Britų kino režisierius Edgaras Wrightas turi talentą sukurti šedevrą, bet dar jo nesukūrė. Kol laukiame, penkių jo filmų, sukurtų nuo debiuto 2004 m., rinkinyje yra tiek daug kuo žavėtis. Nors jis geriausiai žinomas dėl savo „Cornetto“ filmų trilogijos, kurioje vaidina Simonas Peggas ir Nickas Frostas – triukšmingi kino herojai – tačiau galima būtų drąsiai teigti, kad kiti jo filmai, tokie kaip „Scottas Pilgrimas“ ir „Baby Driver“, iš tikrųjų yra puikūs. Wrightas yra stiprus technikas. Jo filmai yra raiškiau sumontuoti ir dažnai pasižymi aukštesniais stilistiniais sprendimais nei filmai, režisieriai ir žanrai, kuriuos jis parodijuoja.
5. „Bėgantis žmogus“ (The Running Man, 2025)
Jei kada nors jautėt tarsi visas pasaulis kvėpuoj jums į nugarą i kiekviens jūsų žingsnis sleg lyg paskutini minuti prieš kokią nors katastrofą, tai žinokit, ka „Bėgantis žmogus“ tą būseną pavert tikrove. Edgars Wrights čia ner į tokią distopiją, kur net ors atroda slegiantis, o televizijas šou virst teismu be prisiekusiųjų. I prasidėjus filmui, iškart pajunti tą pulsą, tarsi ekrans sakytų: „bėk, jei išdrįsi“. Nu, i tada tu jau sėdi prikaustyts lyg irgi būtum įmests į tą žaidimą. Bet neapsigaukit… ne dėl adrenalina, o dėl paskutinia trupinia laisvės.
I tik pradžioj atroda, ka bėg tik Bens Richardsas. Iš tikrųjų bėgam visi: nuo savęs, nuo sistemas, nuo to, kaip lengvai galim tapt kažkokia šou reitingais.
„Bėgantis žmogus“ prasidėja dar 1982 m., kai Stephens Kings (Richarda Bachmana slapyvaržiu) paraši romaną apie pasaulį, katras leid išgyvent tik tiems, katrie gali bėgt greičiau už sava baimes. Kings tuomet kūri istoriją apie skurdą, sisteminę priespaudą i žmogaus orumą, katrą valdžia banda iškeisti į reitingus. Knygoj nebuva spindesia, nebuva didvyrių. Buva tik žmogus, katro vienintelis ginklas yr ano kojas, pyktis i užsispyrims.
Žudyma žaidimai kine ne naujiena. Nuo „Bado žaidynių“ („The Hunger Games“, 2012 m.) iki „Mirtino pasivaikščiojimo“ („The Long Walk“, 2025 m.) viskas sukos apie valdžią, katra nusprend, ka žmonės yr puikias figūrėlės pramogų lentai. Bet Wrights į šį žaidimą įneš naują pulsą: jam rūp ne tik kas bėga i kas vejas, bet i tas kas žiūr. Ano films šaun žvilgsnį į mūsų šiuolaikinę ekranų kultūrą, kur tragedija tamp turiniu, o žmogaus mirtis – gražiai sukomponuotu kadrų rinkiniu.
Filme vaizduojamam pasauly Amerika yr paskendusi skurde i televizijas reitingų svaiguly. Pagrindiniam veikėjui Benui Richardsui, prarandančiam viską, kas jam brangu, galiausiai liek tik viena išeitis: dalyvauti televizijos žaidime „The Running Man“. Šio žaidima taisyklės paprastas: 30 dienų turi išlikt gyvs, kol profesionalūs žudikai i visa laidos sistema tau lip ant kojų. Nu, i tada gali laimėt 1 mlrd. naujųjų dolerių.
Richardsas čia nėr superherojus. Ans nėr nepažeidžiams. Glens Powells anan perteik kaip pavargusį, sistema nusivylusį i ant anos pykstantį žmogų. Tokį žmogų, katras primen senus darbinius batus: suplyšusius, bet vis da kažkaip besilaikančius. Ano bėgims yr ne adrenalins, o desperacija, katra juntama kiekvienam kadre.
I šits pasaulis bėg kartu su anuo. Mirtingi sprogimai, tamsūs skersgatviai, klaustrofobinės pastatų tuštumos i ekranai su žiūrovų komentarais, katrie užtemda bet kokį žmogiškumą. Tai daugiau nei veiksma films. Tai pasakojims apie žmogų, katras ne kiek bėg nuo kulkų, kiek nuo sava pačia prarastos ateities. (Iveta Rupšlaukytė)
4. „PASKUTINĖ NAKTIS SOHO RAJONE“ (Last Night in Soho, 2021)
Nors Edgarą Wrightą gerai pažįstame kaip ekscentriškų veiksmo komedijų autorių, „Paskutinė naktis Soho rajone“ – visai ne komedija. Net atvirkščiai. Tai tikras siaubo trileris su mistikos elementais.
