėtojimo klausimu.
Tai įtempto siužeto drama, pasakojanti prieglaudos slaugės Mildred Ratched istoriją. 1947-aisiais Mildred atvyksta į Šiaurės Karoliną norėdama įsidarbinti psichiatrinėje ligoninėje, kurioje vykdomi nauji ir nerimą keliantys eksperimentai su žmonių protais.
Vykdydama slaptą misiją Mildred prisistato slauge ir save įvardija kaip tobulų savybių, reikalingų šiam darbui, junginį. Tačiau, kaip visuomet, įsivėlusi į šią misiją, ji pradeda infiltruotis ir į psichikos sveikatos priežiūros sistemą, kur šiai iš pažiūros tobulai ir atsidavusiai slaugei tobula išvaizda tik padeda slėpti giliai viduje tūnantį melą ir tamsą, ilgą laiką rusenusius viduje. Taip tampa aišku, kad tikraisiais žvėrimis yra ne gimstama, o tampama.
9. „Black Bird“
Dar vienas tikrais faktais paremtas kriminalinis pasakojimas. Jo ištakos – kriminalinių istorijų rašytojo Denio Leheino sukurti Džeimso Kyno 2010-ųjų memuarai „In With the Devil“. Pagrindinį Kyno vaidmenį atlieka Taronas Egertonas, dar žinomas dėl savo Eltono Džono vaidmens filme „Rocketman“.
Mažasis Džimis Kynas – žavus, arogantiškas, ambicingas narkotikais prekiaujantis ilgamečio policijos pereigūno Didžiojo Džimo (kurį vaidino neseniai pasaulį palikęs Rėjus Lijota) sūnus. Mažojo Džimio laimingos dienos netrukus baigiasi, nes jo tėvas užsiima nešvariais reikalais, taigi policija staiga įsiveržia į Džimio namus ir, apieškoję juos bei atradę įkalčių, dešimčiai metų pasodina jaunuolį į kalėjimą be galimybės išeiti lygtinai.
Po kelių mėnesių, praleistų kalėjime, pasirodo FTB agentė Loren Makoli (Sepidė Moafi) ir pasiūlo jam sandorį. Džimis turi pereiti į griežčiausio saugumo kalėjimą, kuriame daugiausiai dienas leidžia nepakaltinami, protiškai pakrikę asmenys. Jis turi susidraugauti su vienu įtariamu serijiniu žudiku Lariu Holu (Polas Valteris Hauseris) ir išgauti iš jo prisipažinimą, kol teisėsauga jo dar nepaleido į laisvę. Lariui sapnuojasi, kad jis žudo moteris, o pareigūnai įtaria, kad jam išėjus į laisvę žmogžudystės tęsis. Makoli tiki, kad Džimiui užtenka žavesio bei proto, kad atliktų šią užduotį. O jeigu jam pasiseks, tuomet jis atgaus savo laisvę.
Visa tai trunka pusantro epizodo, taigi tempas nėra greitas, tačiau toks sprendimas priimtas neveltui. Iš pradžių pamatome Larį – vyrą, aiškiai turintį kognityvinių sutrikimų, šnekantį neįprastai aukštu balsu, tačiau išprotėjusį savaip – jo elgesys netipiškas. Laris jau yra prisipažinęs dėl daug nusikaltimų, tačiau ar jis tikrai nužudė tas 14 merginų?
Tik Džimiui ir Lariui susitikus veiksmas iš tikrųjų įsivažiuoja. Tarp vyrų mezgasi trapi draugystė, kuri perauga į keistą ir kraupų ryšį. Džimiui tai kelia šiurpą, o FTB jau nebėra tikri, ar Laris tikrai įvykdė visas tas žmogžudystes. Jis lengvai moka įtraukti pašnekovą į savo laisvų asociacijų srautą ir priversti pažvelgti į tamsiausias savo vidaus kerteles. Leheinas yra gerai žinomas trilerių rašytojas, tačiau gali būti, kad šie sukrečiantys dialogai – tai vieni iš geriausių jo kada nors parašytų.
Maža to, prie veiksmo prisideda ir korumpuotas sargybinis, kuris stengiasi išmelžti iš Džimio pinigų, ir kiti kraujo ištroškę kaliniai, taigi įvykių nepasirodys maža. O Lojota, šiame seriale vaidinęs Džimio tėvą, paskutinį kartą pasirodo televizijos ekrane ir atiduoda savo duoklę.