Jauna mergina Eloise (Thomasin McKenzie), trokštanti tapti mados dizainere, iš angliškos provincijos atvyksta į Londoną. Mergina tikisi, kad jai pasiseks labiau, negu jos motinai – ši taip pat buvo paviliota panašios svajonės, bet nusivylė taip smarkiai, kad neištvėrusi nusižudė. Dabar ji vaidenasi dukrai veidrodžiuose.
Kai Eloise iš bendrabučio persikrausto į atskirą kambarėlį, išsinuomotą sename name, prasideda keisti dalykai.
Taip filmo siužete populiarią šiuolaikiniuose trileriuose atspindžių veidrodžiuose temą papildo taip pat dažnai sutinkami košmarai, tykantys paslaptinguose namuose įsikūrusių naujakurių.
Galima buvo sėkmingai manipuliuoti šiomis abejomis temomis, bet Edgaras Wrightas pasuka kitais keliais. Naktį užmigusi naujoje vietoje mergina paslaptingai persikelia į septintojo dešimtmečio Anglijos sostinę, kuri tada buvo vadinama „svinguojančiu Londonu“ ir sutinka dainininkės karjeros siekiančią Sandę.
Čia vėl atsiranda galimybė padaryti dar vieną muzikinę retro komediją, bet ir šį kartą režisierius nepasitenkina banaliais sprendimais. Pamažu pradeda aiškėti, kad retro kelionės sapnuose paklūsta savotiškai logikai, kuri kuo toliau, tuo labiau trina ribą tarp tirštėjančių haliucinacijų ir realybės. (Gediminas Jankauskas)
3. „VAIKIS ANT RATŲ“ (Baby Driver, 2017)
Šį savo filmą režisierius Edgaras Wrightas pavadino taip pat, kaip vadinosi populiari septintojo dešimtmečio daina, atliekama ano meto muzikos žvaigždžių Paulo Simono ir Arto Garfunkelio.
Anksčiau britų režisierius Edgaras Wrightas Europoje kūrė komedijas arba populiarių žanrų parodijas – „Sugniaužtas kumštis“ (1995), „Zombių karalius“ (2004), „Kietas faras“ (2007), „Skotas Piligrimas prieš pasaulį“ (2010) ir „Pasaulio pabaiga“ (2013).
O pakliuvęs į Holivudą ir gavęs 34 milijonų dolerių biudžetą jis surimtėjo ir „Vaikį ant ratų“ darė rimtai. Pernelyg rimtai, kad rezultatas visai netyčia ima atrodyti kaip dar viena parodija.
Na, kur gi kitur galėtumėte pamatyti tokį muzikalų plėšiką! Kad jis tiesiog tobulai vairuoja automobilį, nieko keista – plėšikui būtina pabėgti iš įvykio vietos anksčiau nei ten pasirodys policininkai, o ir atitrūkti nuo persekiotojų taip pat būtina.
„Vaikio ant ratų“ pradžioje Edgaras Wrightas primena, kad anksčiau jis suko ne tik komedijas, bet ir muzikinius klipus: filmo pradžia nufilmuota panašiai kaip jo klipas „Blue Song“ (iš albumo Dancehall Places) su britų roko atlikėju Mintu Royale. Tik filmo pradžioje skamba ne „Blue Song“, o „Bellbottoms“ (iš albumo The Jon Spencer Blues Exposition).
Vaikis (Anselis Elgorts) tapo našlaičiu vaikystėje: kartu su tėvais jis pateko į autokatastrofą – tėvai žuvo, o Vaikiui buvo pažeista klausa. Todėl muziką jis klauso pastoviai, kad nuslopintų nesiliaujantį zvimbimą ausyse.
Dėl aistros greitam važiavimui Vaikis kartą pateko nemalonėn: nuvarė kriminaliniam bosui Dokui (Kevinas Spacey) priklausiusią mašiną ir tapo jo tarnu. Vaikis tikisi greitai atsiskaityti su Doku ir pasitraukti iš kriminalinio verslo. Ypač šis noras sustiprėjo, kai vaikinas sutiko merginą Deborą (Lily James). Tačiau iš daugelio panašių filmų žinome, kad tai beveik niekam nėra pavykę.
Dokas priverčia jį imtis paskutiniojo darbelio, kuris jau nuo pat pradžių atrodo pasmerktas. Vaikiui reikės pasitelkti visą išmonę, gudrumą ir vairavimo įgūdžius, kad ištrūktų iš jo laukiančių spąstų ir apsaugotų tiek savo, tiek mylimos merginos laisvę ir gyvybę. Tačiau tik uždėkit jam tą gabalą, kuris gerai veža… (G.J.)