8. „The fall”
Gillian Anderson, puikiai žinoma iš kultinio serialo “X- failai”, šiame seriale taip pat vaidina detektyvę, tik šį kartą ji bandys išaiškinti žmogžudystę. Stela (Gillian Anderson) iš Londono atvyksta į Belfastą, Šiaurės Airijoje, kaip gerbiama policijos pareigūnė – tyrėja, kuriai kaip tikimasi pavyks išsiaiškinti, kas nužudė jauną merginą, nes vietiniai policijai to padaryti nepavyksta.
Tačiau mes – žiūrovai jau pirmojoje serijoje galime gana plačiai susipažinti su Paulu Spektoru – žmogžudžiu. Paulas yra niekuo neišsiskiriantis (be to, kad nužudė ne vieną jauną merginą),dviejų vaikų tėvas, terapeutas, kuris “padeda”, su skaudžiomis netektimis susidūrusiems žmonėms. Iš pažiūros jis atrodo idealus terapeutas, puikiai mokantis išklausyti, surandantis idealias progas įsiterpti bei pasakantis, tai kas jo klientus nuramina ir paguodžia. Tačiau mes žiūrovai matome visai kitą medalio pusę. Paului jo klientų išgyvenimai visiškai nerūpi, jis nesistengia analizuoti jų jausmų. Ir tai puikiai iliustruoja scena: jauna pora sėdi jo kabinete ir išsipasakoja apie savo vaiko netektį, tačiau Paului, kur kas įdomiau piešti nuogą klientės kūną. Žinoma, šį nejautrumą ir išskrypėliškas fantazijas jis moka puikiai užmaskuoti ir likti nesučiuptu.
Paului būdingas nuoseklus planavimas, atsargumas, jo žmogžudystės nėra kažkoks staigus agresijos antplūdis ar tam tikras psichinis priepolis. Jis kruopščiai renkasi aukas, visos jos panašios išvaizda ir amžiumi. Kai eina į aukų namus jis dėvi pirštines. Jis knaisiojasi po jų apatinius juos uosto, vagia daiktus. O po kelių dienų sugrįžta ir lėtai jas pasmaugia, po to maudo, uosto jų oda, skalbia jų rubus, nulakuoja nagus bei fotografuoja, kad vėliau galėtų masturbuotis žiurėdamas į jų nuotraukas. Nors, kaip ir minėjau, jis nesukelia jokių įtarimų nei savo žmonai, nei vaikams, nei aplinkiniams. Atvirkščiai, jis sudaro mylinčio ir rūpestingo tėčio ir vyro vaizdą. Netgi tada, kai išeina šniukštinėti būsimų aukų namų, jis savo žmonai meluoja, jog turi naktinį darbą ir tai tik dar labiau atitolina jį nuo iškrypėlio žmogžudžio įvaizdžio.
7. „Bates Motel“
2013-aisiais metais, pasirodęs serialas „Beitsų viešbutis“ prie ekranų pritraukė siaubą, įtampą ir dramą mėgstančius žiūrovus. Palankiai įvertintas kritikų ir pelnęs žiūrovų pripažinimą, serialas buvo tęsiamas 5 sezonus iki 2017 metų balandžio mėnesio.
Serialas „Beitsų viešbutis“ sukurtas remiantis pelniusiu didžiulį pripažinimą kino istorijoje, Alfredo Hičkoko režisuoto siaubo psichologiniu trileriu „Psichopatas“ (angl. „Psycho“). 1960-aisiais metais, JAV sukurtas filmas pasakoja istoriją apie Normaną Batesą (Anthony Perkinsą) ir jo mirusią motiną. Serialas „Beitsų viešbutis“ supažindina mus su visiškai nauju pasauliu ir gyvenimu prieš filme vaizduojamus įvykius, nors ir kitame išgalvotame mieste (Baltosios pušies įlanka, Oregonas, priešingai nei Fairvale, Kalifornijoje) tačiau iki tol, kol Normanas Batesas tampa žudiku. Nors „Beitsų viešbutis“ serialas ir buvo įsivaizduojamas iš naujo, bet mačiusiems filmą sunku būtų nesusieti šių įvykių sekos ir užbaigti žiūrėti serialą nesusikūrus savos „psichopato“ versijos. Serialas „Beitsų viešbutis“ pakyla į visiškai naują lygį ir žiūrovams šiuolaikiškai perteikia filmo priešistorę, kurioje netrūksta įtampos ir netikėtų siužeto vingių.
Pagrindinį Normos Louise Bates vaidmenį atliko garsi amerikiečių aktorė, prodiuserė ir režisierė Vera Farminga, o Normaną Batesą įkūnijo anglų aktorius Freddie Highmore‘as, gerai žinomas dėl pagrindinių vaidmenų tokiuose filmuose kaip „Neverlando radimas“, „Čarlis ir šokolado fakbrikas“ ar seriale „Geras daktaras“.
Aktoriai viso serialo metu meistriškai vysto personažus, situacijas, įtikindami žiūrovą ir neleidžia likti abejingais. Nors pati aktorė Vera Farminga buvo nusiteikusi gana priešiškai Normos Bates vaidmeniui, manydama, kad bandymas atkurti vieną žymiausių kino istorijoje trilerių, kaip televizijos serialą toli nenuves ir žlugs, tačiau nepaisant visko aktorė atliko įspūdinga vaidmenį, įkūnydama beviltišką motiną, bandančią apsaugoti sūnų ir gyventi įprastą gyvenimą.
6. „Barry”
Šaltakraujis serijinis žudikas, vedamas savo vienintelio gyvenimo mentoriaus ir darbo vadovo, persikrausto į saulėtąją Holivudiškąją svajonę, arba Los Andželą, kur toliau sprendžia, ar verta puoselėti samdomo žudiko karjerą. Susipažinkite, tai – Baris (angl. Barry), ant vidutinio amžiaus krizės slenksčio laviruojanti, komiška asmenybė, švelniai tariant, klajojanti neaiškiais gyvenimo vingiais. Prieš penkerius metus „HBO“ televizijos ekranus pasiekęs aštuonių serijų pasakojimas tuo pačiu pavadinimu stebina žiūrovus gebėjimu prajuokinti net ir kruviniausiame epizode. Trumpa, neįpareigojanti kriminalinė komedija su rimtais draminiais elementais, turbūt geriausiai apibūdina Bario koncepciją.
Vos po pusvalandį trunkančių serijų autorius Alec Berg nėra naujokas plačiojoje kino industrijoje. Tiesa, prie šios serijos kūrimo dar daugiau prisidėjo pati tragikomedijos pagrindinė žvaigždė – Bill Hader. Jo teigimu, ankstesnė aktoriaus patirtis amerikiečių mėgstamame vakariniame televizijos šou „Saturday Night Live“ įkvėpė sukurti istoriją apie tam tikrais aspektais jam artimą veikėją Barį. Kad ir kaip būdavo juokinga žiūrovams už televizijos ekranų, pats Hader nesijautė laimingas juos linksmindamas: „Bet kuriuo metu, kuomet matydavote mane per „Saturday Night Live“, aš iš esmės išgyvendavau panikos priepolį“, – „Bario“ serialo pristatymo interviu metu atviravo šis.
Serialo bendraautorius Berg paantrino šiai Hader idėjai, emociją žiūrovams perteikdamas komplikuotame Bario personaže. Bario Berkman‘o arba vėliau dėl „geresnio“ holivudinio vardo skambesio pasivadinusio Bario Block‘o gyvenimas toli gražu nėra lengvas. Jo taikli ranka dar nė karto nesusimovė atliekant negailesntingą samdomo žudiko darbą, kurio dėka pastarasis uždirba krūvas šlamančių. Visgi, toks visas moralines normas peržengiantis pragyvenimo būdas pagrindinį veikėją varo į neviltį. Šis naktimis nebegali miegoti, mat mąsto apie savo gyvenimo tikslą, kuris jam kol kas tėra tik blanki ateities vizija. Todėl galima teigti, kad Baris kaip ir Hader yra savo paties talento belaisvis, įsisukęs į ne savą užburtą ratą.