3. „Kietas faras” (Hot Fuzz 2007)
Ši puiki kriminalinė komedija yra režisuota Edgaro Wrighto, kuris dalinai pats parašė scenarijų, padedamas Simono Peggo. Šiam filmui sukurti buvo semiamasi įkvėpimo iš daugiau nei šimto veiksmo filmų. Kūrėjai įdėjo ypatingai daug pastangų, kuriant scenas su sprogimais, susišaudymais bei kruvinomis scenomis, norint suteikti filmui išskirtinio unikalumo.
Atvykęs į miestelį Nikolas greit susipažįsta su nauja aplinka, kurią sudaro gana draugiški miestelėnai, turintys gana įdomias asmenybes. Nikolas yra priskiriamas į naują policijos komisariatą, kuriame niekas nežiūri taip rimtai į savo pareigas kaip pats Nikolas. Policininkas yra priskiriamas su nauju kolega Danny, viršesniojo inspektoriaus sūnumi, kuris yra stambesnio sudėjimo ir asocijuojasi su amerikietiškomis spurgomis bei dievina Holivudinius filmus.
Keistas paaukštinimas pareigose bei nauja aplinka gretai yra užgožiama neįprastų žmogžudysčių, kuomet nei vienos miestelyje nebuvo užregistruota net 20 metų. Nikolas ir Danny imasi aiškintis kas slepiasi už šio sąmokslo.
2. „Skotas Pilgrimas prieš pasaulį“ (Scott Pilgrim vs. the World, 2010)
Prieš dešimtmetį pasirodžiusi romantinė veiksmo komedija, kurios režisierius – Edgaras Wrightas. Filmas sukurtas remiantis Bryano Lee O‘Malley išleista iliustruotų knygų serija „Scott Pilgrim“. Filmas sulaukė nemenko pripažinimo – buvo nominuotas apdovanojimams daugelyje kino festivalių, o kino kritikai negailėjo pagyrų šiai nuotaikingai kino juostai. Premjera įvyko 2010-aisiais San Diege vykusiame tarptautiniame Comic-Con festivalyje. Filmas savo auditoriją žavi savo stiliumi – kompiuterinio žaidimo žanras ir komiksų motyvai neabejotinai pritraukia savo žiūrovą, o tai patvirtina ir faktas, kad neilgai trukus po filmo išleidimo susiformavo nemenkas gerbėjų ratas, itin besidomįs filme sukurtu pasauliu ir istorija.
Skotas Pilgrimas – 23-ejų bedarbis, bosine gitara grojantis bandančioje iškilti garažuose koncertuojančioje roko grupėje. Jis susitikinėja su miela septyniolikmete moksleive Knives Chau. Skotas mėgaujasi gyvenimu ir atsipalaidavęs žengia pirmyn savo ritmu, kol vieną dieną Ramona Flowers it skustuvas perkerta jo kelią. Ramona į Torontą atvyko iš Niujorko tam, kad atrastų tylą ir ramybę bei savo praeitį paliktų užnugaryje. Tiesa, niekas taip ir nežino, kas gi slepiasi toje jos praeityje, tačiau netrukus Skotas tai sužinos, pamėginęs su Ramona užmegzti romantiškus santykius – prieš norėdamas tapti pora su ja, jis privalo įrodyti savo vertę. O tai padaryti jam teks kovojant su septynetu buvusiųjų, kurie valdo Ramonos meilės gyvenimą. Jie pasiryžę padaryti bet ką, kad sunaikintų ir atsikratytų galimai naujuoju jos vaikinu. Jei Skotas tikisi savo gyvenimo meilę atrasti santykiuose su Ramona, jis privalės nugalėti visus septynis prieš pasibaigiant žaidimui. (G.J.)
1. „Zombių karalius” (Shaun of the Dead, 2004)
Ši siaubo komedija pelnytai laikoma viena geriausių visų laikų šio žanro kino juostų. Susišlavusi daugybę apdovanojimų, ji apibūdinama kaip kupina sąmojingos satyros, kuri kruviną istoriją paverčia puikia zombių komedija.
Filmo pradžioje pagrindinis veikėjas Shaunas nesutaria su savo patėviu bei patiria sunkumų darbe. Negana to, Shauno mergina Liza jį palieka, ko pasekoje Shaunas ir jo bičiulis Edas stengdamiesi pamiršti sunkumus pasineria į Nintendo žaidimus. Vaikinai visiškai nenutuokė, jog prasidėjo zombių apokalipsė iki tuomet, kol jiems tenka nudobti keletą zombių savo kieme.
Siaubo bei romantikos apraiškų turinti komedija Zombių karalius sulaukė puikių kritikų atsiliepimų bei komercinės sėkmės. Filmas buvo nominuotas BAFTA (angl. British Academy of Film and Television arts). Didžioji Britanija dažnai laikoma viena iš geriausių šalių filmuoti zombių filmus. Tokie filmai kaip 28 Days Later, Spaced – puikus to įrodymas. Zombių karalius be to, kad nepristinga nepaliaujamo humoro visos komedijos metu, taip pat yra kupinas filmams su zombiais būdingų elementų: kraujo, žiaurumo ir kt.