5. „The Outsider”
Stivenas Kingas žinomas JAV rašytojas, kurio daugelis darbų tapo ne tik bestseleriais, bet ir kino filmais ar serialais. 2020 metais sausio 12 dieną HBO išleido mini serialą paremtą šio autoriaus romanu „Svetimas“ (2018 m. (ang. „The Outsider“)). Pasirodžius adaptacijai ji sulaukė tiek kritikos, tiek pagyrų. Esminiu apkalbų objektu tapo kūrėjų sprendimas sujungti psichologinio trilerio ir kriminalinės siaubo dramos žanrus. Serialas „Svetimas“ nors ir pasakoja apie žiauriai išniekinto ir nužudyto berniuko tyrimą, pagrindinė jo tema yra tikėjimas, kokią įtaką jis turi mums ir kaip tai pakeičia mūsų gyvenimą. Šiai temai, mini seriale „Svetimas“, geriausiai atsiskleisti padeda Beno Mendelsohno ir Cynthia‘os Erivo įkūnijami personažai.
„Svetimas“ prasideda scena, kai vyriškis išėjęs pavedžioti šunį aptinka žiauriai nužudyto, išprievartauto ir sužaloto berniuko kūną. Žinia apie įvykį greitai išplinta po visą miestelį, nė vienas gyventojas negali įsivaizduoti, kas galėjo taip pasielgti. Tuo tarpu tyrimui ima vadovauti policijos detektyvas Ralfas Andersonas, jo apklausti liudininkai teigia nužudymo, prieš jį ir po jo, metu mate mažosios lygos trenerį Terį Meitlandą, o nusikaltimo vietoje rasti įrodymai tik patvirtina liudininkų žodžius, kad žudikas yra Teris. Visgi, netrukus po viešo suėmimo buvo rasta naujų įrodymų, tik šįkart jie rodė T. Meitlando nekaltumą. Turimi ir naujai gauti įkalčiai kėlė abejones ir dar daugiau klausimų. Kaip žmogus gali būti dviejose vietose vienu metu? Ar Teris Meisonas tikrai nužudė berniuką ir jeigu ne, kas tai padarė?
Stivenas Kingas ir jo kūrinį televizijai adaptavęs Richardas Price‘as teigia, jog nepaisant to apie ką yra kūrinio siužetas, jo tikslas priversti žmogų ne tik galvoti apie tai kas yra tikrasis žudikas, bet ir skatinti patikėti tuo ką jis mato. Dėl šios priežasties šiame kūrinyje tampa labai svarbus tikėjimas. Kokią reikšmę jis turi šiuolaikiniam žmogui yra diskutuotinas reikalas ir nors „Svetimas“ remiasi antgamtiniais reiškiniais, kiekvienas iš žiūrovų gali tikėjimą pritaikyti savo asmeninei situacijai. Taip pat, dabar, kai visuomenėje būdinga daryti skubotas išvadas ir apkaltinti neturint visų faktų, nestebina, kad kūrinys nori pasigilinti į šią temą.
Serialo „Svetimas“ siužetas kelia dviprasmiškus jausmus, kai kurie kūrėjų priimti sprendimai, nors ir atitolina istoriją nuo romano, yra suprantami ir puikiai susižiūri. Kiekvienas iš vaizduojamų personažų turi savo įsitikinimus, demonus su kuriais kovoja ir aktorių sugebėjimas tai perteikti, įtikinti žiūrovą savo egzistavimu stebina. Nors visų aktorių pasirodymai yra giriami, daugiausiai liaupsių gavo aktoriai Benas Mendelsohnas ir Cynthia Erivo. Benas Mendelsohnas „Svetimas“ atlieka detektyvo Ralfo Andersono vaidmenį. Jis apkaltina ir suima Terį Meitlandą, tačiau vėliau savo poelgio gailisi ir bando rasti tikrąjį žudiką, tačiau jis netiki antgamtiniais dalykais, dėl to bando rasti logišką paaiškinimą viskam kas vyksta.
Mendelsohnas ekrane chemija dalinasi kartu su aktore Cynthia Erivo (žinoma iš filmo „Harieta“), kuri įkūnija Holly Gibney. Tai jau antras kartas kai aktorei tenka vaidinti aiškeregiškų ir dvasinių sugebėjimų turintį personažą. C. Erivo supranta Holly kitoniškumą ir sugeba tai perteikti ir net įnešti truputį humoro į šį tamsų siužetą.
4. „Why Women Kill”
Žymiųjų „Nusivylusių namų šeimininkių“ kūrėjas Marc‘as Cherry pateikia dar vieną puikų serialą. „Why Women Kill“ laviruoja tarp trijų itin skirtingų laikotarpių, taip pasakojant istoriją apie tai, kas nutinka, kai moterims įgrįsta jų turimi gyvenimai ir jų pyktis išsiveržia lauk. 1963-ieji. Betė Ana (Ginnifer Goodwin) – manieringa, be galo ištikima namų šeimininkė, kuri, padedama kaimynės Šeilos (akt. Alicia Coppola), sužino, kad jos vyras jai neištikimas su pasipūtusia blondine padavėja, nepaisydamas jųdviejų su žmona dukros netekties. 1984-ieji. Simona (akt. Lucy Liu) – turtinga, lengvabūdė meno galerijos savininkė, kuri nuolat kelia ištaigingus vakarėlius ir apsipirkinėja su visa tam laikotarpiui būdinga ekstravagancija. Jos tobulas gyvenimas sutrinka kai ši sužino, kad jos trečiasis vyras, Karlas (akt. Jack‘as Davenport‘as), yra gėjus, ir jau kurį laiką buvo jai neištikimas. Ir, galiausiai – šiandiena. Teilor (akt. Kirby Howell-Baptiste) – šaltakraujiškiausia ir ramiausia trijulės atstovė, galinga teisininkė, esanti atviroje santuokoje, kurios stabilumas sudrumsčiamas kai paaiškėja, kad su moterimi, su kuria ji susitikinėja, jas sieja daugiau nei trumpas meilės romanas…
Šiame seriale puikiai atsiskleidžia gebėjimas preciziškai tiksliai suvaldyti skirtingas siužeto linijas bei paliesti žiūrovo širdį moters įtūžio tema: ne tik atskleidžiama, kaip jis kaupiasi ir keičia moterį, bet ir kokia jo vieta pasaulyje. Pasirinktas būdas pasakoti istoriją trimis skirtingais laikotarpiais suteikė kūrėjams galimybę perteikti tų laikmečių klišes ir stereotipus, kurie kai kuriems žiūrovams gali kelti kiek nemalonų įspūdį. Tačiau nepaisant to, toks pasirinkimas atveria platesnį pasakojimo lauką. Tai kriminalinį prieskonį turintis serialas apie moteris skirtas abiems lytims. Jis itin puikiai žiūrisi poroje, kuomet žiūrint kartu palaikomi skirtingi herojai, poelgiai ar idėjos.
Nors 1 sezonas „Why Women Kill“ buvo skirtas trims moterims, gyvenančioms 60-aisiais, 80-aisiais ir dabartiniais laikais, kurių kiekviena susiduria su neištikimybe savo santuokose ir priemiesčių drama, 2 sezonas liko viename laiko tarpsnyje ir nagrinėja 1949 m. grožio standartus bei tai, kiek toli moteris gali nueiti, kad visuomenė ją pastebėtų.
Šokiruojantis posūkis: „Paramount+“ priėmė sprendimą sustabdyti trečiąjį sezoną „Why Women Kill“, nutraukiant jį po dviejų sezonų. Nors 2021 m. gruodį buvo pratęstas antologinio projekto trečiasis sezonas, „Paramount+“ nusprendė nutraukti produkciją. Ši žinia šokiruoja ne tik dėl minėto ankstesnio pratęsimo, bet ir dėl to, kad juodąją komediją palaiko žiūrovai. Naujas sezonas buvo skandalingesnis ir kruvinesnis už prieš tai buvusį, todėl gaila, kad žiūrovai nebegalės pamatyti, kokią istoriją ketinta papasakoti toliau Marko Cherry sukurtoje dramoje.
Ir štai taip šou baigėsi. Vienintelis dalykas, kuris gerbėjams gali padėti nusiraminti, yra tai, kad „Why Women Kill“ buvo tobulas antologinis serialas, todėl nereikia surišti jokių nesutvarkytų galų. Ir pirmasis, ir antrasis sezonai atsakė į pavadinime slypintį klausimą ir žiūrovus nuvedė į suktas, kartais komiškas keliones, kodėl moterys, stovėjusios viso to priešakyje, galiausiai tampa žudikėmis.
3. „The Beastin Me”
Kartais didžiausi monstrai gyvena ne kalėjimuose, o mūsų namuose — tyliai, mandagiai, su porcelianinėmis šypsenomis. „Žvėris manyje“ (The Beast in Me), naujas „Netflix“ psichologinis trileris su Claire Danes ir Matthew Rhys, į šį klausimą pažvelgia be gailesčio. Serialas pasakoja apie rašytoją Agę Wiggs, kuri, netekusi sūnaus, pabėga į atokų kaimo namą, norėdama iš naujo susidėlioti gyvenimą. Tačiau į šią ramybę netrukus įžengia kaimynas – paslaptingas, turtingas vyras, kurio gyvenimas, regis, paslėptas po tamsos sluoksniais. Nuo pirmųjų minučių jaučiama, kad ši istorija nebus tik apie sielvarto gijimą – tai bus kruopštus žmogaus proto ardymas.
Claire Danes čia sugrįžta į jai būdingą teritoriją – emocinį nestabilumą, racionalumo griūtį ir vidinę desperaciją. Kiekvienas jos žvilgsnis, kiekvienas nutylėjimas tampa scenos centru. Tuo tarpu Matthew Rhys, pasitelkdamas savo gebėjimą subtiliai kurti nerimą, tampa tarsi šaltas, rafinuotas blogis – toks, kuris labiau gąsdina savo santūrumu nei agresija. Režisūra išlaiko įtampą beveik be jokių triukų – tylos pauzės, nutylėti žvilgsniai ir kasdieniai buities ritualai tampa siaubo šaltiniu.
„Žvėris manyje“ kalba apie kaltę, kuri gali suėsti žmogų iš vidaus, ir apie smurtą, kuris ne visada palieka mėlynes. Tai kūrinys apie motinystę, praradimą ir apie tai, kiek tamsos reikia, kad iš tiesų pamatytume save. Serialas sugeba būti tiek subtilus, tiek slegiantis, o jo paskutiniai epizodai primena, kad tikrasis žvėris visada yra ten, kur mažiausiai jo tikiesi – mūsų pačių širdyse.
2. „Landscapers”
Landscapers – tai HBO platformos išleistos detektvyvinės mini serijos apie vieną pagyvenusią porą, prieš penkiolika metų įvykdžiusią žmogžudystę. Nužudyti ne bet kas, o moters tėvai. Siusan Edvards (Olivija Colman) ir Kristoferis Edvardsas (David Thewlis) nušovė Siusan tėvus ir pakasė juos savo galinio kiemo gale, kur jie ir gulėjo niekieno neatrasti visus tuos penkiolika metų. Pora kurį laiką net apgaudinėjo draugus ir artimuosius, kad moters tėvai vis dar gyvi – siųsdavo visiems atvirukus su linkėjimais, kuriuose teigdavo, kad jie tik atostogauja. Kai žmogžudystė buvo atskleista, prasidėjo tyrimas, kuriame Siusan tapo pagrindine įtariamąja. Įsisuko įtemptas teismo procesas.
Įdomu tai, kad istorija paremta tikrais įvykiais, nes 2013 m. Mansfilde, Anglijoje, iš tikrųjų egzistavusių sutuoktinių Siusan ir Kristoferio Edvardsų kieme buvo rasti užkasti negyvi kūnai. Nors pora niekad nekonfliktuodavo su kaimynais, tačiau jų namuose dėjosi tamsūs dalykai. Moteris mini, kad jos tėvas nuo pat vaikystės prieš ją smurtavo, o vėliau susituokusi pora jautėsi apgaudinėjami finansiškai. Galiausiai Siusan ir Kristoferis Edvardsai teigė, kad jie šioje istorijoje nekalti. Vis dėlto pažiūrėję serialą geriau nesuprasite nei Siusan, nei Kristoferio. Šios mini serijos yra labiau eksperimentinės nei tikra detektyvinė drama, o svarbiausias akcentas jose – pagrindinių aktrorių, kurie puikiai sugeba susiklausyti vienas su kitu, vaidyba.
1. „Manhunt: Unabomber“
Ką gausime, jeigu į vieną vietą subursime „Daktaro Hauso“ režisierių, „Įsikūnijimo“ pagrindindinį veikėją Džeiką, „Da Vinčio kodo“ Silą, bei „Sekso ir miesto“ Poną Šaunųjį? Atsakymas gan netikėtas, nes būtent šie žmonės, dirbantys, atrodytų, su visiškai skirtingais kino industrijos žanrais, susibūrė tam, kad į televizijos ekranus perkeltų tikrą, XX a. antroje pusėje JAV nutikusią istoriją.
Nuo 1978 iki 1995 – ųjų visą Ameriką drebino nereguliarūs mįslingi sprogimai. Bombos visuomet buvo siunčiamos paštu, į tam tikras specifines vietas, pvz., universitetus ir oro linijas, dėl ko nežinomas sprogdintojas ir gavo savo pravardę Unabomberis (angl. university + airlines + bomber). Nusikaltėlis pagaliau buvo pagautas po beveik septyniolikos metų ir buvęs FTB agentas, dirbęs su šia byla, sutiko pasidalinti savo prisimininimais, kurie tapo 8 epizodų Discovery kanalo serialu „Manhunt: Unabomber“.
Serialo pradžia dėmesį prikausto ne iškart, veiksmas ganėtinai įprastas kitiems panašios tematikos filmams. Pagrindinis herojus Džimas Fitzdžeraldas (akt. Semas Huntingtonas) tampa FTB profiliuotoju – žmogumi, kuris analizuoja įkalčius ir iš jų sudaro įtariamojo psichologinį ir socialinį profilius. Jis iškart paskiriamas dirbti prie mįslingosios Unabomberio bylos, motyvuojant tuo, kad jis geriausias savo srityje, nepaisant to, kad pastaruosius dešimt metų dirbo policijos būryje, kuris gaudė vandalus, piešiančius graffiti. Džimas, žinoma, sutinka su pasiūlyta pozicija, tačiau netrukus supranta, kad iš tiesų jis ten tam, kad rašytų tai, ko reikia jo viršininkams, kurie aklai tiki tik pačiais akivaizdžiausiais įrodymais (akt. Jerremy Bobbas ir Chrisas Nothas).
Niekas netiki Džimu, kuris teigia, kad byla yra daug sudėtingesnė, nei visiems atrodo, o stereotipinis „piktasis viršininkas“ Stenas grasina jį atleisti net ne kelis, o keliolika kartų. Tačiau, be abejo, Džimas nušluosto visiems nosis, nes byla tikrai yra daug sudėtingesnė, nors tam įrodyti prireikia dar vieno Unabomberio grasinimo. Nuo tų paskutinių pirmosios serijos minučių ir prasideda didžioji intriga, virstanti katės ir pelės žaidimu, kur du genijai bando vienas kitam pakišti koją, ir kuris trunka iki pat aštuntosios serijos pabaigos.
Siužetas šokinėja tarp 1995 ir 1997 metų, metų kuomet Unabomberis buvo gaudomas ir metų, kai vyko jo, jau žinomo kaip Tedas Kaczynskis (akt. Paulas Bettany), teismas. Visus 1995 – uosius Džimas praleido bandydamas sugauti mįslingąjį sprogdintoją, turėdamas tik jo laiškus ir garsųjį manifestą, kuriame skatinama atsisakyti technologijų, nes esą tai prives žmoniją iki to, kad jie taps valdomi kompiuterių. Seriale tarsi teigiama, kad Džimas sugebėjo sugauti Kaczynskį dėl savo paties idėjų, kurios buvo labai artimos sprogdintojui (filmui grįžus į 1997 – uosius, matome, kad FTB agentai randa Džimą atsiskyrusį nuo visuomenės mažoje trobelėje miške, be jokių technologijų – visai kaip Unabomberis 1995 – aisiais), tačiau, kaip teigia kritikai, tai nėra išpildyta iki galo – labiau atrodo, kad Džimas yra tiesiog apsėstas minties, kad jis yra protingiausiais ir teisiausias, todėl yra pasiryžęs eiti iki galo tam, kad pagaliau sugautų sau lygų priešininką, nesibodėdamas netgi išduoti savo kolegų.
